- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- ATP-126-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02794-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto K. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo K. J. nubaustas:
už administracinį teisės pažeidimą numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
už administracinį teisės pažeidimą numatytą, ATPK 1241 straipsnio 7 dalį, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio tvarka, K. J. galutine administracine nuobauda paskirta – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. nubaustas už tai, kad 2011 m. lapkričio 8 d. 12.18 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“ jam nustatytas 2,37 promilių girtumas, be to, K. J. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Už tai 2011-11-08 jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutarimu, kadangi netinkamai buvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo vieta ir laikas (jeigu laikyti, kad teisė buvo pažeista). Apeliantas nurodo, kad 2012-01-17 teismo posėdžio metu buvo atkreiptas teismo dėmesys, jog liudytojų parodymai dėl įvykio laiko ir vietos yra prieštaringi. Liudytojai skirtingai nurodė automobilių stovėjimo vietas. Apelianto atstovo nuomone buvo svarbu aiškintis, kur stovėjo policijos pareigūnai, tariamo pažeidėjo automobilis ir liudytojų automobilis. Svarbu buvo išsiaiškinti ir tai, ar A. Ž., kuri buvo kviečiama kaip liudytoja, galėjo įvykį matyti ar ne. Tuo pagrindu teismui buvo pateiktas prašymas atlikti vietos apžiūrą ir sustatyti automobilius, kaip buvo įvykio dieną. Tada būtų išsiaiškinta, kas vairavo, o kas išlipo iš automobilio. Teismas tokį prašymą atmetė, nurodydamas, kad buvo pakankamai daug apklaustų liudytojų, kurių parodymai nuoseklūs ir įvykio aplinkybes nurodė vienodai. Tokia išvada apelianto teigimu parodo teismo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, tai yra šališkumą, nes analogiškai formuluojama išvada buvo perkelta į skundžiamą nutarimą. Paneigiant teismo išvadą, aktualu atlikti liudytojų parodymų, administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurie yra K. J. atsakomybę kaltinantys įrodymai, analizę.
Pasak apelianto, analizuojant liudytojų, kaltinančių K. J., parodymus, galima daryti pakankamai pagrįstas prielaidas, kad įvykio vieta ir laikas liudytojų nurodomi skirtingai, o K. J. teisinantys parodymai yra nuoseklūs ir vienodi. Vertinant pateiktus įrodymus, apeliantui akivaizdu, kad kategoriškai ir neginčijamai patvirtinti svarbias bylai aplinkybes, jog automobilį „VW Vento“ vairavo būtent K. J., nėra pagrindo. Skundžiamo nutarimo išvados yra grindžiamos prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais. Tai patvirtina prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris teikiamas apeliacinės instancijos teismui, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismas nesuteikė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybės pateikti teismui teisinančius įrodymus. Be to, teismas nesivadovavo ATPK 256 str. samprata, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apeliantas nurodo, kad iš 2012-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-02-06 Nr. 71-120 protokolo matyti, kad 2012 m. vasario 1 d. 10.30 val. pradėtas faktinių aplinkybių konstatavimas ir konstatuota:
Kartu su K. J. nuvykus į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, K. J. transporto priemonę „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagalba buvo konstatuojamos faktinės aplinkybės, pastatė šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės - antros laiptinės (automobilį K. J. pastatė taip, kaip, pasak jo paties, automobilis ir stovėjo įvykio metu) - nuotraukos Nr. 18, Nr.19.Konstatuojant faktines aplinkybes nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo vidurio, ties antrame aukšte esančiu viduriniu balkono langu, stovintis asmuo negalėjo matyti automobilio priekyje sėdinčių asmenų. Tai pat negalėjo būti matomas vairuotojo pusėje sėdintis asmuo bei jo išlipimas iš automobilio - nuotraukos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5.Automobilis „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo vidurio nutolęs apie 24 metrus.Prieš automobiliui įsukant į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą nustatyta, kad matomumas nėra geras, nes prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme stovi daug automobilių, auga medžiai - nuotraukos Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8.Ant automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio stiklo yra uždėtos tamsios spalvos užuolaidėlės, viduje sėdinčio žmogaus nesimato (viduje žmogus sėdėjo) - nuotrauka Nr. 9.Automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinių durelių stiklai yra tamsinti, pro šiuos stiklus šalia vairo sėdinčio asmens beveik negalima įžiūrėti - nuotraukos Nr. 16, Nr. 17.Priekinės durelės iš keleivio pusės iš vidaus neatsidaro - nuotraukos Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr.l3.K. J. teigimu, automobilį vairavęs S. G. nuo automobilio nuėjo ta kryptimi, kur kieme įrengtos sūpynės - nuotraukos Nr. 14, Nr. 15.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu rašytiniu įrodymu - faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurių nustatyti teismas neleido, yra paneigiami liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, kad liudytojai matė, jog automobilyje buvo vienas žmogus, kuris jį vairavo, o tuo pačiu yra patvirtinama versija, kad automobilį vairavo ne K. J., o kitas asmuo. Šios versijos teismas nepatikrino.
Apeliantas nurodo, kad įvykio vietos (ten, kur stovėjo K. J. automobilis) iš balkono negalėjo matyti trečiame aukšte balkone buvusi moteris, liudytoja A. Ž.. Liudytojo G. D. tvirtinimas, kad vyrukai stovėjo ties paskutine laiptine ir balkonas iš kurio moteris matė įvykį, stovint prie laiptinės matosi, nėra teisingas ir atspindintis tikrovę. N. G. patvirtino, kas yra nustatyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kad „VW Vento“ automobilis stovėjo netoli pirmos laiptinės. Protokolu taip pat patvirtinta, kad ant automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio stiklo yra uždėtos tamsios spalvos užuolaidėlės, viduje sėdinčio žmogaus nesimato (viduje žmogus sėdėjo) - nuotrauka Nr. 9, automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinių durelių stiklai yra tamsinti, pro šiuos stiklus šalia vairo sėdinčio asmens beveik negalima įžiūrėti - nuotraukos Nr. 16, Nr. 17.
Taip paneigiama teismo išvada, jog apklausti liudytojai N. G., D. Z., A. Ž., S. M. bei G. D. patvirtino, kad įvykio vietoje jie nematė S. G., o N. G. ir D. Z. taip pat nurodė, kad ir važiuojant automobiliui „VW Vento“ iš paskos, jie aiškiai matė, kad automobilį vairavo vienas asmuo ir tai yra K. J.. Teismo išvados nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, jog liudytojai S. M. ir G. D. negalėjo matyti S. G., kadangi jie atvažiavo po 15-20 minučių, kai S. G. jau buvo išlipęs.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu patvirtinta, jog automobilis „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo vidurio nutolęs apie 24 metrus. Tai įvertinus, pagrįstų abejonių kelia A. Ž. parodymai, jog iki sustojusių automobilių buvo 20 metrų. Tokį atstumą ji mato. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja automobilio numerio neįžiūrėjo, nes buvo be akinių. Minėta, kad automobilio stiklai buvo temdyti, ant užpakalinio stiklo buvo uždėtos užuolaidėlės. Blogai matančiam žmogui tokiu atstumu įžiūrėti, kas įvažiavo į kiemą ir kiek asmenų buvo automobilyje, faktiškai nebuvo galimybės. Taip pat nustatyta, kad prieš automobiliui įsukant į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, matomumas nėra geras, nes prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme stovi daug automobilių, auga medžiai - nuotraukos Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8. Tuo paneigiami liudytojo N. G. parodymai, jog kas tą kartą vairavo automobilį nesiaiškino, nes iš akių nebuvo pametę automobilio. Kitam liudytojui D. Z. nurodžius, kad jis visą kelią iki (duomenys neskelbtini) g. kalbėjo telefonu, darytina pagrįsta prielaida, jog pokalbio metu liudytojas nebuvo tiek atidus, kad įsidėmėtų reikšmingas aplinkybes.
Apelianto teigimu nagrinėjamu atveju, teismas rėmėsi vien jį kaltinančiais įrodymais, nepagrįstai juos laikydamas tiesioginiais. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ne tik versdamas K. J. pateikti įrodymus, kad jis yra nekaltas, o šališkai nurodydamas, jog liudytojų, kaltinančių jį, parodymai yra vieningi, tačiau neužtikrindamas, kad visi K. J. atsakomybę teisinantys įrodymai būtų surinkti.
Apeliantas nurodo, kad svarbios reikšmės tiriant ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimai ir pateikti įrodymai. ATPK 272 str. pasakyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis teisine advokato pagalba. Tokio reikalavimo nesilaikymas būtų esminis procesinių teisės normų pažeidimas ir pagrindas priimtam byloje sprendimui panaikinti. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismo posėdžių protokolais patvirtinta, kad 2011 m. lapkričio 21 d. paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. nebuvo apklaustas, garso įrašas nebuvo daromas. 2011 m. gruodžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. nebuvo apklaustas (2011-12-08 teismo posėdžio protokolas). Po pertraukos 2012 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nutarimo, kuris turėjo būti skelbiamas 2012 m. sausio 24 d. 8.30 val. (2012-01-17 teismo posėdžio protokolas). 2012 m. sausio 24 d. 8.30 vai. grįžęs teismas informavo, kad rašant nutarimą paaiškėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apklaustas pirmo posėdžio metu. Tačiau įrašas nebuvo daromas. Teismas nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį K. J.. Teisėjui paklausus, ar K. J. sutinka duoti parodymus, nedalyvaujant advokatui, jis parodymus duoti sutiko (2012-01-24 teismo posėdžio protokolas). Apelianto teigimu, tokiu būdu teismas grubiai pažeidė ATPK 272 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato pagalba. Pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį K. J. atstovaujančiam advokatui ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J. viešame teismo posėdyje 2012-01-17 buvo pranešta, kad 2012-01-24 bus skelbiamas nutarimas. Tačiau 2012-01-24 nutarimas nebuvo paskelbtas, o buvo apklaustas K. J., kuris į teismą atvyko išklausyti nutarimo, o ne dalyvauti bylos nagrinėjime. Nepasiruošusio tokiai eigai K. J. paklausus, ar jis sutinka duoti parodymus be advokato, jis sutiko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik, kad nepagrįstai prarado teisę į atstovavimą, tačiau ir teisę būti išklausytam, advokatui užduodant klausimus. Esant tokiai situacijai teismo veiksmus galima įvardyti ne tik kaip šališkus (ATPK 257 str. numato, kad institucija įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone), bet ir esminiai pažeidusius ATPK 272 straipsnio reikalavimus. Šis esminis pažeidimas yra pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti.
Atskirai pažymėtina, kad teismas neteisingai nurodė K. J. parodymų fiksavimo protokoluose aplinkybes ir aplinkybes apie teismo posėdžio garso įrašo darymą. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio 24 d. 8:30 val. grįžęs teismas informavo, kad praeito posėdžio metu teismas buvo išėjęs priimti nutarimo. Rašant nutarimą, paaiškėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apklaustas pirmo posėdžio metu. Tačiau įrašas nebuvo daromas. 2011 m. gruodžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. nebuvo apklaustas (2011-12-08 teismo posėdžio protokolas). Tai būtų galima patikrinti, paklausius padarytus byloje garso įrašus. Apelianto nuomone, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai ir šališkai, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, kuris turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu sutinka, su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. J. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. K. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), asmens blaivumo testas (4 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), administracinio sulaikymo protokolas (6 b. l.), N. G., D. Z., A. Ž. paaiškinimai (8-9; 10; 11 b. l.), policijos pareigūnų S. M., G. D. tarnybiniai pranešimai (12-13; 14 b. l.), liudytojų A. Ž., S. M., G. D., N. G., D. Z. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (36-37; 56; 57; 57-58, 58 b.l.).
Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja A. Ž. parodė, kad vieną rytą tvarkė balkoną, iš kurio pamatė, kaip prie namo privažiavo juodas „VW Vento“ automobilis, o jam iš paskos melsvas įmonės automobilis. Iš balkono viskas labai gerai matėsi, automobilio numerio neįžiūrėjo, nes buvo be akinių, tačiau automobilius ir patį konfliktą ji matė gerai. Iki sustojusių automobilių atstumas buvo apie 20 metrų, nors jos balkonas įstiklintas, bet langai atidaryti, todėl ji ne tik viską matė, bet ir girdėjo. Iš „VW Vento“ automobilio išlipo vyriškis ir norėjo eiti į namo laiptinę. Iš melsvo automobilio išlipo du vyrukai ir prasidėjo žodinis konfliktas tarp jų ir „VW Vento“ automobilio vairuotojo. Vaikinai klausė, kodėl važiuodamas daro avarinę situaciją, vyriškis aiškino, kad ne jis vairavo. Iš eisenos „VW Vento“ automobilio vairuotojas svirduliavo, iš „VW Vento“ automobilio išlipo tik vienas žmogus ir tai buvo K. J.. Kai K. J. bandė eiti link laiptinės, vaikinai paėmė jį už rankos. Nurodė, kad S. G., buvusį teismo posėdžių salėje, ji matė pirmą kartą ir jo įvykio metu nebuvo. Kadangi ji buvo balkone ir viską matė, tai pas ją atėjo ir ją apklausė policijos pareigūnas.
Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas S. M. parodė, kad atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g., kur žmonės sulaikė neblaivų pilietį, kuris vairavo automobilį. Įvykio vietoje iš liudytojų paėmė paaiškinimus. Nurodė, kad tą įvykį matė ir moteris iš balkono, kuri sutiko liudyti. Įvykio vietoje buvo du vyrukai ir K. J.. K. J. sakė, kad jis nevairavo automobilio, tačiau kas vairavo automobilį įvardinti negalėjo. S. G. esantį teismo posėdžių salėje jis mato pirmą kartą, jo įvykio metu nebuvo. Liudytojas paaiškino, kad protokolas surašomas, kai nustatomas girtumas, jei pažeidėjas sutinka tikrintis, o pažeidimo laikas nurodomas momentas, kada nustatytas girtumas. Jei nesutinka, protokolas surašomas pagal pranešimą. Jie klausė K. J., kas jo manymu vairavo automobilį, bet jis nepasakė. Teigė, kad moteris mačiusi įvykį iš balkono pati jų paklausė: „ar nesutinka, kad vairavo pats?“. Moteris sakė, kad matė, kaip vairavo K. J.. Ar moteris buvo su akiniais, nepamena. Nuo namo iki automobilio buvo apie 15 metrų. Automobilis stovėjo tiesiai prieš balkoną, kuriame buvo moteris, ir jai labai gerai viskas matėsi.
Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju G. D. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą jis su kolega rado tris vyrukus. Vienas jų paaiškino, kas vairavo, ir kurį automobilį vairavo. Kolega paėmė paaiškinimus, o jis nustatė girtumą K. J.. Nurodė, kad S. G. jis mato pirmą kartą, jo įvykio metu nebuvo. Dar įvykio vietoje buvo moteris, kurią kolega pamatė namo balkone. K. J. tarnybiniame automobilyje kalbėjo, kad jis nevairavo, bet kas vairavo nurodyti negalėjo. Pažeidimo laiką įrašė, kai nustatė girtumą, o protokolas K. J. buvo surašytas policijos komisariate, nes jis neturėjo asmens dokumentų ir reikėjo patikrinti asmenybę. Vyrukai stovėjo ties paskutine laiptine. Balkonas iš kurio moteris matė įvykį, stovint prie laiptinės matosi. Jis su K. J. buvo automobilyje, o kolega pasakęs, kad yra moteris kuri sutinka liudyti, nuėjo paimti iš jos paaiškinimo.
Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju N. G. parodė, kad jam važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) g., kartu su kolega D. Z., kuris kalbėjo telefonu darbo reikalais. Priekyje važiavo automobilis apie 50 km/h greičiu, nors leidžiamas greitis yra 70 km/h ir jie jį aplenkė, tačiau pravažiavus šviesoforą tas pats juodas „VW Vento“ automobilis dideliu greičiu vėl juos aplenkė ir aplenkęs staiga užstabdė. Tada jis pagalvojo, kad gal kas gatvėje nutiko, todėl vėl norėjo jį aplenkti, bet „VW Vento“ vairuotojas neleido ir vingiavo po visą gatvę. Po to, „VW Vento“ automobilio vairuotojas vėl sudarė avarinę situaciją ir jis vos išvengė avarijos. Iš karto net nepagalvojo, kad vairuotojas neblaivus, bet kai tai pasikartojo keletą kartų, suprato, kad kažkas ne taip ir todėl nusekė automobilį. Jie patys visą laiką važiavo leistinu greičiu. Kolega policijos iškarto iškviesti negalėjo, nes kalbėjo telefonu svarbiais darbo klausimais, o kadangi jis pats vairavo, tai skambinti negalėjo. Gatve važiavo ir daugiau automobilių, atstumas nuo pažeidėjo buvo apie 5-6 metrus, kartais apie 10 metrų. Automobilyje „VW Vento“ visą laiką buvo tik vienas asmuo, jis tą labai aiškiai matė. Kai sustojo, išlipant iš savo automobilio, jis kolegai liepė kviesti policiją, nes jis jau buvo baigęs kalbėti darbo reikalais. Išlipęs jis priėjo prie automobilio „VW Vento“ ir pradaręs dureles užuodė alkoholio kvapą. S. G. automobilyje nebuvo, buvo tik K. J.. Vairuotojas buvo apsirengęs tamsia striuke. Kas tą kartą vairavo automobilį nesiaiškino, nes jam viskas buvo akivaizdu, kadangi jie iš akių nebuvo pametę automobilio ir K. J. puikiai matė tiek vairuojant, tiek sustojus. Iškvietus policiją, pareigūnų laukė apie 15-20 minučių. Kol atvyko policija, jie kalbėjosi su K. J., kuris sakė, kad jie viską pamirštų. Jis dar sakė, kad ne jis vairavo, o kažkas kitas, tačiau nepasakė nei vardo, nei pavardės. Vėliau K. J. norėjo eiti į laiptinę, kaip suprato į namus, todėl jis laikė K. J. už rankos, tačiau jokio smurto nenaudojo. (duomenys neskelbtini) g. sustojo arti K. J. automobilio, kad jis neturėtų galimybės kur nors išvažiuoti. Atvykę policijos pareigūnai savo automobilį pasistatė už automobilio „VW Vento“. „VW Vento“ automobilis stovėjo netoli pirmos laiptinės. Moteris mačius įvykį buvo iš III aukšto ir jai niekas neužstojo vaizdo, dėl to ji puikiai galėjo viską matyti.
Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju D. Z. parodė, kad važiavo į Kelmę su kolega. Priekyje jų automobilis „VW Vento“ manevravo po visą (duomenys neskelbtini) g. iš kairės į dešinę pusę ir (duomenys neskelbtini) g. sudarė avarinę situaciją. Policiją reikėjo kviesti iš karto, bet jie negalvojo, kad tai taip rimta. Kadangi kolega vairavo, o jis kalbėjo telefonu svarbiais darbiniais reikalais, tuo metu jie negalėjo iškviesti policijos. Priekyje važiavęs K. J. nesilaikė saugaus atstumo. Jie nuo jo važiavo atsilikę apie 5-10 m., kartais dar arčiau privažiuodavo, kai priekyje esantis automobilis pristabdydavo. Kolega vairavo saugiai paskui sekamą automobilį, kurį buvo sudėtinga aplenkti. Kai sustojo (duomenys neskelbtini) g., jo kolega atidarė „VW Vento“ automobilio dureles ir nuo K. J. užuodęs sklindantį alkoholio kvapą, liepė jam kviesti policiją. Tą įvykį dar matė moteris iš balkono ir jai vaizdo niekas neužstojo. Pilietį S. G., esantį teismo salėje jis mato pirmą kartą, jis tikrai nevairavo automobilio, nes vairuotojas buvo vienas ir daugiau jokių keleivių nevažiavo tuo automobiliu, nes jie visą laiką važiavo paskui sekamą automobilį ir puikiai matė, kas jame sėdėjo. K. J. buvo apsirengęs juoda striuke. Kai paskambino policijai, atvykstančių pareigūnų laukė apie 15-20 minučių. K. J. pareigūnams sakė, kad jis nevairavo. (duomenys neskelbtini) g. kieme jie sustojo iki laiptinės apie 30 metrų. Jis suprato, kad ten yra K. J. butas.
Iš šių liudytojų duotų parodymų visumos daroma išvada, kad K. J. vairavo jam priklausantį automobilį „VW Vento“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 2,37 promilių girtumas ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, be to policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Liudytojai N. G. ir D. Z. parodė, kad jie važiuodami buvo aplenkti, taip pat ir patys aplenkė automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl turėjo realią galimybę matyti automobilį vairuojantį asmenį, be to liudytoja A. Ž. nurodė, kad ji matė iš automobilio išlipantį, o ne automobilyje sėdintį asmenį, kurį įvardino kaip K. J.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad K. J. pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos nepaneigia, minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių ir apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad N. G., D. Z. ir A. Ž. negalėjo matyti, kas konkrečiai sėdėjo ir vairavo automobilį. K. J. versiją, kad automobilio „VW Vento“ jis nevairavo, paneigia aukščiau minėtų liudytojų duoti parodymai, kad K. J. nuo pat pradžios teigė, kad automobilio jis nevairavo, tačiau kas vairavo nenurodė.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį tai, kad K. J. inkriminuotų teisės pažeidimų, vairavimo būnant neblaiviam ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimo, padarymo įrodymas nėra siejamas su konkrečiai nustatytu įvykio laiku ar vieta, todėl apelianto teiginiai apie būtinumą nustatyti tikslią įvykio vietą, tikslų automobilių išdėstymą ir tikslų įvykio laiką, nėra esminiai nagrinėjamos bylos kontekste. Iš byloje esančių N. G. ir D. Z. esančių paaiškinimų matyti, kad 2011-11-08 apie 11.15 val. juos aplenkė automobilis „VW Vento“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo tada jie pradėjo važiuoti iš paskos. A. Ž. 2011-11-08 paaiškinime nurodė, kad tą dieną apie 11.30 val. kaip į kiemą įvažiavo juodos spalvos automobilis „VW Vento“, iš paskos įvažiavo mėlynos spalvos automobilis su reklaminiais užrašais. Policijos pareigūnai S. M. ir G. D. 2011-11-08 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad apie 11.24 val. buvo gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo sulaikytas neblaivus automobilio vairuotojas. Iš šių duomenų matyti, kad minėtų asmenų nurodytas laikas ir vieta iš esmės atitinka faktinę įvykių eigą. Tai, kad liudytojai skirtingai nurodo tas pačias neesmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nepaneigia K. J. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apylinkės teismo posėdžio metu N. G., D. Z., A. Ž. duotais parodymais, kuriais jie patvirtino 2011-11-08 paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų S. M. ir G. D., įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apylinkės teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais jie patvirtino 2011-11-08 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai ar liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti ir nepagrįstai siekti nubausti K. J., todėl minėtų liudytojų duoti parodymai laikomi nuosekliais, vieni kitiems neprieštaraujančiais, atitinkantys byloje nustatytoms aplinkybėms, kurias patvirtino 2011-11-08 tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir nesirėmė liudytojo S. G. duotais parodymais, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažįstamas ir todėl suinteresuotas duoti neteisingus parodymus, siekiant K. J. padėti išvengti administracinės atsakomybės, be to S. G. duoti parodymai yra iš esmės prieštaringi byloje nustatytoms ir liudytojų A. Ž., S. M., G. D., N. G., D. Z. apylinkės teismo posėdžio metu nurodytoms aplinkybėms, ką patvirtina ir kita administracinių teisės pažeidimų byloje surinkti duomenys (paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jo kaltės turinio, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi vien tik K. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nevertino kitų byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad, pirmosios instancijos teismo atsisakymas atlikti vietos apžiūrą ir sustatyti automobilius, kaip buvo įvykio dieną parodo teismo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, tai yra šališkumą, kadangi įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nuomone surinktų ir ištirtų įrodymų pakako padaryti išvadai, kad automobilį „VW Vento“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. vairavo būdamas neblaivus. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad apylinkės teismas būtų buvęs šališkas, turėjęs išankstinę nuostatą, ar pagrindą nepagrįstai nubausti K. J., todėl šie apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais ir atmetami. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs K. J. pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir medžiagą prie jo laiko, kad šis protokolas nepaneigia ar neatsveria išdėstytų įrodymų viseto, kad K. J. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Iš minėto protokolo matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimas buvo vykdomas dalyvaujant tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, suinteresuotam bylos baigtimi, todėl šis faktinių aplinkybių konstatavimas negali būti laikytinas objektyviu ir todėl juo nesiremiama nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą.
Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. tinkamai pasinaudojo teise į gynybą, kadangi 2011-12-21 apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad nori, jog byloje dalyvautų advokatas, kai teismas norėjo apklausti liudytojus, atsižvelgiant į tai, teiginiai, kad K. J., dėl jo apklausos 2012-01-04 apylinkės teismo posėdžio metu, nepagrįstai prarado teisę į atstovavimą yra visiškai nepagrįsta, kadangi K. J. turėjo teisę pasinaudoti atsisakyti duoti parodymus nedalyvaujant advokatui (kaip tai padarė 2011-12-21 apylinkės teismo posėdžio metu), tačiau 2012-01-04 apylinkės teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė, kad sutinka duoti parodymus ir advokato jam nereikia (60 b. l.). Tai, kad K. J. apklausa buvo atlikta tik po to, kai teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nutarimo, nelaikytina proceso pažeidimu, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 300 straipsnis suteikia teisę pirmosios instancijos teismui įrodymų tyrimą atnaujinti ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. sausio 26 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir išnagrinėjo juos teismo posėdyje, tiesiogiai apklausė liudytojus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skundu nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo ir todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
K. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.