- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-438-125/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Atsakovas
- D. J., M. K.
- Ieškovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovėms D. J., M. K., institucija išvadai teikti – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas, dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-01-25 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo L. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2012-01-25 iki teismo sprendimo priėmimo mokant po 350 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovė D. J. pateikė prašymą dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriame prašė padidinti periodines išmokas iki 500 Lt per mėnesį. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas vyksta jau ilgiau nei pusantrų metų, ekonominė situacija Lietuvoje iš esmės pasikeitusi, todėl 350 Lt per mėnesį dydžio suma neužtikrina net minimalių dukters poreikių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-11-25 nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Nurodė, jog teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, tik preliminariai įvertina vaiko poreikius ir jam reikalingo išlaikymo dydį. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi išsamiai analizuoti ir vertinti šalių pateiktų įrodymų ir nustatinėti aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą. Nuo laikino išlaikymo priteisimo dienos nei ieškovo, nei atsakovės turtinė padėtis stipriai nesikeitė, atsakovė nepateikė duomenų apie pakitusius vaiko poreikius. Vien tas faktas, kad pakito minimalios mėnesinės algos dydis, nesudaro pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti. Nurodo, jog teismui pateikti duomenys pagrindžia, kad dukters išlaikymui būtina minimali suma sudaro 1316,31 Lt per mėnesį. Atsakovės vidutinis atlyginimas yra 1476 Lt per mėnesį, ieškovo kartais nesiekia net minimalaus atlyginimo dydžio. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, be to, yra vienintelis akcininkas įmonėje, kurioje dirba, todėl pats sprendžia dėl savo atlyginimo dydžio. Ieškovo išlaidos neatitinka jo pajamų, tai leidžia daryti prielaidą, kad jis uždirba daugiau negu nurodo. Kadangi dukrai reikalinga išlaikymo suma yra žymiai didesnė nei teismo priteisto laikino išlaikymo dydis, visa dukters išlaikymo proceso metu našta tenka motinai. Teismo nutartis kelia grėsmę vaiko interesams, nes tinkamo išlaikymo neužtikrinimas negali būti toleruojamas. Nepriteisus reikiamo dydžio, nors ir laikino, išlaikymo, vaikui bus padaryta žala, tai gali pakenkti jo sveikatai. Be to, tėvai ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu turi dalintis atsakomybe išlaikyti vaikus. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog minimalios algos dydžio pakeitimas nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydžio: nuo teismo nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo priėmimo praėjo jau beveik 2 metai, per kuriuos iš esmės brango maisto produktai, kuras, paslaugos, skirtos vaiko priežiūrai ir ugdymui. Šios aplinkybės yra visuotinai žinomos ir nepriklauso nuo atsakovės veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog pagrindą pakeisti išlaikymo dydį sudaro šalių turtinės padėties pasikeitimas iš esmės ar iš esmės pakitę vaiko poreikiai. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių pagrindą keisti išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš Civiliniame kodekse įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1. 2 d. 4 p., CK 3.65 str. 1 d.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas - bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis, ir tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192?3.203 straipsnius.
Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Tačiau visgi tai - tik orientacinis kriterijus, kurį taikydamas teismas turi užtikrinti, kad nustatytas vaiko poreikių lygis atitiktų realias išlaidas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-01-25 nutartimi laikinam nepilnamečio vaiko, gimusio 2008-06-13, išlaikymui priteisė iš ieškovo po 350 Lt per mėnesį periodinių išmokų. Nei ieškovas, nei atsakovė nurodytos nutarties neskundė, todėl laikytina, jog sutiko su priteistu laikino išlaikymo dydžiu. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių turtinės padėties ar vaiko poreikių esminio pasikeitimo įrodymų. Vien tas faktas, jog didėjo minimali mėnesinė alga, nesudaro pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydį, nes, kaip jau minėta, tai tėra orientacinis kriterijus, kuris turi būti įvertintas realių vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kontekste. Nuo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas, priėmimo praėjo pora metų, atsakovė minimalią vaiko išlaikymui reikalingą sumą įrodinėja 2013-01-11 išlaidų suvestine, todėl laikytina, jog atsakovė netiesiogiai pripažįsta, kad vaiko poreikiai iš esmės nepakito. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, jog pakito tėvų turtinė padėtis. Teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byla nėra nagrinėjama iš esmės, o sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių turinio klausimas, nenustatinėja aplinkybių, kurios yra ginčo dalykas byloje, todėl atsakovės teiginys, jog netiesioginių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis geresnė nei jis pats nurodo, nėra pakankamas spręsti dėl realios ieškovo turtinės padėties.
Be to, pažymėtina, jog laikinas išlaikymas tėra tik laikinoji apsaugos priemonė, t.y. jis priteisiamas, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, preliminariai įvertinus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingų lėšų sumą. Išsamiai aplinkybes, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, taigi ir dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, teismas tirs bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.