Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , gyv. vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, turintis 8 kl. išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1. 1992-12-09 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 147 str. 2 d. - 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 1995-05-12 Vilniaus miesto l apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimu; pritaikius 1995-12-21 amnestiją, bausmė sumažinta iki 2 metų 6 mėnesių 14 dienų;

3. 1999-03-25 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 105 str. 8 p., 272 str. 3 d., 235 str. - 15 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 2003-07-18 perkvalifikuota iš BK 105 str. 8 p. į BK 129 str. 2 d. 9 p., iš BK 272 str. 3 d. f 180 str. 2 d., iš BK 235 str. į 258 str. 2 d., bausmė sumažinta iki 14 metų laisvės atėmimo;

4. 1999-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. - 6 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu; subendrinus su 1999-03-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė 15 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 2000-02-25 perkvalifikuota iš BK 16 str. 2 d. 271 str. 4 d.į BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., bausmė sumažinta iki 13 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 2003-09-24 perkvalifikuota iš BK 271 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d., BK 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. į BK 22 str. l d. 178 str. 2 d., bausmė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas, subendrinus su 1999-03-25 nuosprendžiu galutinė bausmė 14 metų l mėnuo laisvės atėmimo, turto konfiskavimas panaikintas;

2012-09-24 Vilniaus miesto l apylinkės teismo pagal BK 178 str. l d. - 45 paros arešto; 2013-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 236 str. l d. - 9 mėnesiai viešųjų darbų, 235 str. l d. - 50 parų arešto. Remiantis BK kodekso 63 straipsnio l, 4 dalimis, bei 65 straipsniu, keičiant 6 valandas viešųjų darbų į 1 arešto parą, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2012-02-11, apie 16.37 val., viešoje vietoje, 16-tojo maršruto troleibuse Nr. 2717, tuo metu važiavusiame šalia pastato, esančio Vilniuje, Kauno g. 26, link sustojimo „Sparta", be jokios priežasties, tyčia dūrė vienkartiniu švirkštu nukentėjusiajai M. K. į dešinį sėdmenį, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine žaizda dešiniajame sėdmenyje, tokiu savo elgesiu sukeldamas aplinkiniams didelį išgąsti bei juos šokiruodamas.

Kaltinamasis Ž. S. teismo posėdžio metu padarytą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, savo elgesio motyvų paaiškinti negalėjo, teigė, kad praėjo daug laiko, todėl ne viską prisimena, mano, kad taip pasielgė galbūt todėl, jog tuo metu buvo neblaivus, gal todėl, kad nepatiko nukentėjusios apranga. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad savo elgesį vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiosios. Švirkštą, kuriuo dūrė nukentėjusiajai gavo iš narkotikus vartojančio draugo, kuris tuo metu važiavo į romų taborą nusipirkti narkotikų. Jis pats narkotikų nevartoja. Kiek jis prisimena, tai nukentėjusioji jam nieko nesakė. Vertindamas savo elgesį patikslino, kad „ ta adata plona, įduri truputį ir neskauda“. Švirkštą pasiliko.

Nukentėjusioji M. K. išklausiusi kaltinamojo parodymus teismo posėdžio metu, patikslino kaltinamojo paaiškinimus, nurodydama, kad tuo metu, kai kaltinamasis jai įdūrė, ji suklykė. Tuomet jos vyras šį žmogų sulaikė. Autobuse žmonės labai išsigando, tačiau nei piršto nepajudino. Galbūt kaltinamasis nebeprisimena. Dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes bijojo užsikrėsti, patyrė baimę, šoką, psichologinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Reikėjo skiepytis, daryti įvairius tyrimus, o ligonių kasa viso to nekompensavo. Pilnai palaiko savo civilinį ieškinį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be visiškų kaltinamojo prisipažinimų jo kaltė taip pat yra įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. K. parodymų matyti, kad įvykio dieną pastarasis kartu su sutuoktine važiavo 16 maršruto troleibusu, matė, kaip jam nepažįstamas vyriškis švirkštu dūrė jo žmonai M. K.. Jis sulaikė kaltinamąjį, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pas kaltinamąjį rado švirkštą, tačiau jis rėkė, kad nieko nedarė, reikalavo jį paleisti (b.t.1, b.l. 92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. išsamiai nurodė kaltinamojo sulaikymo priežastis ir aplinkybes (b.t.1, b.l. 93-94). Medicininis švirkštas, rastas pas kaltinamąjį jo sulaikymo metu apžiūrėtas ir perduotas saugojimui į Vilniaus VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (b.t.1, b.l. 89-91,96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., susipažinęs su nukentėjusiosios medicininiais dokumentais konstatavo, kad M. K. padaryta durtinė žaizda dešiniajame sėdmenyje, injekcine adata. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.t.1, b.l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Ž. S. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. S. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, į tai, kad jis atsiprašė, į kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikaltimą ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis anksčiau teistas 6 kartus, administracine tvarka baustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, tirtas psichiatrijos ligoninėje, tačiau psichiatrinę ekspertizę jam skirti netikslinga (b. l. 110-191). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad Ž. S. šiuo metu niekur nedirba, nesimoko, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant kaltinamajam BK 284 straipsnio 1 dalyje terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹straipsnio nuostatos ir paskirtoji laisvės atėmimo bausmė mažinta vienu trečdaliu.

Kaltinamajam Ž. S. paskirta kardomoji priemonė - periodinė registracija policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 112,41 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (b.t.1, b.l. 81-87).

M. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 269 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. M. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 10000 Lt ir nurodė, kad dėl patirto sužalojimo pergyveno ne tik fizinį skausmą, tačiau patyrė baimę, šoką, psichologinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nes bijojo užsikrėsti, patyrė kitus nepatogumus.

LR CK 6.25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas laiko, kad 2500 Lt yra pakankama suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

BPK 94 str. pagrindu išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas (b.t.1, b.l. 90,91).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

BK 64¹ str. pagrindu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį tenkinti visiškai.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti iš Ž. S. 112,41 Lt (vieną šimtą dvylika litų 41 cnt) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

M. K. iš Ž. S. priteisti 2769 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis litus) patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti medicininį švirkštą saugomą VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.