- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- A-525-1679-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Trečiasis asmuo
- G. M., A. M., M. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- R. K., A. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M., A. M., M. G. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. K. ir A. K. skundu (t. I, b. l. 5-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Kauno AVA) 2008 m. spalio 2 d. surašytą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirmo buto prijungimo prie miesto nuotekų tinklų pripažinimo tinkamu naudoti aktą (toliau – ir Aktas), kuriuo Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija (toliau – ir Komisija) pripažino II grupės nesudėtingą statinį – lauko nuotekų trasas ir KŠ-1 šulinį (toliau – ir Statinys) – tinkamais naudoti.
Nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal faktinį naudojimąsi į namų valdą patekdavo 3 metrų pločio įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir servitutine žeme. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.17:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, reglamentuojantį nesudėtingų statinių statybą, minimalus atstumas nuo 1 lentelėje išvardintų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos statytojo šiaurinėje pusėje turi būti 3 metrai. Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 metro tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą. Pabrėžė, kad Statinys yra statytojo šiaurinėje pusėje, bet rašytinio sutikimo tretieji asmenys neturėjo ir jis nebuvo pateiktas. Nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. spalio 31 d. nustatė, kad buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, projektui nebuvo gautas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimas ir pažeisti esminiai Statinio projekto sprendiniai (pakeista nustatyta Statinio vieta sklype). Tokia statyba laikoma savavališka. Pabrėžė, jog pasirašant Aktą nebuvo paisyta, kad įrengta nuotekų sistema neatitinka nei projekto, nei statybos eksploatavimo reikalavimų, t. y. nuotekų šulinys KŠ-1 savavališkai perkeltas iš kelio pravažiavimo dalies, pakeistas šulinio KŠ-1 dydis, šulinio gylis 1,86 metro ir lygus su žemės paviršiumi, šulinys įrengtas iš silikatinių mūro plytų, nors pagal projektą turėjo būti įrengtas iš gelžbetoninių žiedų. Neįvertinta aplinkybė, kad įrengta nuotekų sistema negali užtikrinti funkcinio-technologinio proceso ir šulinio stabilumo. Pabrėžė, kad šulinys privalo būti neatsiejama kelio, pravažiavimo, įvažiavimo servituto transporto magistralių dalis ir negali trukdyti transporto eismui. Taip pat KŠ-1 šulinio negalima įvardinti nuotekų sistemos statiniu, nes jo konstruktyviniai ir technologiniai statybiniai elementai neatitinka minimalių nuotekų sistemos įrengimo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimu (t. I, b. l. 65-67) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Nurodė, kad A. M. prašymu uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ 2005 m. sausio 28 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. (11-13)-8-329 vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, kuriose nurodė nuotekų tinklą prijungti prie suprojektuotos Ø 300 mm linijos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Projekto dalies vadovė A. P. pagal išduotas sąlygas parengė nuotekų tinklo iš gyvenamojo namo techninį projektą, kurį 2005 m. vasario 7 d. suderino UAB „Kauno vandenys“. Nuotekų tinklą savo jėgomis (ūkio būdu) įvykdė A. M., konsultuojant UAB „Požeminės magistralės“ specialistams. Atliekant šios linijos statybos-montavimo darbus, statytojas patikslino kanalizacijos šulinio KŠ-1 vietą ir formą – minėtą šulinį perkėlė nuo pravažiavimo į savo sklypą (prie tvoros), įrengė jį kvadratinį ir sumažino gylį iki 1,0 m, iškeldamas medinį dangtį iki 20 cm virš žemės paviršiaus neužstatytoje teritorijoje. Pažymėjo, kad šie nukrypimai nėra esminiai ir galimi pagal statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 448-450 punktus. G. G. įmonė (licencijos Nr. 202G-605) pagal A. M. užsakymą 2006 m. atliko namų valdos su nuotekų tinklais (duomenys neskelbtini), Kaune, kontrolinę geodezinę nuotrauką, suderintą su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus projektavimo sąlygų poskyrio vyresniąja specialiste D. S. UAB „Kauno vandenys“ 2007 m. sausio 17 d. patikrino paklotą buitinių nuotekų liniją ir sudarė su A. M. vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr. 9507A. 2008 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas gavo A. M. ir G. M. prašymą pripažinti tinkama naudoti paklotą buitinių nuotekų liniją. Kartu su prašymu buvo pateikta: nuotekų trasos patikslinta ir suderinta projektinė dokumentacija (yra savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto G. M., Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, projekto dalies vadovės suderinimai); kontrolinė geodezinė nuotrauka 1:500); vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo 2007 m. sausio 17 d. sutartis Nr. 9507A su UAB „Kauno vandenys“; namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėjimas; UAB „Požeminės magistralės“ atestatas; 2005 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartis. 2008 m. spalio 2 d. buvo sudaryta Komisija, kuri nustatė, kad lauko nuotekų trasa tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkama naudotis. Pabrėžė, kad Aktas priimtas laikantis galiojusių teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir nenaikintinas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu (t. II, b. l. 36-41) pareiškėjų skundą patenkino ir Kauno apskrities viršininko administracijos surašytą Gyvenamojo namo Kauno m. (duomenys neskelbtini), pirmo buto prijungimo linijos prie miesto nuotekų tinklų pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. spalio 2 d. aktą, kuriuo Komisija pripažino II grupės nesudėtingą statinį – lauko nuotekų trasas ir KŠ-1 šulinį – tinkamais naudoti, panaikino.
Nurodė, kad Statinio pripažinimą tinkamu naudoti reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad pastatytų, rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybė 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 1.1.23 punktu pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį pavedė nustatyti Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministras 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr.242 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Minėto reglamento 9.6 punkte pateikta statinio pripažinimo tinkamu naudoti sąvoka: tai nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai - teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai; projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami); statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai) reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją (STR 1.11.01:2002 2 punktas). Detaliau statinių pripažinimo tinkamais naudoti Komisijos funkcijos apibrėžtos STR 1.11.01:2002 16 punkte, kur nurodoma, Komisijos narių statinio tikrinimo apimtis. To paties STR 21 punkte nurodoma, kad statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas iš Komisijos narių nustatė nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus.
Nagrinėtu atveju visi sudarytos Komisijos nariai 2008 m. spalio 2 d. pasirašė ginčijamą Aktą. Tuo tarpu servitutas – teisė naudotis 6 m² ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklausančiame A. M., G. M. ir M. G., suteikianti teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal pateiktą projektą, parengtą firmos „Librana“, – nustatytas 2006 m. kovo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Įrengiant nuotekų liniją ir statant šulinį A. M. ir G. M. buvo žinoma apie servituto nustatymą, todėl statydami Statinį ir prašydami jį pripažinti tinkamu naudotis, jie privalėjo atsižvelgti į tokią svarbią aplinkybę, kaip servituto nustatymas, ir apie tai suteikti duomenis Komisijai. Pakeičiant projektą (perkeliant šulinio vietą ir iškeliant jo dangtį virš žemės 20 cm) jie turėjo numatyti, kad tai bus kliūtis kitiems asmenims naudotis jų žemės sklype nustatytu servitutu, iškeltas 20 cm virš žemės dangtis aiškiai kliudys pravažiavimui. Pažymėjo, kad servitutas nustatytas teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, ir šiuo metu galiojantis, nors procesas civilinėje byloje yra atnaujintas, tačiau proceso atnaujinimas nesustabdo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 str. 1 d.).
III.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir A. M. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 49-53), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies nuostatų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas, pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles, padarė priešingas išvadas, priėmė nemotyvuotą sprendimą. Nurodo, kad teismas skundžiamą aktą galėjo panaikinti tik nustatęs akto panaikinimo pagrindus, numatytus ABTĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tačiau teisme nepasitvirtino pareiškėjų nurodyti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, o kitų pagrindų teismas nenustatė bei nenurodė nei vienos pažeistos teisės normos ar procedūros.
2. Visi apeliantų atlikti veiksmai, rengiant dokumentaciją ir statant nuotekų liniją bei šulinį, atitiko galiojančių įstatymų reikalavimus, Komisijos sudėtis buvo teisėta ir surašytas Aktas nepažeidė įstatymų, todėl negali būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2006 m. kovo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas servitutas nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Ir nors Statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. spalio 2 d. Aktu, tačiau pastatytas jis buvo dar 2005 metais iki sprendimų dėl servituto nustatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Tai, jog šulinys pripažintas tinkamu naudoti vėliau, nedaro šio Statinio neteisėta statyba, nes Statinys pastatytas žymiai anksčiau, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, ir yra Komisijos priimtas.
4. Teismas nukrypo nuo pareiškėjų skundo dalyko ir pagrindo, nes sprendė dėl nustatyto servituto, bet ne dėl skundžiamo akto panaikinimo pagrindų. Servituto nustatymo klausimas yra išnagrinėtas kitoje byloje, sprendimas yra įvykdytas. Todėl naudojimosi servitutine žeme klausimas bei servituto įgyvendinimo klausimas priskirtinas sprendimo vykdymo stadijai, todėl šulinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimas neturi sąsajos su nustatytu servitutu. Šie teismo motyvai ir argumentai yra netinkami.
5. Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 21 punkte nurodoma, kad statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas iš komisijos narių nustatė nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus. Teismas pripažino, jog tokių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 60-61) prašo nagrinėjamoje byloje nelaikyti jos atsakovu, o į bylą atsakovu įtraukti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.
Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 66-68) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, 69-70) nurodo, kad sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ir prašo šį sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis įtvirtino kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009), nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu
Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (administracinė byla Nr. A3-170/2004).
Byloje ginčas kilo dėl 2008 m. spalio 2 d. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmo buto prijungimo prie miesto nuotekų tinklų pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriuo Kauno apskrities viršininko sudaryta komisija pripažino II grupės nesudėtingus statinius – lauko nuotekų trasą ir KŠ-1 šulinį– tinkamais naudoti.
Siekiant įvertinti, ar pareiškėjų teisės buvo pažeistos ir gali būti apgintos, panaikinus Aktą, būtina nustatyti, ar Aktu atliktas statinių pripažinimas tinkamais naudoti kokiu nors būdu turi arba gali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog, įrengus ginčo šulinį, buvo pažeisti norminių statybos dokumentų reikalavimai dėl atstumo nuo jų sklypo, taip pat buvo apribota jų teisė naudotis servitutiniu keliu.
Pareiškėjai teigė, jog ginčo šulinys įrengtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nustatytus reikalavimus, kadangi, anot pareiškėjų, 1 lentelėje nustatyta, jog minimalus atstumas nuo joje nurodytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 3 m – statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir (<) 45º). Toks atstumas gali būti sumažintas iki 1 m, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Pažymėtina, jog minėtoje 1 lentelėje nurodyti reikalavimai ir nustatyti atstumai taikytini namų ūkio pastatų – be gyvenamųjų patalpų, negyvenamosios paskirties priestatų prie bet kurio pastato, šiltnamių bei įvairių kitų, ne namų ūkio paskirčių pastatų atžvilgiu. Tuo tarpu to paties reglamento 2 lentelė įtvirtino reikalavimus inžineriniams statiniams bei nustatė, jog minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių (išskyrus išvardytus lentelės 12–15 punktuose) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 m. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į ginčo statinių paskirtį, jų statusą, daro išvadą, jog šiuo atveju ginčo statinys yra inžinerinis statinys, todėl jo atžvilgiu taikytini būtent minėto reglamento 2-oje lentelėje numatyti reikalavimai, t.y. atstumas tarp pareiškėjų žemės sklypo ribos ir ginčo inžinerinio statinio turi būti ne mažesnis nei vienas metras. Ginčo inžinerinis statinys yra didesniu nei 1 metras atstumu nuo pareiškėjų žemės sklypo ribos, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nustatyti reikalavimai.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimu, be kita ko, pareiškėjams buvo nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis 6 kv. m ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančiame tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M., A. M., M. G., suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal pateiktą projektą, parengtą firmos „Librana“. Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Tačiau administracinė bylą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta duomenų, jog nustatytas kelio servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad minėtas servitutas nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis numato, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai įregistravo servitutą Nekilnojamojo turto registre, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje teismas vertindamas ginčo akto teisėtumą bei pagrįstumą neturi pagrindo remtis Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimu nustatytu kelio servituto faktu.
Kita vertus, byloje esantys įrodymai – A. L. 2009 m. kovo 12 d. tyrimo išvada (t. I, b.l. 69–70), Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 11-K-198-902 (t. I, b.l. 105–106), M. A. V. 2009 m. kovo 20 d. tyrimo aktas (t. I, b.l. 165) – patvirtina, jog ginčo šulinys yra patrauktas nuo kelio, kuriam nustatytas servitutas, į tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantį žemės sklypą, todėl ginčo inžinerinis statinys netrukdo naudotis servitutiniu keliu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus yra pagrindas išvadai, kad byloje ginčijamu Aktu pareiškėjų teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, todėl pareiškėjų skundas turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjų skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia
trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M. ir A. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų R. K. ir A. K. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.