Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. gynėjo advokato Donato Ramanausko skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Hegeno ir Frolando apylinkės nuosprendis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Norvegijos Karalystės Hegeno ir Frolando apylinkės teismo 2014m. lapkričio 28d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 14-152798MED-HEGG už baudžiamojo kodekso 162str. pirmą dalį žr. trečios dalies pirmą punktą (neteisėtas įvežimas narkotikų ir pažeidimas susijęs labai dideliu kiekiu) ir jam paskirta keturių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 34str.,35str.2d.,žr.37d.str., iš G. G. konfiskuota Tom Tom navigacinė įranga, 3000 Norvegijos kronų, 590 Švedijos kronų, 60 eurų. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje ir nesutiko, kad jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje (b.l. 33).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (toliau – Susitarimas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismui persiuntė Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą spręsti Hegeno ir Frolando apylinkės teismo 2014m. lapkričio 28d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi nutarė pripažinti Norvegijos Karalystės Hegeno ir Frolando apylinkės teismo 2014m. lapkričio 28d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.14-152798MED-HEGG ( nuosprendį, kuriuo paskirta galutinė bausmė, priėmęs teismas Norvegijos Karalystės Borgarting Iagmannsrett apeliacinis teismas, nuosprendžio priėmimo data 2015-03-25, nuosprendžio įsiteisėjimo data 2015-05-12) ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. G. G., gim.1984-04-03, Lietuvos Respublikos piliečiui, 2014m. lapkričio 28d., Norvegijos Karalystės Hegeno ir Frolando apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistam 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ( nuosprendį, kuriuo paskirta galutinė bausmė, priėmęs teismas Norvegijos Karalystės Borgarting Iagmannsrett apeliacinis teismas, nuosprendžio priėmimo data 2015-03-25, nuosprendžio įsiteisėjimo data 2015-05-12) už Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162str.pirmą dalį, žr. trečios dalies pirmą punktą nuostatas, suderinti atitinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260str.3d. ir palikti tą pačią 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją Lietuvos Respublikos pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės ir kardomojo kalinimo laikas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. gynėjo advokato Donato Ramanausko skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui

reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti Susitarimas, o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Nagrinėjamu atveju pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 str. 1 d. c) p.), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 str. 1 d. d) p.). Susitarimo 7 str. 1 d. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

Ištyrus teismui pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, sprendžiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarime, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susitarimo 8 str. 1 d. b) p. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 straipsnio 1 d. a) p. numatyta, kad jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Susitarimo 6 str. 1 d. numatyta, kad nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Susitarimo 6 str. 2 d. a) p. numatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Susitarimo 1 str. 1 d. e) p. numatyta, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“ – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai.

Nagrinėjamu atveju, G. G. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, pilietis. Iš išrašo apie asmenį, gauto iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM, matyti, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad G. G. gyventų ne Lietuvos Respublikoje nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai, pagal Susitarimo 6 str. 2 d. a) p. G. G., kaip Lietuvos Respublikos piliečio, sutikimas šiuo atveju nereikalingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. kategoriškai nesutiko su jam paskirtos bausmės atlikimo perkėlimu į Lietuvą, nurodydamas nesutikimo priežastis: nesutinka, nes nori pakeisti savo gyvenimą, ko nebus galima padaryti Lietuvos kalėjime; žmona ir dukra gyvena Šveicarijoje (b. l. 33). Spręstina, kad nėra Susitarimo 8 str. 1 d. numatyto pagrindų atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės Hegeno ir Frolando apylinkės teismo 2014m. lapkričio 28d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.14-152798MED-HEGG, kuriuo G. G. nuteistas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiantį į tai, kad G. G. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, spręstina, kad su ja susijęs ir socialiniais bei šeimos ryšiais, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nėra pateikta, todėl šiuo atveju nuteistojo socialinę reabilitaciją galima lengviau pasiekti jam artimoje aplinkoje, t. y. Lietuvos Respublikoje.

Teismas nesutinka su skundo argumentu, jog buvo pažeistos nuteistojo teisės, kadangi nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę, nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai ar per advokatą.

Kaip jau minėta, G. G. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūra yra atliekama vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, kuris pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4 str. 3 d. yra privalomas vykdančiajai valstybei. Susitarimo 6 str. 3 d. nustato, kad visais atvejais, kai nuteistasis asmuo tebėra išduodančioje valstybėje, jam suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę raštu ar žodžiu, o nuteistojo asmens nuomonė perduodama vykdančiai valstybei. Iš byloje esančio asmens pareiškimo (b.l. 33) matyti, jog G. G. savo nuomonę dėl paskirtos bausmės atlikimo perkėlimo į Lietuvą išsakė raštu, su šia nuomone teismas susipažino. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas neužtikrino Europos Konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 39 str. reikalavimų, t.y. nuteistajam garantuoti teisę pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu bausmės vykdymo klausimu. Susitarimas nenumato teismui pareigos į užsienio valstybės nuosprendžio pripažinimo svarstymą kviesti nuteistąjį ar jo gynėją, todėl nepagrįstas ir šis skundo argumentas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino Norvegijos Karalystės Hegeno ir Frolando apylinkės teismo 2014m. lapkričio 28d. nuosprendį ir nutarė vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo G. G. gynėjos advokato Donato Ramanausko skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.