Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. R., atsakovės I. N. atstovui advokatui Valdui Bivainiui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. D. ir T. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-193-839/2025 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos ieškinį atsakovams I. N. ir S. D., tretieji asmenys – S. D. ir T. D., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams I. N. ir S. D. jų nepilnamečio sūnaus K. D. atžvilgiu.

Atsakovas S. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2024-12-06 asmeniškai pasirašytinai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai I. N. ir S. D. turi nepilnametį sūnų K. D., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eS2-25975-1040/2022 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką iš atsakovų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 30-3461/22 K. D. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas. Vilniaus apylinkės teismo 2023-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9842-1006/2023 atsakovams laikinai apribota jų kaip tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu, iš atsakovų priteistas po 150 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus apylinkės teismo 2024-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-4809-466/2024, K. D. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jo globėjais bei lėšų administratoriais paskirti S. D. ir T. D., vaiko globos vieta nustatyta globėjų S. D. ir T. D. gyvenamojoje vietoje.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovę, atsakovės atstovą, trečiuosius asmenis, įvertinus pateiktą informaciją apie vaiko globą bei informaciją apie atsakovų šeimą, darytina išvada, kad atsakovai šiuo metu nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nerodo noro ir nededa jokių nuolatinių pastangų, kad patys augintų savo vaiką, jų ryšio su vaiku nėra, jie vaiko nelanko bei nesudaro sąlygų vaikui gyventi kartu ar įmanomai dažniau vaikui lankytis pas juos ir nėra pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, jog situacija gali keistis.

Iš Vilniaus apylinkės teismo 2023-10-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9842-1006/2023 matyti, kad atsakovams laikinai apribota jų valdžia sūnaus atžvilgiu iš esmės dėl to, kad remiantis bylos duomenimis, teismas nustatė, jog vaiko tėvai įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų sūnaus atžvilgiu nevykdo, nes jie negyvena su vaiku, reguliariai jo nelanko, nesirūpina vaiko kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, materialiai neišlaiko. Nustačius vaikui laikinąją globą, atsakovai turėjo imtis veiksmų susigrąžinti vaiką, tačiau realių veiksmų nesiėmė. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nenustatyta. Atsakovai yra nusišalinę nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas sūnaus atžvilgiu ir juo nesirūpina, atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, o tai yra pagrindas apriboti atsakovų tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kad jų požiūris į vaiką nesikeis, kadangi abu tėvai išreiškia norą susigrąžinti vaiką į šeimą, lanko vaiką ir bendrauja su juo pagal galimybes, todėl tėvų valdžia ribota laikinai.

Ieškovės pateiktais duomenimis 2024-06-13 ir 2024-08-07 gauta informacija iš LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos, kurioje nurodoma, jog atvejo vadybos procesas ir socialinės priežiūros paslaugos atsakovams teikiamos nuo 2022-09-29. LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija atvejo vadybos procesą šeimai tęsia nuo 2024-02-01. Per visą darbo su šeima laikotarpį įvyko 10 atvejo vadybos posėdžių, kurių metu atsakovams buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Įgyvendinant pagalbos šeimai planą I. N. pradėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą. Moteris konsultuojasi su LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos priklausomybių psichologe I. P.. S. D. įvardina, kad lankėsi Respublikiniame psichinių ligų centre ir jam paskyrė vartoti vaistus, tačiau šiuo metu vaistų vyras nevartoja, teigdamas, kad jie sukelia neigiamą poveikį jo sveikatai. S. D. konsultuojasi su probacijos psichologe G. L. Alkoholio vartojimas šeimoje per pastarąjį laikotarpį fiksuotas nebuvo. Atsakovai šiuo metu labiau pradėjo bendradarbiauti su atvejo vadybos specialistais, priima pagalbą iš išorės. Vienas iš pagalbos plane numatytų įsipareigojimų lankyti pozityvios tėvystės punktų nėra įvykdytas ir nevykdomas. Atsakovai I. N. ir S. D. nelankė ir nelanko pozityvios tėvystės mokymų. I. N. teigimu, kuomet vaikas neauga šeimoje, tai iššūkiai dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo nekyla. Atsakovų nepilnamečiam sūnui K. D. nustačius nuolatinę globą, I. N. ir S. D. nebuvo nuvykę į pasimatymus su sūnumi K., neteikia vaikui išlaikymo. I. N. bendrauja su Utenos Šeimos ir vaiko gerovės centro globos koordinatore E. K., kuri nurodė, jog I. norėdama susitikti su K., turi užpildyti prašymą. I. N. prašymą užpildė ir planuoja susitikti su sūnumi, kuomet turės finansinių resursų. Atsakovams nustatyta pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui nevykdoma.

2024-11-04 ir 2025-01-15 pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad alkoholio vartojimo problema sprendžiama: I. N. nuo 2024-07-17 konsultuojasi su LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos priklausomybių psichologe I. P., tačiau moteris nėra apsilankiusi Respublikiniame priklausomybės ligų centre (toliau - RPLC), pas psichiatrą, nevaikšto į AA grupes. Paslaugų gavėja įvardina, kad alkoholio nevartoja, teigia, kad problemos šioje srityje nėra. Per darbo su šeima laikotarpį I. N. alkoholio vartojimas fiksuotas nebuvo. S. D. įvardina, kad lankėsi RPLC ir jam paskyrė vartoti vaistus, tačiau šiuo metu vaistų vyras nevartoja, teigdamas, kad jie sukelia neigimą poveikį jo sveikatai. S. D. nesprendžia galimai žalingo alkoholio vartojimo problemos, nesikreipia pagalbos dėl gydymo, kuris padėtų siekti ilgalaikio pokyčio. Per darbo su šeima laikotarpį vyro girtumas taip pat nebuvo fiksuotas. Pateikta informacija, kad stiprinant emocinę savijautą tėvams trūksta vidinės motyvacijos spręsti asmeninius sunkumus, atsakomybė už susiklosčiusią situaciją perkeliama kitiems; pozityvios tėvystės įgūdžių gerinimo srityje tėvai nelankė ir nelanko pozityvios tėvystės mokymų, negilina žinių, susijusių su vaiko raidos ypatumais, jo auklėjimu bei kylančiais emociniais iššūkiais, nelavino įgūdžių, kurie būtų svarbūs ir naudingi, siekiant atliepti mažamečio vaiko fizinius bei emocinius poreikius; ryšys su sūnumi nepalaikomas, tėvai nevyksta į pasimatymus su sūnumi, neteikia vaikui išlaikymo, dėl susitikimų organizavimo atsakovė prašymą užpildė, tačiau dėl susitikimo su vaiku nesikreipė. Su socialine atvejo vadybininke I. N. bendradarbiauja, sudaro sąlygas lankytis namuose. S. D. su specialistais bendradarbiauja iš dalies, vangiai, palaiko kontaktą telefonu, tačiau paskutiniu metu vyras į skambučius neatsiliepė, nurodė, kad planuoja išvykti į užsienį ir nenori bendrauti su specialistais, jog tokios pagalbos, kuri jam reikalinga jis negauna, nes vyrui reikia finansinės paramos.

Teismo vertinimu, aptarti duomenys neleidžia manyti, jog ateityje situacija pasikeis, nes atsakovai nenurodė konkrečių planų, veiksmų ar ketinimų keisti esamą situaciją, jų nurodomos priežastys (nepakankami finansai ir pan.) dėl negalėjimo imtis efektyvesnių priemonių esamai situacijai pakeisti iš esmės yra sąlygotos tik jų pačių elgesio ir apsisprendimo, o socialinis darbas su atsakovais situacijos iš esmės nepakeitė. Informacijos, jog atsakovai būtų pradėjęs labiau bendrauti su vaiko globėjais ar aktyviau domėtis vaiko veikla ugdymo įstaigoje po laikino tėvų valdžios ribojimo nebuvo fiksuota, duomenų, jog jie siektų stiprinti savo tėvystės įgūdžius taip pat nėra pateikta. Taigi galima konstatuoti, kad tėvų pastangų siekiant atkurti tėvų ir sūnaus tarpusavio santykį ir bendravimą iš esmės nebus ir iš atsakovų pusės nėra siekiama.

Trečiųjų asmenų paaiškinimai bei pateikti rašytiniai duomenys iš esmės patvirtina, jog emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvų nėra atsiradęs, atsakovai neketina imtis esminių priemonių ryšiui su vaiku atstatyti. Tokie duomenys neleidžia manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes atsakovų elgesys vaiko atžvilgiu išlieka iš esmės nepakitęs, yra nuolatinis, jie vaiko neaugino ir juo nesirūpino beveik nuo pat vaiko gimimo, patys nerodo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, esminių teigiamų pokyčių jų elgesyje nenustatyta.

Atsakovės atsiliepime nurodomi teiginiai ir jos atstovo išsakyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog atstumas tarp dabartinės vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovės gyvenamosios vietos yra kliūtis bendrauti su vaiku, nes bendravimas retkarčiais gali vykti ir naudojantis nuotolinio garso bei vaizdo perdavimo priemonėmis. Juolab, jog vaikas Utenos rajone pas globėjus yra tik nuo 2024-01-25, tačiau duomenų, jog iki tol nors vienas atsakovas itin aktyviai bendravo su vaiku esant mažesniam atstumui tarp jų gyvenamųjų vietų, nėra pateikta. Be to, nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad yra atsiribojusi nuo atsakovo, tačiau pateiktais duomenimis S. pas I. namuose apsilanko, o 2024-09-19 atsakovų šeimoje įvyko smurtinis įvykis. 2024-12-11 specialistų lankymosi pas atsakovė namuose metu kilo įtarimų dėl jos galimo neblaivumo, nes ji kalbėjo nerišliai, svirduliavo.

Objektyvių priežasčių, kurios neleido atsakovams imtis visų priemonių, kas leistų siekti sustiprinti tarpusavio ryšį, atkurti nuolatinį bendravimą, siekti auginti sūnų patiems, nėra pateikta, o organizuojamas socialinis darbas esminių teigiamų rezultatų nedavė.

Taigi, esant tokiems duomenims, vertintina, kad ieškinys neterminuotai riboti atsakovų tėvystės teises pagrįstas ir įrodytas (LR CK 3.180 str. 1-2 dalys).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovai turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 35,69 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 96 str.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečio vaiko K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 35,69 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.