Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. ir atsakovės R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei R. R. dėl įpareigojimo sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų P. P., institucija, teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų prašė tenkinti ieškinį ir pridėti papildomai vieną darbo dieną – trečiadienį, kada senelė galės matytis su vakaite (b.l. 83) P. P. nurodo, kad atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, atsakovė telefono nekelia, į priklausančius pasimatymus dukros neatveža. A. P. būnant pas senelę, P. P. turės galimybę ją matyti per priklausančius pasimatymus bei galimybę bendrauti telefonu.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė tenkinti ieškinį iš dalies ir nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, Vaikų teisių apsaugos skyriuje nepavyko šalių sutaikyti bei nustatyti bendravimo tvarką. Atstovė, esant dideliam tarp šalių nesutarimui, sutiko, jog, vaikas būtų paimamas tiesiai iš darželio, ir pirmadienį pristatomas į darželį, siūlė bendravimo tvarką keisti, tai yra kad vaikaitę ieškovė pasiimtų ne ketvirtadienį iš darželio bet penktadienį, vieno mėnesio bendravimą su vaikaite vasaros metu siūlė skaidyti ir sudaryti sąlygas bendrauti po dvi savaites, paaiškino, kad vaikas yra dar mažas ir ilgas buvimas pas ieškovę gali turėti vaiko vystymuisi neigiamos įtakos.

Suėjus A. P. septyneriems metams, teismas nustatė su A. P. šią bendravimo tvarką: leido ieškovei bendrauti su Agata kas antrą mėnesio savaitgalį, tai yra, Agatą pasiimti iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį vakare nuo 19.00 val ir grąžinti sekmadienio vakare ne vėliau kaip 20 val. į jos gyvenamąją vietą. Kitų bendravimo tvarkos punktų nekeitė.

Priteisė iš atsakovės R. R. ieškovei J. P. 66 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 32 Lt 7 ct pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sekmadienį vakare vaikas turi būti pristatomas į gyvenamąją vietą pas atsakovę ne vėliau kaip 17 val. ir ši tvarka turi būti taikoma dabar bei vėliau, kai jai sukaks septyneri metai, kadangi dukrą reikia tinkamai prižiūrėti, nes į darželį (vėliau į mokyklą) ji turi būti išlydėta iš atsakovės namų.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vaikų teisių apsaugos specialistų bei į Socialinės paramos centro išvadas. Mergaitės interesus atitinka jos bendravimas su močiute, galimybė praleisti laiką ir miegoti tvarkinguose namuose. Kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovė tokių sąlygų dukrai nesuteikia.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnametės A. P. interesus bei tinkamą jų įgyvendinimą. Mergaitė yra prisirišusi prie ieškovės, noriai su ja bendrauja. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-24 nutartimi nustačius laikiną bendravimo tvarką, mergaitė praleisdavo su ja visą savaitgalį. Byloje nėra duomenų, kad tai darė jai neigiamą įtaką. Per daugiau nei pusę metų, A. įprato, jog gali miegoti ieškovės namuose, todėl dabartiniu metu nustatytas draudimas lankytis su nakvyne tik pakenks mergaitei, jos vystymuisi.

Atkreipia dėmesį, jog kai kurie teismo nustatyti bendravimo tvarkos punktai negali būti įgyvendinami, kadangi pažeistų vaiko interesus, normalų mergaitės vystymąsi. Teismas nustatė, jog ieškovė gali bendrauti su vaikaite kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 15.00 iki 18.00. Pažymi, jog A. lanko lopšelį- darželį. Darželyje yra nustatytas dienos režimas. Pagal teismo sprendimą mergaitę apeliantė turėtų paimti iš darželio kiekvieną ketvirtadienį iš karto po miego 15.00 val. Tokiu atveju ji negalėtų bendrauti su savo grupės vaikais, žaisti su jais.

Pažymi, kad nustatydamas bendravimo tvarką, teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens A. P. tėvo prašymą nustatyti bendravimo tvarką taip, kad ne tik savaitgalio dienomis, bet ir darbo dieną ji galėtų paimti A., kadangi tik tuomet jis gali telefonu bendrauti su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė mergaitės A. P., gimusios 2006-04-06, motina yra R. R., byloje atsakovė, tėvas – P. P., byloje tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų, ieškovės sūnus. Santuoka tarp vaiko tėvų nesudaryta, vaiko tėvai gyvena atskirai, tėvas atlieka bausmę.

Nuo vaiko gimimo ir šiuo metu vaikas gyvena su motina R. R. jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute.

Nustatyta, kad ieškovė yra senelė iš tėvo pusės, todėl laikytina, kad ji yra A. P. artima giminaitė. Tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimo. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad vaikų teisių apsaugos skyriuje nepavyko ginčą išspręsti geruoju.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t.y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

Ieškovė yra senelė iš vaiko tėvo pusės. Vaiko tėvai nėra susituokę, gyvena atskirai (tėvas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje). Vaiko tėvas neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su senele, tačiau vaiko motina (atsakovė) nesutinka, kad vaikas palaikytų ryšius su senele. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl įpareigojimo vaiko motiną (atsakovę) sudaryti sąlygas bendrauti su vaikaite, nurodė, kad ją ir vaikaitę sieja artimas ryšys ir kad jų bendravimas daro teigiamą įtaką vaikaitės auklėjimui.

Artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko teisę į šeimos ryšius saugo ir nacionaliniai įstatymai. Ypatingą šeimos svarbą pabrėžia Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“.

CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Minėta, jog šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaiko amžiaus, jo poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašiai. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės šeima 2007-09-24 įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, kurioje nuolat lankosi socialinės paramos centro darbuotojai (b.l.107).

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė J. P. kartu su savo motina (vaiko prosenele) gyvena tvarkingame trijų kambarių bute, kur vaikui A. P. yra sudarytos tinkamos sąlygos miegoti, žaisti (b.l.31-32). Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės teigimu, ieškovė tinkamai rūpinasi anūke, todėl vaiko bendravimas su ieškove atitinka vaiko interesus (b.l.128).

Ieškovės prašomai nustatyti intensyvesnei bendravimo tvarkai pritaria ir laisvės atėmimo bausmę atliekantis A. P. tėvas P. P., kuriam dukros bendravimas su senele taip pat reiškia galimybę telefonu bendrauti su dukra (b.l.22, 83).

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesudarė galimybės A. nakvoti ieškovės namuose. Kolegija taip pat sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįsta nustatė, jog ieškovė gali bendrauti su vaikaite kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 15.00 iki 18.00, nes tai pažeistų darželio, kurį vaikas lanko dienos režimą (b.l. 147). Todėl šioje dalyje pirmosinstancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka panaikinama.

Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu siekė nustatyti bendravimo su anūke tvarką kas antrą savaitgalį, kuris prasidėtų ketvirtadienį, vaiką pasiimant iš darželio ir pasibaigtų pirmadienį ryte, vaiką nuvedant į darželį.

Kolegijos nuomone, tokia prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra per daug intensyvi, nes tokiu atveju vaikas kas antrą savaitę, didžiąją savaitės dalį bendrautų, t.y. faktiškai gyventų su senele. Todėl kolegija sprendžia, kad vaikas A. P. galėtų praleisti su ieškove kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš darželio iki sekmadienio vakaro, grąžinant vaiką į motinos namus.

Kolegija iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad vaikas turėtų būti grąžintas į motinos namus iki 17 val. sekmadienio vakare, nes motinai su vaiku prieš naują savaitę būtina pabendrauti, kartu atlikti namų ruošos darbus, pasiruošti darželiui, pamokoms.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės teigimu (b.l.128) ieškovės atostogų praleidimas vasaros metu su anūke vieną mėnesį du kartus ne ilgiau kaip po dvi savaites taip pat atitinka vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kuriais prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta leisti ieškovei praleisti su vaikaite A. P. kiekvienais metais vieną vasaros mėnesį, iš eilės neilgiau kaip po dvi savaites, konkretų bendravimo laiką vasaros metu nustatant bendru šalių susitarimu. Vaiko motina savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad vaikas negali būti paliktas su atsakove nakvoti net ir vienai nakčiai, tačiau byloje nustatyta, kad vaikui A. P. ieškovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos miegoti, žaisti (b.l.31-32). Tai, kad vaikas turės galimybę atostogauti ne tik su motina, tačiau dar papildomai atostogauti ir su senele, reiškia, kad vaikui bus skiriamas didesnis dėmesys nei lankant darželį vasaros metu, juo rūpinamasi, jis bus prižiūrimas individualiai. Todėl kolegija daro išvadą, kad ši pirmos instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Tokiu būdu, tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinius skundus iš dalies patenkinus, pirmos instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas. Be to, bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė, kurią turi užtikrinti vaiko tėvai (CK 3.172 straipsnis). Pasikeitus vaiko pažiūroms bei tėvams nevykdant savo pareigų (esant tokioms aplinkybėms) į teismą nuo 14 metų amžiaus gali kreiptis pats vaikas (CK 3.164 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 98 str. 1 d., išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kolegija pažymi, kad atsakovei teisinę pagalbą teikęs apeliacinės instancijos teisme ieškovės advokatas Pavel Kviatkovkij pažymą apie išlaidas teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje nepateikė, o užregistravo ją Vilniaus apygardos teismo raštinėje po teismo posėdžio. Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija į šią pavėluotai pateiktą pažymą neatsižvelgia ir joje nurodytų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeisti.

Nustatyti ieškovės J. P. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su A. P. a.k(duomenys neskelbtini) tvarką:

1. J. P. praleidžia su vaikaite A. P. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. J. P. paima A. P. penktadienį iš darželio ir pristato vaiką į gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį iki 17 val.

2. J. P. lanko A. ir su ja bendrauja darželyje ir mokymo įstaigose organizuojamų renginių metu.

3. J. P. švenčia su A. P. savo ir vaikaitės gimtadienius, susitinka ir praleidžia laiką su vaikaite Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną. J. P. paima A. P. ne anksčiau 10 val. ryto, pristato į gyvenamąją vietą ne vėliau 17 val. vakaro. Gimtadienių šventimo datos atsakovei R. R. pranešamos prieš septynias dienas.

4. J. P. praleidžia su vaikaite A. P. kiekvienais metais vieną vasaros mėnesį, iš eilės ne ilgiau kaip po dvi savaites. Konkretus bendravimo laikas vasaros metu nustatomas bendru šalių susitarimu.

5. J. P. nustatytu bendravimo laikotarpiu turi teisę be atskiro R. R. sutikimo važinėti su vaikaite A. P. Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribose.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. P. ir atsakovės R. R. po 6 Lt 37 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.