Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.Proceso Nr.e2-1685-717 (S) 2-69-3-24704-2015-5/2016m.Procesinių sprendimų kategorija: 2.5.1.5; 2.5.11.6; 3.2.3.8; 3.2.3.9;

2016 m.gegužės 16 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

atsakovei S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos atstovui, advokatui Pauliui Vaicekauskui,

nedalyvaujant ieškovei J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), bei trečiajam asmeniui G. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei S. Ž. trečiajam asmeniui G. K. dėl sumokėto avanso grąžinimo, nuostolių ir netesybų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ir jos atstovas prašė priteisti iš atsakovės 3000 EUR sumokėtą avansą, 3000 EUR netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas šios bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad 2015-09-16 tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo pirkimo Lapių kadastrinėje vietovėje. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo iki 2015-10-31 nupirkti iš atsakovės žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) už 84 000 EUR. Šios sutarties pasirašymo metu ieškovė atsakovei sumokėjo 3000 EUR avansą. Ieškovę atstovaujantis įgaliotas asmuo, 2015-10-30 nuvykus pas notarę sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašyti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypo negali pirkti dėl to, jog prieš sudarant preliminarią sutartį nebuvo paviešinti visi parduodamo turto apsunkinimai, apribojimai, t.y. nenurodyta, kad parduodamame žemės sklype yra teisiškai neįregistruoti pamatai. Mano, kad preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje šios aplinkybės turėjo būti privalomai nurodytos, nes jos turėjo esminę reikšmę vertinant parduodamą turtą, kas turėjo įtakos sandorio kreditavimui. Nors ieškovė ir sandorio sudaryme dalyvavęs jos sugyventinis, šioje byloje liudytoju apklaustas D. V. neneigė, kad žinojo, jog parduodamame žemės sklype randasi pamatai, kad jiems buvo leista susipažinti su visais su parduodamu turtu susijusiais dokumentais: Registrų centro išrašais, statomo namo projektu, leidimu statyti ir kitais, neprašė įtraukti į preliminarią sutartį atitinkamo punkto dėl neįteisintų pamatų. Laiko, kad sandoris neįvyko dėl to, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo siekiant sudaryti sandorį, jie sugaišo daug laiko, kol įsitikino, kad sandorio sudaryti negali, todėl nori, kad būtų sugrąžintas avansas, o už nepakankamą bendradarbiavimą dėl sandorio sudarymo, iš ieškovės priteistos 300 EUR netesybos.

Ieškovė ir jos sugyventinis nurodė, kad jie abu turi aukštuosius išsilavinimus, abu užsiima su vadyba susijusia veikla. Ieškovės sugyventinis taip pat turi ir aukštąjį išsilavinimą, susijusį su energetika.

Pirkėjai taip pat pripažino, jog pardavėja siūlė jiems papildyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį punktu dėl pamatų įteisinimo, tačiau jie jį antrąjį iš šių pasiūlymų atsakovei netgi neatsakė.

Atsakovė su jai pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė priteisti iš ieškovės 3000 EUR netesybų už neįvykusį sandorį bei vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl pareikšto ieškinio ji pateikė atsiliepimą į jį (b.l. 41-46), kuriame nurodė tokias faktines aplinkybes, kaip ir žodiniuose paaiškinimuose teismo posėdžio metu.

Atsakovė paaiškino, kad ji pardavinėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype jos šeima ketino statyti gyvenamąjį namą, buvo parengę namo projektą, gavę leidimą statybai. Žemės sklype buvo įrengti namo pamatai. Žemės sklypo pardavimui ji buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį su turto pardavimo agente G. K.. Dėl parduodamo žemės sklypo buvo patalpintas skelbimas su sklypo nuotraukomis, kuriose aiškiai matėsi namo pamatai. Nekilnojamojo turto agentė pranešė, kad yra pirkėjas, norintis pirkti jos sklypą. Su būsimais pirkėjais jie susitiko pas nekilnojamojo turto agentę 2015-09-15, pateikė būsimiems pirkėjams susipažinti visus dokumentus, susijusius su parduodamu žemės sklypu bei galimo jame statyti namo dokumentais. Sekančios dienos rytą jiems buvo pranešta, kad pirkėjai apsisprendė pirkti žemės sklypą ir ketina pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš tai jie žemės sklypą apžiūrėjo vietoje. Nors kelis kartus ieškovei buvo sakoma, kad pamatai, esantys žemės sklype yra neįregistruoti, ji dėl to jiems jokių pretenzijų nereiškė, neprašė šio fakto įtraukti į preliminarią sutartį. Preliminarią sutartį parengė turto pardavimo agentė ir pateikė sandorio šalims su ja susipažinti, nurodė galimybę ją pakeisti arba papildyti. Preliminarią sutartį sudarė 2015-09-16, šalys ją pasirašė. Ieškovė pervedė į jos sąskaitą 3000 EUR avansą už perkamą žemės sklypą. Po preliminarios sutarties sudarymo ieškovė atsivežė turto vertintoją, kad įvertintų perkamą turtą tam, kad gauti kreditavimą jo pirkimui. Turto vertintojas pasakė, kad esant neįteisintiems pamatams ir atsižvelgiant į prieš tai mokėtą už tą sklypą kainą, turtas bus vertinamas mažiau, negu tuo atveju, jeigu pamatai būtų įteisinti. Nuo to momento ieškovė pradėjo vengti pagrindinio sandorio sudarymo, reikšdama pretenzijas dėl neįteisintų pamatų. Atsakovė, atsakydama į tas pretenzijas pirmą kartą pateikė preliminarios sutarties papildymą punktu dėl pamatų įteisinimo, papildomai sumokant ieškovei 2000 EUR. Ieškovei su tuo nesutikus, pateikė antrą pasiūlymą, t.y. ji sutiko įteisinti pamatus be papildomo 2000 EUR mokesčio su sąlyga, kad pati ieškovė susimokės už registravimo paslaugas, o ji dalyvaus visose institucijose, kad pamatus įteisintų. Ji taip pat sutiko pratęsti pagrindinės sutarties pasirašymo laiką iki 2016-01-15. Ieškovė į šį pasiūlymą iš viso neatsakė. Tuomet atsakovė 2015-10-30 užsakė sandorio sudarymą pas notarą, tačiau ieškovė sudaryti sandorį atsisakė. Mano, kad ji nepažeidė preliminarios sutarties sąlygų, buvo pilnai pasirengusi sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ši sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, t.y. dėl to, kad jos įgaliotas atstovas nuvykus pas notarę sudaryti sutartį, ją sudaryti atisakė.

Trečiasis asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko. Ji pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (b.l. 73-76), kuriuose nurodė, jog mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Ji paaiškino, kad nekilnojamojo turto agento veiklą ji vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą. Ji 2014-05-29 sudarė bendradarbiavimo sutartį su atsakove dėl jai priklausančio žemės sklypo, esančio Lapių k.v. pardavimo. Buvo parengtas žemės sklypo reklaminis skelbimas ir patalpintas internete. Skelbime patalpintose nuotraukose buvo matyti namo pamatai. Skelbime buvo nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas su parengtu namo projektu bei paruoštais pamatais namo statybai. Po kelių dienų po skelbimo patalpinimo su ja susisiekė ieškovė su D. V., pranešė, kad apžiūrėjo žemės sklypą patys ir pageidauja jį pirkti. Ji su pirkėja, pardavėja, jos sutuoktiniu ir pirkėjos sugyventiniu susitiko 2015-09-14, papasakojo apie parduodamą žemės sklypą, parodė statybos leidimą bei namo projektą, kurie buvo išduoti planuojamoms statyboms parduodamame sklype. Pirkėjai buvo informuoti, kad pamatai yra išlieti, tačiau jie nėra įregistruoti VĮ Registrų centre. Pardavėjai taip pat pateikė pirkėjams VĮ Registrų centro išrašą apie žemės sklypą, kuriame nebuvo nuorodos apie pamatų įteisinimą. Ieškovė, žinodama šią informaciją, sutiko pirkti žemės sklypą. Agentė pasiūlė parengti preliminarios sutarties projektą ir perduoti jį sandorio šalims. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos buvo derinamos internetu, bendraujant elektroniniais laiškais. Šis trečiasis asmuo pateikė elektroninius laiškus tarp jos ir ieškovės sugyventinio bei atsakovės vyro apie tai, kad pirkėja buvo informuota, jog pamatai nebuvo įteisinti iki 2015-09-16 preliminarios sutarties pasirašymo. Ieškovės sugyventinis 2015-09-17 trečiajam asmeniui adresuotame laiške nurodė, kad „nedelsiant norime informuoti, kad esame apgauti, nes nemanėme, kad neįregistruoti pamatai gali būti trukdis gauti paskolą“. Mano, kad ieškovė, žinodama, jog žemės sklypo pirkimui jai bus reikalingas banko kreditavimas, privalėjo domėtis ar perkamas žemės sklypas atitiks kreditavimo sąlygas, ar žemės sklype esantys pamatai suformuoti teisėtai ir pan. Ji taip pat nurodė, kad žemės sklypas galėjo būti parduodamas tiek su įteisintais, tiek su neįteisintais pamatais; kad ieškovė, o ne atsakovė privalėjo domėtis visomis aplinkybėmis, kurios buvo reikalingos jai įsigyjant žemės sklypą, todėl atsakovė negali būti laikoma kalta dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo.

Byloje esantys įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė pateikė tarp jos ir atsakovės 2015-09-16 sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-prdavimo sutartį (iešk. priedas) pagal kurią buvo sutarta iki 2015-10-31 pardavėjai (atsakovei) parduoti, o pirkėjai (ieškovei) nupirkti pardavėjai nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini) už 84 000 EUR. Šios sutarties 3 p. nustatė, kad iš karto po sutarties pasirašymo pirkėjas sumoka pardavėjui 3000 EUR avansą. Atsakovė pripažino, jog šį avansą gavo. Avansas turėjo būti įskaičiuotas į parduodamo turto kainą. Sutartimi taip pat buvo sutarta, kad jeigu pardavėjas atsisakys parduoti, o pirkėjas pirkti turtą, pardavėjas turės grąžinti 3000 EUR avansą ir sumokėti 3000 EUR baudą, o pirkėjas privalės sumokėti pardavėjui 3000 EUR baudą už prievolės neįvykdymą bei neturės teisės reikalauti 3000 EUR avanso sugrąžinimo (sutarties 7, 8 p.). Sutartį pasirašė abi šalys, ji nenuginčyta.

Ieškovė 2015-09-17 mokėjimo nurodymu į atsakovės sąskaitą pervedė 3000 EUR (tas pats priedas).

A. M. P. 2015-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad parduodamame žemės sklype yra išlieti namo pamatai, tačiau jie nėra teisiškai įregistruoti VĮ Registrų centre. Tas aplinkybes patvirtina ir pridėtos fotonuotraukos bei VĮ Registrų centro išrašas apie žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) (iešk. priedas).

Po preliminarios sutarties pasirašymo ieškovės sugyventinis elektroniniu laišku 2015-09-17 kreipėsi į nekilnojamojo turto agentę, nurodydamas, jog atsakovės sutuoktinis nesiima įteisinti pamatų, dėl to jis siūlė į preliminarią sutartį įtraukti papildymą dėl neįteisintų pamatų ir pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Nurodė, kad jei dėl kokių nors trūkumų nebūtų galimybės įteisinti pamatų, pirkėjas pasilieka teisę atsisakyti pirkimo sandorio, o pardavėjas įsipareigoja grąžinti avansą (iešk. priedas).

Ieškovės atstovas 2015-10-27 pasiuntė pardavėjai pranešimą, kad ji privalo vykdyti preliminarią sutartį pirkėjos nurodytomis sąlygomis. Atsakovė pranešė, kad sutartį siūlo pasirašyti 2015-10-30 9.00 val. Kauno 7-me notarų biure (iešk. priedas).

Notarės J. V. 2015-10-30 raštą apie tai, kad 2015-10-30 buvo paskirta tvirtinti ieškovės ir atsakovės sandorį dėl žemės sklypo pirkimo. Atsakovė pateikė visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus; ieškovė nepateikė įrodymų apie banko sutikimą kredituoti perkamą turtą; ieškovės atstovas atsisakė sandorį sudaryti (3 pried.). Taip pat pateikė įrodymus, kad atsakovė sumokėjo notarei už jos atliktus veiksmus, susijusius su pasirengimu sudaryti sandorį.

Iš atsiliepimo 4 priedo seka, kad tarp ieškovės sugyventinio ir atsakovės sutuoktinio vyko susirašinėjimas dėl sandorio sudarymo, kas paneigia ieškovės aiškinimą, kad atsakovė vengė bendradarbiauti dėl sandorio sudarymo. A. M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015-12-18 protokole užfiksuota, kad atsakovės sutuoktinio pateiktame mobiliajame telefone buvo 2015-09-15 gauta žinutė iš telefono (duomenys neskelbtini). (ieškovės sugyventinio telefonas, apie ką jis pripažino apklaustas kaip liudytojas) „Ar pamatai įregistruoti Registrų centre (kaip nebaigta statyba)?“. Atsakovės sutuoktinis į šią žinutę tą pačią dieną atsakė: „Tokio dalyko nėra“. Į tai ieškovės sugyventinis atsakė „Aišku“. Teismo posėdyje duodamas parodymus liudytojas D. V. paliudijo, kad jis kartu su ieškove sprendė kartu ir kiekvienas atskirai sprendė su žemės sklypo pirkimu susijusius klausimus. Iš to seka, kad ieškovė iki pasirašant preliminarią sutartį žinojo apie tai, kad namo pamatai nėra teisiškai įregistruoti, Gavusi iš turto agentės preliminarią sutartį šio klausimo neįtraukė į preliminarią sutartį, jo neaptarė detaliau.

Iš atsakovės pateiktų susirašinėjimų (atsiliep. į ieškinį 4, 5 priedai) seka, kad ieškovei nepavyko perkamo turto įvertinti brangiau nei 50 000 EUR, todėl 2015-09-17 ir 2015-09-18 elektroniniais laiškais turto pardavimo agentei ieškovė siūlė nutraukti pirkimą-pardavimą, o jai grąžinti sumokėtą avansą. Turto pardavimo agentė siūlė ieškovei tarpininkauti įteisinant pamatus (kad turtas būtų įvertintas didesne kaina). Šis susirašinėjimas vyko per ieškovės sugyventinį.

Atsakovė pateikė 2015-10-13 preliminarios sutarties priedą, kuriuo sutiko pakeisti preliminarios sutarties 1 punktą, nustatant naują terminą iki 2015-11-30, o pagrindinės sutarties pasirašymo terminą pratęsti iki 2015-12-31 jos nurodytomis sąlygomis, tame tarpe ir papildomai sumokant 2 000 EUR avansą. Savo elektroniniame laiške nekilnojamojo turto agentei ieškovės sutuoktinis nurodė, kad pagrindinės sutarties pasirašymą sutinka pratęsti iki 2016-01-15. Kitas preliminarios sutarties pataisymas ieškovei atsakovų buvo pateiktas 2015-10-19, sutinkant teisiškai įregistruoti namo pamatus ir atsisakant 2000 EUR papildomo avanso. Šie abu pasiūlymai buvo perduoti ieškovei, tačiau į paskutinįjį pasiūlymą – 2015-10-19 preliminarios sutarties papildymą – atsakyta nebuvo (atsiliepimo 4 priedas).

Analogiškus susirašinėjimus elektroniniu paštu pateikė ir ieškovės atstovas (rašto dok 1859 priedas.).

Atsakovė 2015-10-28 pateikė ieškovei pranešimą, kad 2015-10-30 9.00 val. ji turi atvykti į Kauno 7-jį notarų biurą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (2 priedas).

Įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuojamos šios faktinės aplinkybės. Šalys 2015-09-06 sudaryta preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi sutarė, kad atsakovė iki 2015-10-31 parduos jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė iki nurodyto termino už 84 000 EUR nupirks žemės sklypą. Sutartimi buvo numatyta, kad pirkėja turi įmokėti į pardavėjos depozitinę sąskaitą 3000 EUR avansą; ieškovė šį įsipareigojimą įvykdė, atsakovė pinigų gavimo faktą pripažino. Šalys už sutarties neįvykdymą numatė tokias sankcijas: jei pardavėja atsisakys parduoti žemės sklypą, ji įsipareigoja grąžinti gautą 3000 EUR avansą ir sumokėti 3000 EUR baudą; jei ieškovė atsisakys pirkti žemės sklypą – ji neatgaus sumokėto 3000 EUR avanso.

Ieškovė iki preliminarios sutarties sudarymo buvo informuota apie tai, kad perkamame žemės sklype yra teisiškai neįregistruoti namo pamatai. Apie tai nurodė atsakovė, šias aplinkybes paliudijo liudytojas D. Ž., trečiasis asmuo bei šią aplinkybę įrodo antstolio M. P. konstatuota aplinkybė. Žinodama šį faktą, ieškovė jo neaptarė preliminarioje sutartyje, neįvertino aplinkybių kaip bus įkainuojamas turtas esant neįregistruotam statiniui, tačiau niekieno neverčiama ir skubiai sudarė preliminarią sutartį. Dėl sutarties sudarymo buvo tariamasi 2015-09-15, o preliminari sutartis sudaryta 2015-09-16.

Tik turto vertintojui nurodžius, kad perkamas turtas nebus įvertintas daugiau kaip 50 000 EUR, ieškovė pradėjo reikšti pardavėjai pretenzijas dėl neįregistruotų pamatų, t.y. po to, kai jau buvo sudaryta ir galiojo preliminari sutartis, nenustatanti jokių išlygų dėl šių aplinkybių. Nežiūrint to, atsakovė siekė kompromiso, t.y. ji sutiko įteisinti pamatus su sąlyga, kad už įteisinimą susimokėtų pati ieškovė. Ieškovė į šį atsakovės pasiūlymą neatsakė. Preliminari sutartis yra galiojanti, ieškovė ją pripažinti negaliojančia neprašė.

Per baigiamuosius pasisakymus atsakovės atstovas prašė priteisti iš ieškovės 3000 EUR netesybų. Atsakovė tokio reikalavimo nereiškė, įrodymų apie patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo nepateikė. Byloje buvo apklausti liudytojai D. V. ir D. Ž.. Pirmasis yra ieškovės sugyventinis, o antrasis – atsakovės sutuoktinis.

D. V. patvirtino, kad jis veikė dėl žemės sklypo pirkimo ieškovės naudai, dalyvavo susitikimuose, pokalbiuose, susirašinėjo elektroniniu paštu su pardavėjos sutuoktiniu, nekilnojamojo turto agente. Jis nurodė, kad prieš sudarant preliminarią sutartį žinojo, jog parduodamame žemės sklype yra namo pamatai. Jis pripažino savo atsakovės sutuoktiniui SMS žinute siųstą paklausimą apie pamatų įregistravimą ir pastarojo atsakymą kad jie neregistruoti iki preliminarios sutarties pasirašymo.

D. Ž. parodė, kad kelis kartus prieš pasirašant preliminarią sutartį jis pasakė pirkėjams, kad sklype yra pamatai, kurie nėra įregistruoti, kad pakankamai daug ir ilgai bendravo su pirkėjais jau po preliminarios sutarties pasirašymo, siekė kompromisų tam, kad pagrindinė sutartis būtų pasirašyta.

Ginčas kilo dėl preliminarios sutarties vykdymo. Ieškovė kaltina trečiąjį asmenį ir atsakovę, kad jos preliminarioje nekilnojamojo turto pardavimo sutartyje nenurodė visų esminių aplinkybių, susijusių su parduodamu turtu, t.y. kad į sutartį neįtraukė detalaus parduodamo turto apibūdinimo, nenurodė aplinkybės apie tai, kad parduodamame žemės sklype yra namo pamatai, kurie nėra teisiškai įregistruoti, kas prieštarautų CK 1.5, 6.38 straipsnių, 6.163 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Atsakovė su šiais kaltinimais nesutiko, nurodė, kad ieškovė laisva valia sudarė preliminarią sutartį, ji turėjo visas sąlygas ir galimybes aptarti atskirus jai svarbius turto įgijimo punktus, konsultuotis su specialistais dėl parduodamo turto ir pačios preliminarios sutarties, tačiau to nedarė, nes dėl jai nežinomų priežasčių labai skubėjo sudaryti preliminarią sutartį.

Tarp šalių buvo 2015-09-16 sudaryta ir galioja preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios šalys neginčija.

Šalių sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis – tai sutartinė terminuota prievolė (CK 6.1, 6.2, 6.33 straipsniai). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus [...]. Šalių sudaryta preliminarioji sutartis nenumatė atsakovei prievolės teisiškai įregistruoti pamatus ieškovės perkamame žemės sklype, todėl ieškovės kaltinimas, kad ji šios prievolės neatliko, yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad sudarant preliminarią sutartį, ieškovei buvo žinoma apie perkamame sklype esančius neįregistruotus pamatus, tačiau ji dėl to nei pretenzijų, nei kitokio pobūdžio reikalavimų pardavėjai nekėlė, o preliminarią sutartį pasirašė neaptardama šių aplinkybių. Ieškovė turi pakankamą išsilavinimą, darbo ir gyvenimišką patirtį spręsti apie turto įgijimą, nes turi aukštąjį išsilavinimą, jos darbinė veikla yra susijusi su vadyba, bendravimu su užsienio firmomis, todėl jai, esant rūpestingai turto įgijėjai, turėjo būti žinoma, kad prieš sudarant sutartį, pirmiausiai turėtų būti išsiaiškinamos visos aplinkybės, susijusios su parduodamu turtu. Kita vertus, pamatų neįregistravimas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus negali būti kliūtis pirkti žemės sklypą. Ši aplinkybė sukliudė ieškovei gauti kiek įmanoma didesnį perkamo turto banko kreditavimą, kas netiesiogiai byloje nustatyta vertinant ieškovės sugyventinio ir nekilnojamojo turto agentės elektroninį susirašinėjimą. Dėl banko kreditavimo atsakovė negali būti atsakinga. Be to, ji sutiko su ieškovės pasiūlymu įregistruoti pamatus, tačiau ieškovė tokio jos pasiūlymo atsisakė.

Atsakovė įvykdė visas preliminarios sutarties sąlygas, t.y. ji sutartyje nustatytu terminu buvo pilnai pasirengusi sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Apie tai savalaikiai pranešė ieškovei, tačiau pastaroji per savo įgaliotą asmenį sutartį sudaryti atsisakė. Kad atsakovė buvo pilnai pasirengusi sudaryti sandorį, liudija notarės raštas apie tai, kad atsakovė pateikė jai visus reikalingus sandoriui sudaryti dokumentus, tačiau ieškovė nepateikė savo asmens dokumento. Atsakovė netgi sumokėjo notarei už atitinkamus notarinius veiksmus, ką taip pat patvirtina jos pateikta sąskaita. Sandoris nebuvo sudarytas dėl to, kad jį sudaryti atsisakė ieškovė, todėl ji laikytina pažeidusi sutartinį įsipareigojimą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 4 dalis nustato, kad jei preliminariąją sutartį sudaryti šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Kadangi be svarbių priežasčių pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti ieškovė, ji turėtų atlyginti atsakovei jos patirtus nuostolius. Kaip jau buvo paminėta, pati atsakovė atlyginti nuostolių neprašė, ji nepateikė įrodymų apie jų dydį, todėl nuostoliai atsakovei iš ieškovės nepriteistini. Tačiau ieškovė pagal preliminariosios sutarties 8 punktą prarado teisę reikalauti iš atsakovės sugrąžinti jai 3000 EUR avansą, nes ši sankcija laikytina bauda už jos atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį.

Dėl atsakovės prašymo paskirti ieškovei baudą už nepagrįstą bylinėjimąsi

Kiekvienas asmuo turi teisė kreiptis į teismą ginti savo teises – tai konstitucinė kiekvieno subjekto teisė. Tokia teise ieškovė ir naudojosi. Ji nėra profesionali teisininkė, neišmano teisės taikymo aspektų, todėl buvo įsitikinusi, kad ne ji turėjo pasirūpinti detaliu preliminarios sutarties aptarimu ir įforminimu, o turto savininkė, kuri žinojo visas aplinkybes apie parduodamą turtą, t.y. klaidingai buvo įsitikinusi savo teisumu. Dėl tokio jos klydimo ieškovei negalėtų būti pritaikytos sankcijos kaip už nepagrįstą bylinėjimąsi CPK 95 straipsnio prasme. Ieškovei pritaikyta sankcija yra atsakovei sumokėto avanso nepriteisimas ir tai yra pakankama priemonė jos skubotumui ir nerūpestingumui, sudarant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl nurodytų priežasčių netenkintinas atsakovės prašymas paskirti ieškovei baudą už nepagrįstą bylinėjimąsi.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atsakovei iš ieškovės priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Šias išlaidas sudaro 750 EUR advokato atstovavimo išlaidos (atsiliepimo 7 priedas, dok 1786, 5551 ir 9716).

Išieškovės nepriteisti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovei S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 750 EUR (septyni šimtai penkiasdešimt) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.