Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Liucija Paulauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-958-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00012-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.6.; 1.1.7.4.; 1.2.14.12.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.4. (S)

2012 m. gruodžio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Juozo Syko apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-01-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu priteista iš K. K. UAB ,,PRIME LEASING“ naudai 13 252,72 Lt.

Daiktinius įrodymus: lanksčiąją spyną, du vienetus valstybinių numerių ženklų GF-5596, tris vienetus atsuktuvų, automobilio BMW raktą, pirštines, įrankių dėžę su įrankiais, rakto šabloną, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Iš K. K. paimtus pinigus – 4009,05 Lt, saugomus Klaipėdos apskrities VPK kasoje (kvito Nr. 0001174) – nuspręsta konfiskuoti, gautas lėšas panaudoti civilinio ieškinio patenkinimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 14 d. 22.00 val. iki 2012 m. sausio 15 d. 07.50 val., turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Palangoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakino automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dureles, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu raktu užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais K. K. pagrobė UAB ,,PRIME LEASING“ priklausantį didelės – 229 509 Lt – vertės automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę; atmesti civilinio ieškovo UAB „Prime Leasing“ civilinį ieškinį; grąžinti iš jo paimtus pinigus – 4009,05 Lt; išspręsti klausimą dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apelianto K. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jis kartu su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pavogė automobilį, nors tuo tarpu jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas įsigyti žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, be to, teismas netinkamai išsprendė ir kitus nuosprendžio klausimus, todėl jis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir bausmės

Apelianto K. K. teigimu, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje chronologine tvarka išdėstė ikiteisminio tyrimo metu dėl automobilio vagystės surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tačiau nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kokiais konkrečiai įrodymais remdamasis padarė išvadą, jog jis 2012 m. sausio mėn., naktį iš 14 d. į 15 d., dalyvavo automobilio vagystėje. Visų pirma nuteistasis K. K. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ne tik kad nebuvo nustatyta, kokiu būdu ir su kokiais įrankiais ar priemonėmis buvo patekta į automobilį ir užvestas variklis, bet jokių daiktų ir priemonių nebuvo rasta ir pas jį. Remiantis byloje surinktais duomenimis (kaip liudytojų apklaustų policijos darbuotojų V. M., M. B., Ž. U. parodymai) neginčijamai nustatyta, kad pavogto automobilio buvimo vieta po vagystės Šilutėje buvo žinoma 2012 m. sausio 15 d., patalpa (angaras) buvo nuolat stebima. Taigi darytina išvada, jog pavogus automobilį, jis iš karto tą pačią naktį buvo nugabentas į iš anksto paruoštą vietą Šilutėje. K. K. teigia, jog jis visą naktį iš 2012 m. sausio 14 d. į 2012 m. sausio 15 d. buvo tėvo namuose Palangoje ir iš šio miesto nebuvo išvykęs, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, kad jis, būdamas Palangoje, iš savo telefono siuntė SMS žinutes I. D..

Nuteistojo K. K. teigimu, byloje taip pat nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad jis laikotarpiu, kai buvo pavogtas automobilis, buvo įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ar greta jos, taip nėra aptikta jokių jo buvimą pavogtajame automobilyje patvirtinančių pėdsakų.

Apelianto teigimu, aplinkybę, jog jis nėra susijęs su automobilio vagyste, patvirtina faktas, jog jis, angare užkluptas policijos pareigūnų, priešingai nei kartu su juo į angarą atėjęs T., nesugebėjo pabėgti, nes angare buvo pirmą ir vienintelį kartą. Jei jis iš tiesų būtų dalyvavęs automobilio vagystėje, tai būtų žinojęs ir patalpą, kurioje po vagystės automobilį buvo numatyta paslėpti, taip pat būtų išsiaiškinęs galimybes, esant reikalui, pabėgti ir pan.

Nuteistojo K. K. teigimu, jo nekaltumą dėl automobilio vagystės patvirtina ir jį sulaikiusio policijos pareigūno A. M. parodymai, jog jis – K. K. – nuo pat sulaikymo momento aiškino, kad su vagyste nėra susijęs, o į angarą atėjo pirkti automobilį.

K. K. aiškina, jog jis niekada neneigė ir neneigia žinojęs ir supratęs, kad automobilis yra vogtas bei jo vertė didelė ir tokį žinomai nusikalstamu būdu įgytą daiktą jis norėjo įsigyti, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas ir laisvės atėmimas. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, arba neilgalaikė, trumpesnė nei Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistasis K. K. teigia, jog perkvalifikavus jo veiką iš vagystės į pasikėsinimą įsigyti didelės vertės žinomai vogtą daiktą, turi būti atmestas UAB „Prime Leasing“ civilinis ieškinys, nes jis savo veiksmais žalos nepadarė, tarp jo neteisėtų veiksmų – ketinimo įsigyti vogtą automobilį – ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, todėl jis nėra atsakingas už vagystės metu padarytą žalą (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245–6.248 straipsniai). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas ir įrodytas. Nuteistasis aiškina, jog iš byloje esančio 2012-01-19 apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 55–61) matyti, kad po jo sulaikymo apžiūrint automobilį BMW X5, buvo užfiksuoti šie apgadinimai – įlenkta vairuotojo durelių spynelės metalinė dalis, bagažinės kairėje pusėje atjungtos elektroninės dalys, kartu pažymėta, kad automobilio salonas tvarkingas, užvedimo spynelė nesugadinta.

Civilinis ieškovas savo ieškinį grindė UAB „Krasta Auto Vilnius“, atlikusios automobilio remontą, dokumentais – sąskaitomis faktūromis, sąmatomis. Iš šių dokumentų matyti, kad buvo remontuojamas variklio gaubtas, keičiamas užpakalinis buferis, tvarkoma slenksčių apdaila, galinės kairės pusės durelės bei atlikti kiti darbai, kurie, neaišku, kaip susiję su automobilio vagyste ir jos metu padarytais apgadinimais, kurių net neužfiksavo policijos pareigūnai. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad policijos pareigūnų užfiksuoti automobilio BMW X5 apgadinimai nesutampa su atlikto automobilio remonto darbų apimtimis, todėl šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, galėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė ir neišsprendė klausimo dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas K. K. teigia, jog šis automobilis su jo padaryta nusikalstama veika nėra susijęs, todėl turi būti grąžintas teisėtam savininkui, kurio duomenys yra baudžiamojoje byloje. Be to, apelianto teigimu, atmetus ieškinį, jam turi būti grąžinti iš jo paimti pinigai.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras J. Sykas prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės ir K. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokuroras nurodo, jog Palangos miesto apylinkės teismas, K. K. nustatydamas bausmės dydį už padarytą sunkų nusikaltimą, 2012m. rugpjūčio 21 d. nuosprendyje nurodė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui, ir paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 61 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

Už didelės vertės svetimo turto pagrobimą BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus bausmės skyrimo pagrindus, bausmės vidurkis būtų 4 metai laisvės atėmimo. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendyje nurodyta, kad K. K. skiriama artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, tačiau, prokuroro teigimu, dvigubai mažesnė nei vidurkis bausmė jokiu būdu negali būti pripažinta artima vidurkiui bausme. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta K. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, prokuroro teigimu, nuteistajam turi būti paskirta BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta lygi bausmės vidurkiui ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo K. K. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Juozo Syko apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo K. K. apeliacinio skundo

Dėl kaltės

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatė, jog byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis K. K., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė UAB ,,PRIME LEASING“ priklausantį 229 509 Lt vertės automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažindamas K. K. kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad K. K., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė UAB ,,PRIME LEASING“ priklausantį automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi įvykio vietos ir surasto automobilio apžiūros protokolais, liudytojų parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad K. K. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 14 d. 22.00 val. iki 2012 m. sausio 15 d. 07.50 val. buvo įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Palangoje, ir pagrobė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikaltimo įrankių ir pėdsakų, tinkamų indentifikavimui, nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 17–24, 28). Taip pat nenustatyta, kad nurodytu laikotarpiu, kada buvo pagrobtas minėtas automobilis, K. K. būtų buvęs šalia ar netoliese nuo įvykio vietos. Pagrobtame automobilyje jokių K. K. buvimą patvirtinančių pėdsakų nenustatyta.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad jis naudojosi UAB „PRIME LEASING“ priklausančiu automobiliu BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-01-14, apie 16.30 val., automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) namo kieme, Palangoje, apie 22.00 val. kiemo vartus užrakino pakabinama spyna. Automobilis buvo užrakintas ir raktą laikė namuose. 2012-01-15 ryte, apie 7.50 val., pastebėjo, kad automobilio kieme nebėra, kiemo vartai buvo praviri, sugadinta lanksčioji spyna. Apie automobilio vagystę pranešė policijai.

Kaip liudytojai apklausti Klaipėdos apskrities VPK NTB APGTS tyrėjai V. M., M. B. ir Ž. U. parodė, kad 2012-01-15 ryte buvo gautas pareiškimas, kad iš (duomenys neskelbtini) namo, Palangoje, kiemo pagrobtas automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Operatyvinės paieškos priemonėmis buvo nustatyta pagrobto automobilio laikymo vieta – (duomenys neskelbtini) esančiame angare. Tuomet prie angaro buvo surengta pasala ir angaras buvo stebimas. 2012 m. sausio 19 d., apie 6.30 val., prie stebimo angaro atėjo du vaikinai, abu atsidarė angaro duris ir iš karto įėjo į vidų bei užsidarė duris. M. B. ir Ž. U. nurodė, jog jiems įbėgus į angaro vidų, prie automobilio buvę vaikinai bėgo į skirtingas puses. Vienas vaikinas pabėgo, jo sulaikyti nepavyko, o kitas, kaip vėliau buvo nustatyta – K. K., pastarajam nepavykus išdaužti lango, buvo sulaikytas. Angare buvo rasti valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), K. K. kratos metu iš jo striukės kišenės buvo paimtas automobiliui BMW X5 tinkantis raktas, apvyniotas izoliacine juosta.

Paminėti nukentėjusiojo parodymai patvirtina tik tai, kad automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 14 d. 22.00 val. iki 2012 m. sausio 15 d. 07.50 val., iš (duomenys neskelbtini) namo, Palangoje, kiemo, o liudytojų parodymai patvirtina tai, kad K. K. buvo sulaikytas angare, kuriame stovėjo pagrobtas automobilis, tačiau iš jų parodymų negalima tvirtinti, kad automobilį pagrobė būtent K. K.. Vien tik tai, jog K. K. sulaikymo metu angare ant grindinio prie automobilio gulėjo valstybinis numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), o antrasis toks pat ženklas gulėjo po stelažu, ant kurio buvo sulaikytas K. K., bei tai, kad jis su savimi turėjo darbines pirštines, du atsuktuvus, kišenėje automobilio BMW X5 raktą, negali būti K. K. kaltę dėl automobilio pagrobimo patvirtinantys įrodymai, nes to nepatvirtina kiti įrodymai. K. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teigė, kad šiuos daiktus jam davė draugas T., kurio kontaktinių duomenų jis nežino. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio BMW X5 raktą įsigijo Vokietijoje automobilių sąvartyne, o apklausiamas teisme jau teigė, jog automobilio savadarbį raktą gavo iš pažįstamo T., tačiau, priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, K. K. 2012-06-23 ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad: „T. mane privedė prie vieno iš angarų <...> ir mes įėjome į vidų. <...> Pamačiau į angaro duris stovintį BMX5. Tada T. iš striukės kišenės ištraukė BMW raktą ir padavė man, sakydamas, kad apžiūrėčiau automobilį. Aš raktą įsidėjau į kišenę.“ (t. 1 b. l. 191). Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apklausiamas kaip įtariamasis K. K. nenurodė, kad automobilio BMW X5 raktą įsigijo Vokietijoje automobilių sąvartyne. Nors kitą dieną po to, kai K. K. buvo sulaikytas minėtame angare, kuriame buvo paliktas pagrobtas automobilis, pastarojo vairuotame automobilyje „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos apžiūros metu, t. y. 2012 m. sausio 20 d., buvo rastas rakto šablonas, kuris, kaip nurodyta 2012-04-20 specialisto išvadoje Nr. 30-19-JSI-168 (t. 1, b. l. 127–128), yra įrankis, pagamintas ne pramoniniu būdu, kurio paskirtis panaudojant papildomą įrangą – laikiklį išlaužti (prasukti) automobilio durelių ir užvedimo spyneles bei užvesti automobilį, tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, jog sulaikymo metu K. K. su savimi turėjo ne T. jam 2012-01-19 duotą automobilio savadarbį raktą, o būtent jo vairuotame automobilyje tik kitą dieną po jo sulaikymo rastą rakto šabloną. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad būtent iš K. K. automobilio paimtu automobilio BMW X5 rakto šablonu buvo užvestas automobilis. Kita vertus, minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad: „Be papildomo įrankio (įrangos) pagalbos rakto šablonu prasukti automobilio spynelę, ar spynelės nėra galimybės.“ (t. 1, b. l. 128). Todėl teismas be pagrindo aplinkybę, jog K. K. vairuotame automobilyje buvo rastas rakto šablonas, vertino kaip vieną iš jo kaltę dėl automobilio vagystės patvirtinančių įrodymų.

Apylinkės teismas K. K. parodymus, kad jis automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrobė, tačiau žinojo bei suprato, kad šis automobilis yra vogtas ir kad šį žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį jis norėjo įsigyti, vertino kritiškai, nes jis jau buvo teistas už panašų nusikaltimą. Tačiau skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai nepatvirtina K. K. kaltės dėl automobilio pagrobimo. Nei teismo nuosprendyje nurodyti nukentėjusiojo, nei, liudytojų parodymai, nei išvardyti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad K. K. pagrobė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti K. K. parodymais, nes jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pastarojo parodymus, byloje nėra.

Nors K. K. 20112-01-19 buvo sulaikytas su darbinėmis pirštinėmis, atsuktuvais, savadarbiu automobilio BMW X5 raktu, tačiau nepaneigta, kad šiuos daiktus jam davė T., kurio kontaktinių duomenų jis nurodė neturintis ir kurio ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, taigi šie duomenys negali būti laikomi neginčijamu K. K. kaltės dėl automobilio pagrobimo įrodymu. Be to, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad minėtas automobilis buvo pagrobtas iš (duomenys neskelbtini) namo, Palangoje, kiemo, laikotarpiu nuo 2012-01-14 22.00 val. iki 2012-01-15 07.50 val., tuo tarpu J. K. buvo sulaikytas 2012-01-19 Šilutėje, (duomenys neskelbtini) g. esančiame angare, kuriame buvo paliktas pagrobtas automobilis. Kaip minėta, remiantis kaip liudytojų apklaustų Klaipėdos apskrities VPK NTB APGTS tyrėjų V. M., M. B. ir Ž. U. parodymais nustatyta, kad operatyvinėmis priemonėmis buvo nustatyta, jog pagrobtas automobilis yra angare, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo 2012 m. sausio 15 d. prie šio garažo buvo surengta pasala. Taigi akivaizdu, jog automobilis iš karto po jo pagrobimo tą pačią naktį buvo nugabentas iš Palangos į Šilutę. K. K. parodė, jog jis visą naktį iš 2012 m. sausio 14 d. į 2012 m. sausio 15 d. buvo tėvo namuose Palangoje, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, kad jis, būdamas Palangoje, iš savo telefono siuntė SMS žinutes I. D., taip pat pastarosios parodymai. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis buvo patekta į automobilį ir užvestas variklis, įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti duomenys, kurie patvirtintų konkretaus asmens buvimą toje vietoje automobilio pagrobimo metu.

Anksčiau aptarti įrodymai, pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patvirtinantys K. K. kaltę dėl automobilio pagrobimo, iš tiesų patvirtina tik tai, kad automobilis buvo pagrobtas, ir tai, jog K. K. šį faktą žinojo, tačiau nesuteikia informacijos apie tai, kas įvykdė šią vagystę. Nuteistasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme neigė savo kaltę dėl automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo, tik nurodė žinojęs, kad jis yra įgytas nusikalstamu būdu, t. y. vogtas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas konkretus automobilio vagystės laikas ir įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti duomenys, kurie patvirtintų konkretaus asmens buvimą toje vietoje turto pagrobimo metu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu išnaudojus visas galimybes byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog K. K. kaltė dėl automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo yra įrodyta. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo K. K. kaltės, nesant pakankamai ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, ir dėl to netinkamai išsprendė nuteistojo K. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

BK 189 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalies dispoziciją žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento.

Kaip minėta, K. K. parodė, jog jis žinojo bei suvokė, kad automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį norėjo nusipirkti, yra įgytas nusikalstamu būdu, t. y. vogtas, ir tai žinodamas norėjo šį automobilį įsigyti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažįstami įrodytais tokie nuteistojo veiksmai, kurie vertintini kaip pasikėsinimas įgyti žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, tai yra K. K. pasikėsino įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, t. y. jis 2012-01-19, apie 05.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, angare, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Šilutėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pasikėsino įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobtą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 14 d. 22.00 val. iki 2012 m. sausio 15 d. 07.50 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Palangoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo K. K. veiką kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistojo K. K. veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus K. K. veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį, iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką paskyrimo klausimas.

Atsižvelgiant į nurodytose BK normose numatytas sankcijas, BK 189 straipsnio 2 dalis laikytina baudžiamuoju įstatymu, numatančiu nusikalstamą veiką, lengvesnę už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. BPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teismui teisę pakeisti kaltinimą švelnesniu. Savo iniciatyva teismas gali patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 32 yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltinamasis pasikėsino į mažiau svarbias vertybes ir dėl to kaltinimą teisme reikia pakeisti lengvesniu, nėra laikoma, kad pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai skiriasi nuo pradinio kaltinimo. Pakeistas kaltinimas laikytinas susijusiu su pirmiau pareikštu, kai kaltinimo formuluotėje nurodyta nusikalstama veika turi ryšį su veika, išdėstyta pradiniame kaltinime. Nagrinėjamoje byloje pakeitus kaltinimą švelnesniu, faktinės bylos aplinkybės iš esmės nepasikeičia. Išlieka kėsinimasis į tą patį objektą, neteisėtas kėsinimasis disponuoti tos pačios rūšies bei vertės svetimu turtu, kaltės forma. Nuteistasis jau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad ankstyvą rytą iš asmens, vardu T., su kuriuo nebuvo artimai pažįstamas, važiavo pirkti vogto automobilio, kurį tikėjosi realizuoti dalimis Vokietijoje už didesnę kainą. Tokiomis aplinkybėmis turėdamas tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, K. K. tikrai suprato, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl toks jo veikos kvalifikavimas negali būti netikėtas. Priešingai, toks prašymas taip perkvalifikuoti nusikalstamą veiką buvo suformuluotas dar bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu bei nuteistojo apeliaciniame skunde, apie tokį veikos galimą kvalifikavimą pasisakė ir nuteistojo gynėjas, be to, nuosprendis keičiamas patenkinant paties K. K. apeliacinį skundą. Kolegijos nuomone, toks kaltinimo pakeitimas neprieštarauja BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimams ir nepažeidžia nuteistojo gynybos teisių.

Nuteistasis K. K. padarė nesunkų nusikaltimą, Lietuvoje nebuvo teistas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau buvo teistas Vokietijoje. Atsižvelgiant į K. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už šios bausmės vidurkį.

Dėl civilinio ieškinio, turto konfiskavimo ir kitų klausimų

Nustačius, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad K. K. pagrobė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo pripažinti, jog jis savo veiksmais padarė UAB ,,PRIME LEASING“, kuriai priklauso minėtas automobilis, turtinę žalą, kuri, kaip buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, atsirado dėl automobilio apgadinimo jo vagystės metu. Todėl nuosprendžio dalis dėl 13 252,72 Lt turtinės žalos priteisimo iš K. K. UAB ,,PRIME LEASING“ naikintina, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė ir neišsprendė klausimo dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas turtas, kuris buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti teismo konfiskuojamas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pas kaltininką esanti transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, konfiskuojama BK 72 straipsnio pagrindu. Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas ar sunkiai įmanomas. Šiuo atveju automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai nesusijęs su K. K. padaryta nusikalstama veika, t. y. be šios transporto priemonės, jis būtų galėjęs vykti į nusikaltimo vietą, todėl šis automobilis nepripažintinas nusikaltimo priemone, taigi turi būti grąžintas teisėtam savininkui. Iš byloje esančių duomenų, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. K., tai patvirtina 2011-07-30 Naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 121–123), todėl šis automobilis grąžintinas K. K..

Nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo paskirtu turto, t. y. pinigų – 4 009,05 Lt – konfiskavimu iš K. K.. BK 72 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad turi būti konfiskuojami perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigai, darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai, iš nusikalstamos veikos gauti pinigai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011; Nr. 2K-7-84/2012). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2011, Nr. 2K-329/2011). Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, todėl naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl iš K. K. paimtų pinigų – 4 009,05 Lt – konfiskavimo, ir pinigai grąžintini K. K..

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma K. K. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Tačiau šiuo atveju perkvalifikavus K. K. veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, kolegijos vertinimu, netikslinga pasisakyti dėl nuteistajam K. K. apylinkės teismo paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuris šiuo nuosprendžiu perkvalifikuotas į lengvesnį nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir už kurio padarymą bausmės skyrimo motyvai yra išdėstyti šiame nuosprendyje.

Pripažinus neįrodytu, jog K. K. padarė jam inkriminuotą automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę, UAB ,,PRIME LEASING“ priklausantį automobilį pagrobę asmenys lieka nenustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas kartu su prokuroru po nuosprendžio pateikimo vykdyti privalo užtikrinti BPK 303 straipsnio 6 dalies reikalavimų įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo K. K. nusikalstama veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 13 252,72 Lt turtinės žalos priteisimo ir UAB ,,PRIME LEASING“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš K. K. paimtus pinigus – 4009,05 Lt, saugomus Klaipėdos apskrities VPK kasoje (kvito Nr. 0001174) – grąžinti K. K..

Automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. OS–A6955, grąžinti K. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.