Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. V. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisves apribojimu 1 metams, ipareigojant ji be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 10 menesiu nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nusikalstama veika padaryta turtine žala.

Iš D. V. priteista 3589,32 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligoniu kasai ir 1000 Lt S. P..

D. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 26 d. apie 23-24 val. troleibuse, važiuojanciame Sodu gatve Vilniuje, tycia sudave du smugius S. P. i veido sriti, padarydamas jam poodines kraujosruvas kaires akies vokuose ir akies odenoje, kairio skruostikaulio luži, poodine kraujosruva kakle ir taip nesunkiai sutrikde S. P. sveikata.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. prašo Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendi pakeisti: pripažinti jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir tai, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys; atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima be užstato.

D. V. tvirtina, kad bausmes tikslai bus pasiekti perdavus ji tevu atsakomybei, nes jis praeityje neteistas, pasižada ateityje laikytis istatymu ir daugiau nenusikalsti, turi išsilavinima, nuolatini darba. Gyvena darnioje šeimoje, jo tevas nuo vaikystes jam buvo pavyzdys ir autoritetas.

Nuteistasis teigia, jog teismas nepagristai konstatavo, kad nera jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Jis prisipažino padares inkriminuota nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Be to jo nusikalstamam elgesiui itakos turejo nukentejusiojo elgesys. Konfliktas ivyko del nukentejusiojo S. P. kaltes. Pastarasis, budamas neblaivus, eme priekabiauti prie kartu su apeliantu buvusiu G. S. ir V. M., ilipo jiems iš paskos i troleibusa ir ten tese savo neteisetus veiksmus, t.y. toliau priekabiavo prie merginu, siulesi „nakvynei“. Visa tai vyko nakties metu. Nukentejusiojo veiksmai tiek apeliantui, tiek kartu buvusioms merginoms atrode pavojingi, todel D. V. bande jas apginti nuo nukentejusiojo neteiseto ir agresyvaus elgesio, kelis kartus perspedamas pastaraji. Taciau S. P. nekreipe i tai demesio ir toliau savo elgesiu ir kalbomis žemino merginas. Suprates, kad iš nukentejusiojo galima tiketis agresijos merginu ir kitu asmenu atžvilgiu, apeliantas viena karta sudave pastarajam i veida, Kitaip, D. V. manymu, apsaugoti merginu jis negalejo ir, budamas susijaudines, atliko neteiseta veiksma. Del to šiuo metu labai gailisi, taciau mano, jog ivykio metu buvo susiklosciusi butinosios ginties situacija.

D. V. tvirtina, jog nukentejusiajam bei Valstybinei ligoniu kasai priteistas žalos dydis nera pagristas. Nukentejusysis nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu jam padaryta neturtine žala. Apylinkes teismas nuosprendyje taip pat nekonkretizavo žalos dydžio, todel apeliantui lieka neaišku, iš ko susideda tokia didele žala. Nuteistasis mano, jog, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas neatsižvelge i nukentejusiojo elgesi ivykio metu, apelianto ir nukentejusiojo turtine padeti. Pažymi, jog jis gauna nedideles pajamas, gyvena kaime, todel už keliones i darba Vilniuje tenka moketi, turi serganti teva, kuriuo reikia rupintis.

D. V. tvirtina, jog, byla nagrinejant teisme, jis neturejo lešu samdytis advokata, o apie galimybe pasinaudoti valstybes garantuojama teisine pagalba nežinojo, todel apylinkes teismui nepateike ji charakterizuojanciu dokumentu. Juos kartu su laidavimo raštu prideda prie apeliacinio skundo.

Teismo posedyje nuteistasis D. V. ir jo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti ir atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima be užstato. Nuteistasis atsisake skundo argumentu del priteistos turtines ir neturtines žalos pagristumo ir isipareigojo pilnai atlyginti neturtine žala nukentejusiajam S. P. bei jo gydymo išlaidas Valstybinei ligoniu kasai.

Nukentejusysis S. P. nurode, jog sutinka, kad D. V. butu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima.

Vilniaus teritorines ligoniu kasos atstove Aurelija Liekyte nurode, jog D. V. yra sudares rašytine sutarti su Valstybine ligoniu kasa del žalos atlyginimo, todel ji sutinka, kad D. V. butu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima.

Prokurore praše nuteistojo D. V. apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai konstatavo, jog D. V. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., sudeti.

Nors D. V. pilnai pripažino padares jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, taciau apeliaciniame skunde teigia, jog ivykio metu buvo susiklosciusi butinosios ginties situacija, nes nukentejusysis pats inicijavo konflikta. Šis jo argumentas nepagristas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dali butinosios ginties situacija yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi.

Bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog nukentejusysis S. P., budamas neblaivus, elgesi ikyriai, primygtinai klausinedamas apie savo nakvynes galimybes, taciau jokiu veiksmu, atitinkanciu pavojinga kesinimasi, D. V. ir kartu su juo buvusiu merginu atžvilgiu neatliko. Taigi toks nukentejusiojo elgesys negali buti vertinamas kaip D. V. ir su juo buvusiu merginu užpuolimas. Šiuo konkreciu atveju nera pagrindo pripažinti, kad tiesiogine D. V. nusikalstamu veiksmu priežastimi buvo nukentejusiojo pavojingas kesinimasis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 9 p. prasme.

Apylinkes teismas konstatavo, kad nera D. V. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Taciau teismas neivertino, kad neblaivaus nukentejusiojo ikyrus veiksmai D. V. ir su juo buvusiu merginu atžvilgiu be jokios abejones itakojo nuteistojo nusikalstamus veiksmus S. P. atžvilgiu ir buvo tarp ju kilusio konflikto priežastimi. Tai kolegija pripažista D. V. atsakomybe lengvinancia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme D. V. visiškai prisipažino padares inkriminuojama nusikalstama veika, dave nuoseklius, išsamius parodymus, ir nurode, jog nuoširdžiai gailisi del tokio savo poelgio. Abejoti pastarojo nuoširdumu kolegija neturi pagrindo, todel pripažista tai nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, asmuo, padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikejimo, prašymas perduoti kaltininka jo atsakomybei pagal laidavima ir istatyme nustatytu butinu salygu, apibudinanciu nusikalstama veika padariusi asmeni bei jo elgesi padarius tokia veika, visuma, t.y. asmuo pirma karta padare nusikalstama veika, visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika, bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Apylinkes teismas klausimo del D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima nesvarste, nes nebuvo tam salygu.

Apeliacines instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas nuteistojo D. V. tevu – I. V. ir R. V. – prašymas perduoti D. V. ju atsakomybei pagal laidavima. Todel yra pagrindas nagrineti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatu taikymo D. V. atžvilgiu klausima.

D. V. padare nesunku nusikaltima, nusikalto pirma karta. Jis visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika. Iš apeliacines instancijos teismui pateiktu dokumentu matyti, jog šiuo metu D. V. mokosi VšI (duomenys neskelbtini) suaugusiuju švietimo centre, dirba UAB „N“ (duomenys pakeisti), charakterizuojamas iš esmes teigiamai. Nuteistasis savo iniciatyva sudare rašytine sutarti su Valstybine ligoniu kasa del žalos atlyginimo, taip pat isipareigojo atlyginti neturtine žala nukentejusiajam S. P.. Taigi visos šios aplinkybes leidžia pagristai manyti, kad D. V. visiškai atlygins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo D. V. motina I. V. paaiškino, jog ji dirba UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktore, dalyvauja politineje veikloje. Nurode, kad su sunumi ja sieja glaudus ryšys. Pastarasis yra paklusnus, rupestingas vaikas, padeda namuose. Duomenu, kad I. V. butu teista, bausta administracine tvarka, teismas neturi. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija mano, jog D. V. motina I. V. yra asmuo, vertas teismo pasitikejimo ir turtinis galimybe daryti kaltininkui teigiama itaka, todel gali buti laiduotoja.

Ivertinusi pirmiau aptartus faktinius duomenis, D. V. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, jauna pastarojo amžiu (gimes 1990 m. (duomenys neskelbtini)), o taip pat nukentejusiojo bei Vilniaus teritorines ligoniu kasos atstoves nuomone, kolegija daro išvada, jog yra visos salygos atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybes už jo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pagal laidavima.

Nors prašyma teismui pateike abu D. V. tevai, taciau teismo posedyje buvo pateikti dokumentai, iš kuriu matyti, jog R. V. šiuo metu sunkiai serga, jam paciam reikalinga priežiura. Todel kolegija klausimo del D. V. perdavimo pagal laidavima ir R. V. atsakomybei nesvarsto.

Esant šioms aplinkybems, Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendis naikintinas. D. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybes už jo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., perduodant ji motinos I. V. atsakomybei, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemone – turtines žalos atlyginima (Lietuvos Respublikos BK 69 str.). Ivertinus kaltinamojo ir laiduotojos šeimoje susidariusia nelengva turtine situacija, laidavimas skirtinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo termina teismas ivertina tai, kad yra dvi D. V. atsakomybe lengvinancios aplinkybes, sunkinanciu aplinkybiu nera. Todel yra pagrindas manyti, jog laidavimas 1 metams 6 menesiams yra pakankama poveikio priemone šiam kaltininkui.

Nors apeliantas teigia, jog apylinkes teisme nebuvo paaiškinta, kad jam gali buti užtikrintas valstybes gynejo dalyvavimas, ir del šios priežasties jis nesuprato, kad gali pateikti ji charakterizuojancia medžiaga, taciau byla nagrinejant apeliacine tvarka D. V. gyne advokate, kuri padejo jam surinkti ir pateikti teismui norimus dokumentus, išsakyti gynybine pozicija. Taigi, D. V. buvo suteikta galimybe pilnai igyvendinti savo teise i gynyba.

nuteistojo D. V. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendi.

D. V., gimusi 1990 m. liepos 30 d., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes už padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pagal laidavima be užstato ir baudžiamaja byla jo atžvilgiu nutraukti. Laiduotoju paskirti I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenancia Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 1 (vieneriu) metu 6 (šešiu) menesiu laidavimo termina.

D. V. paskirti baudžiamaja poveikio priemone – turtines žalos atlyginima -, ipareigojant ji per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) menesius atlyginti nukentejusiajam S. P. 1000 Lt dydžio neturtine žala ir laikytis sutarties su Valstybine ligoniu kasa del žalos atlyginimo salygu.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybes D. V. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima, laidavimo metu padaro nauja baudžiamaji nusižengima ar neatsargu nusikaltima, teismas gali panaikinti sprendima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes ir spresti del šio asmens baudžiamosios atsakomybes už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 7 d.). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima, laidavimo metu padaro nauja tycini nusikaltima, ankstesnis sprendimas atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes nustoja galioti ir sprendžiama del šio asmens baudžiamosios atsakomybes už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 8 d.).

I. V. išaiškinti, kad laiduotojas turi teise atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas i laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia del asmens baudžiamosios atsakomybes už padaryta nusikalstama veika, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 6 d.).