Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos AVPK 2015-03-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. už tai, kad jis 2015-03-07, apie 07.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Fiat Brava“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,89 promilės girtumas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, paaiškino, kad vakare šventė gimtadienį, ryte su draugais išėjo į lauką, buvo geras oras, atsisėdo į automobilį ir jame gėrė alų, automobilio nevairavo ir niekur nevažiavo. Jo mama, pamačiusi juos automobilyje, pamanė, kad jie nori išvažiuoti, ir iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad G. S. yra jos sūnus, dieną prieš įvykį šventė gimtadienį, ryte eidama per kiemą pamatė, kad jos sūnus su draugais, visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, susėdo į kieme stovėjusį automobilį, G. S. atsisėdo prie vairo, užvedė automobilį, tačiau automobiliu nevažiavo. Tada ji liepė jam išlipti iš automobilio, sūnus neišlipo, todėl ji pamanė, kad jis tikrai važiuos, ir tam, kad sutramdytų sūnų, iškvietė policijos pareigūnus. Pagarsinus jos įvykio dieną parašytą pareiškimą policijos pareigūnams, ji patvirtino tik tai, kad sūnus sėdėjo automobilyje ir buvo jį užvedęs, tačiau automobiliu nevažiavo, paaiškino, kad pareiškime nurodė tas aplinkybes, kurias jai rašyti nurodė policijos pareigūnė, kodėl nurodė, kad sūnus vairavo automobilį, pasakyti negali, ji tik norėjo, kad policijos pareigūnai sutramdytų jos sūnų.

Liudytojai policijos pareigūnai R. R. ir Ž. S. teismo posėdžio metu parodė, kad į įvykio vietą nuvyko pagal iškvietimą, juos pasitiko R. L., kuri nurodė, kad jos sūnus girtas bandė automobiliu kažkur išvažiuoti. Kieme jie rado automobilį ir jame sėdinčius du vyrus ir merginą, automobilis nebuvo užvestas, užvedimo spynelėje raktelių nebuvo. Juos pasitikusi moteris nurodė, kad G. S. bandė išvažiuoti iš kiemo, tačiau pamatęs policijos pareigūnus grįžo į kiemą. Jie pasiūlė moteriai rašyti pareiškimą dėl vairavimo girtam, tai R. L. ir padarė, padedama policijos pareigūnės R. R.. G. S. elgėsi agresyviai, prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės, jis buvo nuvežtas į komisariatą tapatybės nustatymui, nustatytas girtumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų G. S. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra liudytojos R. L. 2015-03-07 pareiškime, pateiktame policijos pareigūnams, nurodytas paaiškinimas, kurį R. L. iš dalies, t.y. dėl pačio automobilio vairavimo fakto, vėliau paneigė parodymais teisme. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Iš liudytojos R. L. ir liudytojų policijos pareigūnų parodymų turinio darytina išvada, kad R. L., kaip G. S. mama, policijos pareigūnus iškvietė siekdama užkirsti kelią G. S., sėdusiam į automobilį ir jį užvedusiam, girtam išvažiuoti ir tuo pačiu jį paauklėti, nes pačios R. L. jis neklauso. Iš to teismui kyla abejonės dėl R. L. pareiškime nurodytų aplinkybių objektyvumo, todėl teismas neturi pagrindo remtis R. L. paaiškinimais, išdėstytais policijos pareigūnams ir minėtame pareiškime, kaip itin patikimais ir nulemiančiais G. S. kaltę. Pats automobilio vairavimo faktas policijos pareigūnų nebuvo užfiksuotas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios neigė vairavęs automobilį girtas ir tokiu būdu padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., jo parodymai nuo pat pradžių buvo vienodi, nuoseklūs, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.

Taigi teismui visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. girtas vairavo automobilį. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą G. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį, nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.