Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6040-477/2022 pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei Visagino savivaldybei, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Visagino sporto ir rekreacijos centras, dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo J. N. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, konstatavus, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiam ginčui yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovo teigimu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta lex specialis norma, kuri numato, kad darbo ginčai tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovo argumentais.

11. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – atsisakymą priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Kreiptis į teismą galima tik po to, kai ginčą išnagrinėja darbo ginčų komisija, nesutinkant su jos priimtu sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti ieškinį priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006).

13. Kartu pažymėtina, kad DK yra įtvirtintos dvi bendrosios DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys, suteikiančios galimybę kreiptis tiesiogiai į teismą: pirma, kai darbo ginčas yra susijęs su streiku ar lokautu (DK 220 straipsnio 3 dalis); antra, kilus ginčui dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su į juridinio asmens vadovo pareigas pretenduojančiu asmeniu ar su juridinio asmens vadovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) (DK 105 straipsnio 2 dalis).

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo. Ieškovas dalyvavo viešame konkurse, siekdamas užimti direktoriaus pareigybę VšĮ Visagino sporto ir rekreacijos centre, konkurso nelaimėjo, nesutinka su konkurso rezultatais. Nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad ginčas inicijuojamas dėl DK 41 straipsnio 3 dalyje aptartų ikisutartinių darbo santykių. Kad ieškovo reiškiamas reikalavimas pripažįstamas individualiu darbo ginču, patvirtina ir DK 105 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą yra nagrinėjami tiesiogiai teisme. Ši taisyklė vertintina kaip bendrosios normos, apibrėžiančios darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijos ribas, pagal kurią visi iš darbo santykių kylantys ginčai pirmiausia nagrinėjami darbo ginčų komisijoje (DK 220 straipsnio 1 dalis), išimtis. Kitaip tariant, į vadovo pareigas nepriimto asmens ieškiniu inicijuojamas darbo ginčas, o ginčą inicijuojantis asmuo prilyginamas darbuotojui, nors darbo sutartis su juo ir nebuvo sudaryta.

15. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir DK 213 straipsnio 3 dalimi kuriamas teisinis reglamentavimas, pagal kurį individualaus ginčo šalimis pripažįstami darbdavys iš vienos pusės ir darbuotojas ar kitas darbo santykių dalyvis iš kitos pusės. Įstatymo leidėjo pasirinkta plečiama darbuotojo sąvoka leidžia spręsti, kad, teisės inicijuoti darbo ginčą tikslais, darbuotoju yra pripažįstamas ne tik asmuo, su kuriuo yra sudaryta darbo sutartis, bet ir toks asmuo, kurį su darbdaviu sieję darbo santykiai yra nutrūkę, ar asmuo, kuris nesėkmingai siekė sudaryti darbo sutartį ir ginčija darbdavio atsisakymo tą padaryti teisėtumą. Toks aiškinimas yra nulemtas DK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti pašalinti su ikisutartiniais darbo santykiais siejamus pažeidimus, užtikrina DK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto į pareigas pretenduojančių asmenų lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimą, taip pat sukuria prielaidas DK 41 straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkančio viešo konkurso dalyviams inicijuoti individualų darbo ginčą dėl konkurso organizavimo teisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instrancijos teismas konstatuoja, jog kilęs ginčas patenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą kategoriją ginčų, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme. Nors pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą pagrįstai kvalifikavo kaip individualų darbo ginčą, tačiau nepagrįstai sprendė, jog ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Ši aplinkybė yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.