Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, susipažinusi su pareiškėjo V. B., asmens kodas 6112180388, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka prieš A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. B. skundas, kuriame nurodoma, kad A. R. kaltinamas tuo, kad 2016 m. balandžio 13 d., apie 12.40 val., Vilniuje, Ajerų g., tarp Ajerų g. 12 ir Ajerų g. 15 namų, vairuodamas sunkvežimį, išvažiavęs iš važiuojamosios dalies ir važiuodamas žalia veja, kur stovėjo jis (V. B.) ir fotografavo, važiavo ant jo, jam pasitraukus į šoną – pervažiavo jam kojos pirštą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, sustojęs ir išlipęs iš sunkvežimio, vairuotojas užsipuolė jį (V. B.), bandydamas atimti fotoaparatą ir telefoną, susigrūmus telefoną iš rankos ištraukė sulaužydamas ekraną, o fotoaparato atimti nepavyko, bet suspausdamas sulaužė, sugadino ir nusitvėręs už jo striukės tampydamas ją suplėšė. Pamatęs, kad neužteko jėgos atimti fotoaparatą, numetė telefoną ir sėdęs į sunkvežimį nuvažiavo, pasišalino iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

BPK 412 straipsnyje nurodyta, kad privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Baudžiamojo proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime teigiama, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y., apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnis) ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis šis kaltinimas yra grindžiamas. Kaltinamasis aktas yra dokumentas, kuriuo aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Esant netinkamai suformuluotam kaltinimui, pažeidžiamos asmens teisės būti nuodugniai informuotam apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą (BPK 44 straipsnio 7 dalis), žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 2 dalis), be to kaltinamasis neturi galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, nes nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas jį padavusiam asmeniui.

Susipažinus su pareiškėjo A. R. ir grąžinamas skundo turiniu, pirmiausia nustatyta, kad pareiškėjas privataus kaltinimo skunde nenurodė nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens A. R. gyvenamosios vietos, jokių kitų duomenų apie jį, todėl teismas, vadovaudamasis BPK XXX skyriuje nustatyta privataus kaltinimo bylų proceso tvarka ir terminais, neturėtų jokios galimybės šio asmens iškviesti dalyvauti procese (taikinamajame posėdyje).

Iš privataus kaltinimo skunde nusikalstamos veikos, kuria V. B. kaltina A. R. aprašymo, matyti, kad jis taip pat neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, yra gana lakoniškas. Aprašant nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas A. R., nenurodyta, kokią transporto priemonę jis vairavo (nurodoma tik – sunkvežimį), jo skiriamųjų požymių (valstybinių numerių), taip pat lakoniškai nurodoma, kad „išvažiavęs iš važiuojamosios dalies ir važiuodamas žalia veja, kur stovėjo jis (V. B.) ir fotografavo, važiavo ant jo[...]“, tiksliai nenurodant, išvažiavus iš kokios tiksliai gatvės važiuojamosios dalies, kur stovint pareiškėjui. Be to pareiškėjas nurodo, kad buvo pervažiuotas pareiškėjo kojos pirštas, tačiau neaišku, kokios kojos ir kuris konkrečiai pirštas buvo sužalotas, nenurodomi tikslūs, pareiškėjo teigimu, jam priklausančių sugadintų daiktų duomenys (koks telefonas buvo sulaužytas – nurodant modelį, taip pat jo kainą, kokia striukė buvo suplėšyta, kiek įvertinamas striukės sugadinimas, koks fotoaparatas buvo sugadintas, koks jo modelis ir kaina). Taigi, pareiškėjo reiškiamas kaltinimas yra aprašytas netiksliai.

Be to pareiškėjas skunde prašo priteisti iš A. R. padarytą žalą, tačiau civilinis ieškinys pagal BPK X skyriaus nuostatas, kuriam taip pat keliami bendrieji procesinių dokumentų turinio reikalavimai, nepareikštas.

Be to, tokiais abstrakčiais skundo prašymais neapibrėžtos kaltinimo ribos. Privataus kaltinimo esmė yra privatus kaltinimas padarius nusikalstamą veiką ir reikalavimas taikyti baudžiamąsias sankcijas už šios nusikalstamos veikos padarymą, kartu nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti kaltinamo asmens nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju prašymų dėl konkrečios baudžiamosios atsakomybės taikymo skunde nesuformuluota, be to, pačiame skunde nors ir nurodytas galimai nusikalstamais A. R. veiksmais padarytos žalos dydis, tačiau nėra pridėti jokie žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad padarinių (žalos dydžio) įvardijimas skunde yra esminis kriterijus sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio atitinkamas dalis kriterijus.

Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, pagrįsdamas reiškiamą kaltinimą tik išvardija kelis, jo nuomones, kaltinimą pagrindžiančius duomenis, pateikia įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintas dokumentų: paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo, pranešimo „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijas; bei, nenurodydamas, kodėl pats negali gauti ir pateikti teismui Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus, pagal jo paties 2016 m. balandžio 13 d. pareiškimą, tyrimo medžiagos, jos patvirtintų kopijų, prašo paties teismo išreikalauti šią medžiagą. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pareiškėjas, kaip privatus kaltintojas turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas.

Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismui paduotas V. B. skundas neatitinkama BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškėjui, tai neatima teisės ištaisius trūkumus į teismą kreiptis pakartotinai.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti V. B. skundą ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.