Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteistas,

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. J. ir E. K. 2010 m. kovo 12 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), G. S. ūkiniame pastate, veikdami bendrininkų grupe, prieš G. I. valią, pa­si­nau­dodami be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­siosios būk­le dėl išgąsčio ir fizinio silpnumo, panaudodami fizinį smurtą – nu­ken­tė­ju­siąją už­guldami, ją prispausdami, išžagino nepilnametę G. I., g. 1993 m. rugsėjo 3 d.

Kaltinamasis M. J. kaltu iš dalies bei parodė, jog 2010 m. kovo 21 d. su E. K. paskambino G. I. ir pasiūlė jai ateiti parūkyti. Parūkę ėjo pasivaikščioti. Praeidami pro močiutės ūkinį pastatą nusprendė užlipti į viršų. Viršuje G. I. su E. K. pradėjo bučiuotis, ir jis nusprendė, kad G. I. nori lytinių santykių. Jis pirmas su G. I. atliko lytinį aktą, antras santykiavo E. K.. Neneigia, kad G. I. kažką murmėjo, kažką sakė, lyg ir „ne“, bet jis nesuprato, kad G. I. nenori su juo santykiauti. Tik vėliau, jau santykiaujant, G. I. sakė, kad nenori. Tada jis ir baigė su ja santykiauti. Neneigė, kad tuo metu, kai jis lytiškai santykiavo su G. I., ši spurdėjo, dėl ko E. K. laikė jos rankas. Neigia, kad jau skambindamas tikėjosi lytiškai santykiauti su G. I., nors pats paaiškino, jog G. I. skambindavo ir rašydavo tik tuomet, kai norėdavo su ja lytiškai santykiauti. Žinojo, kad G. I. yra nepilnametė.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, jog tą dieną pasikvietė G. I. parūkyti netoli jos namų. Iš pradžių G. I. atsisakinėjo, vėliau sutiko. Neigia, kad kviesdami G. I. tikėjosi su ja mylėtis, tačiau pripažino, kad G. I., kai jai paskambindavo ar siųsdavo žinutę, žinojo, kad nori mylėtis. Parūkę jie nuėjo į M. J. močiutės daržinę, ten G. I. siūlė lipti į viršų. Iš pradžių G. I. lyg ir nenorėjo lipti, tačiau po to sutiko. Užlipus jie abu G. I. klausinėjo apie jos vaikiną, klausė, kaip jai sekasi. M. J. pradėjus atseginėti striukę, G. I. paprašė M. J. pasitraukti. Šiam pasitraukus, jis pradėjo glamonėti G. I., ši atsakė į glamones, pradėjo bučiuotis. Po to G. I. paguldė ant čiužinio, M. J. numovė kelnes, kelnaites, jis laikė G. I. ranką. Pirmas su G. I. santykiavo M. J., gal kokias 5-10 minučių, po to bandė ir jis. Jam varpa nesustandėjo, todėl lytinio akto neatliko. G. I. sudavė už tai, kad ši nutraukė jo grandinėlę. Neneigė, kad kai M. J. G. I. movė kelnes, kelnaites, ši sakė, kad nenori, tačiau apie tai, kad santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, suprato tik po to, kai juos išvežė iš mokyklos policijos pareigūnai. Apie tai, kad žinojo, jog G. I. yra nepilnametė, kaltinamasis paskutiniame žodyje neigė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo jų kaltė visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji G. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 1, b.l. 49-56, vaizdo įrašas – T. 1, b.l. 58) parodė, jog 2009 m. kovo 12 d. namuose kartu su S. B. žiūrėjo televizorių, kai paskambinęs M. J. paprašė, kad ji išeitų į lauką. Iš pradžių atsisakė, tačiau vėliau paskambinus pakartotinai, sutiko, ir kartu su S. B. išėjo pasivaikščioti. Pasivaikščiojus grįžo namo. Paskambino M. J., vėl kvietė ateiti, netrukus paskambino ir abonentas, kurio numeris nebuvo matytas. Atsiliepusi klausė, kas skambina, šiam atsakius, kad nesvarbu, ji išjungė telefono skambutį. Vėliau prisiminė, kad tokį numerį turėjo jos buvęs draugas E. K., su kuriuo ji draugavo 2009 m. vasarą. Netrukus po skambučio pamatė ateinantį E. K. ir nubėgo namo. Būnant namie jai vėl skambino E. K., prašė ateiti pasikalbėti. Įkalbėta ji nuėjo. Nuėjusi į sutartą vietą, be E. K., pamatė ir M. J.. Anksčiau tiek su vienu, tiek su kitu ji buvo lytiškai santykiavusi. Parūkę ėjo pasivaikščioti. Priėjus M. J. močiutės tvartą, M. J. ir E. K. vėl pasiūlė jai parūkyti ant tvarto. Ji pradėjo sakyti, kad nenori, tačiau E. K. bei M. J. įtikinėdami, kad nieko nebus, įstūmė į tvartą. Ji bandė sakyti, kad jai reikia namo, tačiau E. K. ir M. J. pasakė, kad jie ją palydės vėliau, ir liepė lipti į viršų. Jai atsisakius, jie jai pasiūlė lipti pačiai, arba jie užkels. Ji užlipo. Užlipusi norėjo nulipti, bet jai neleido. Viršuje jos E. K. klausė, ar ji nenorėtų vėl su juo artimiau bendrauti. Jai atsakius neigiamai, E. K. ir M. J. pradėjo prie jos kabinėtis, E. K. bandė atsegti striukę, pradėjo visur kaišioti rankas. Jai atsistojus prie sienos ir pradėjus sakyti, kad ją paleistų, ji eina namo, po ko E. K. paėmė ją už rankų, o M. J. atsegė ir pradėjo mauti kelnes. Ji priešinosi, tačiau per mažai jėgų turėjo abiem pasipriešinti. Paguldę ją ant čiužinio, jie numovė kelnes. Pirmas su ja lytiškai santykiavo M. J., antras – E. K.. Tai, kad ji nenori, E. K. ir M. J. turėjo suprasti iš jos žodžių, veiksmų. Tuo metu, kai M. J. santykiavo su ja, E. K. laikė jos rankas, o kai E. K. santykiavo su ja, M. J. stovėjo netoliese. Tiek vienas, tiek kitas savo lytinius organus buvo įvedę į jos makštį, tik E. K. nelabai pavyko aktą atlikti normaliai. Kai E. K. santykiavo, jis buvo ją užsigulęs. Bandant E. K. atlikti aktą, ji čiupo jam už grandinėlės bei ją nutraukė. E. K. trenkė jai per veidą ir išėjo susinervavęs iš palėpės. Ji pradėjo verkti, ieškoti telefono, batų. Apsirengusi bandė išeiti, nežino ar nulipo kopėčiomis, ar nušoko. Ji ėjo į namus, kai Matas ją prisivijo ir jai kažką davė. Ji išmetė. Stengėsi kuo greičiau pareiti namo, buvo labai išsigandusi. Grįžusi mamai nieko nesakė. Kitą dieną nuėjo pas S. B., jai viską papasakojo. S. B. viską pasakė savo mamai, o ši paskambino jos mamai ir paprašė ateiti. Atėjusiai mamai pasipasakojo, kas atsitiko, ir tą patį vakarą nuvažiavo į policiją.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiosios G. I. atstovė pagal įstatymą N. I. parodė, jog pas ją į namus atėjusi išsigandusi S. B. paprašė užeiti pas jas į namus. Nuėjus pas S. B. į namus ją pasitiko S. B. motina, šalimais buvo ir verkianti dukra G. S. B. pasakė, kad E. K. su M. J. G. buvo nusivedę pas M. J. močiutę į ūkinį pastatą, kur su ja lytiškai santykiavo prieš dukros valią, atėmė telefoną, nutraukė apyrankę. Į namus tą vakarą, kai buvo išžaginta, G. negrįžo, nes, kaip sakė, bijojo, kad bus išbarta. Nurodė, kad G. anksčiau yra draugavusi su E. K., tačiau įvykio metu artimi santykiai buvo nutrūkę. Neneigia, jog dukra išeidavo pasivaikščioti ir su M. K.. Po įvykio dukra labai pergyveno, buvo kreiptasi ir į psichologą.

Liudytoja N. B. parodė, jog datos nebepamena, tik kad tos dienos vakare, ji jau gulėjo lovoje, kažkas skambino į duris, bendravo su dukra S. Ji klausė, kas ten, dukra sakė, kad G. I.. Ryte matė dukrą ir G. I. miegančias, o pati išvažiavo į darbą. Vakare grįžusi matė, kad G. I. dar vis jų namuose. Pastebėjo, kad abi mergaitės yra apsiverkusios. Padavė mergaitėms valgyti, matė, jog G. I. yra pasimetusi, susigūžusi, valgo dvejomis rankomis. Ji klausė dukros, kas yra G. I., ir ši pasakė, kad G. I. „išprievartavo“. Pati G. I. tik pasakė, kad ją išniekinusius vaikinus pažįsta, tačiau ar sakė pavardes, nebepamena.

Liudytoja nepilnametė S. B. parodė, jog datos nebepamena, buvo savaitgalis, galėjo būti ir 2010 m. kovo mėnesį. Lyg penktadienį, lyg šeštadienį, vėlai vakare, pas ją į namus atėjo G. I., ji buvo susinervinusi, kalbėjo nerišliai. G. prašė leisti jai pernakvoti. Iš jos pokalbių suprato, kad G. „išprievartavo“, smulkiai aplinkybių neaiškino. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b.l. 61), juos patvirtino.

Liudytoja I. I. parodė, jog apie tai kad išžaginta jos sesuo G. sužinojo pirmadienio rytą, kai paskambino mama ir pasakė, kad G. išžagino M. J. su draugu. Ji iš pradžių netikėjusi, nes M. J. yra jos geriausios draugės brolis, tačiau kai paskambino M. J., šis prisipažino, paaiškinęs, kad jis su E. K. G. buvo užsitempę į antrą aukštą, kur su ja lytiškai santykiavo, tik gynėsi, jog jis mažiau santykiavo, E. K. – daugiau. Taip pat M. J. sakė, kad E. K. trenkė G. per veidą, sudaužė telefoną. Po kurio laiko ji buvo parvažiavusi į (duomenys neskelbtini), bendravo su G., tačiau ji apie tas aplinkybes praktiškai nekalbėjo. Pati G. pergyveno dėl įvykio, į lauką išeidavo tik vakare, tačiau ne viena.

Liudytoja G. S. parodė, jog M. J. yra jos vaikaitis. Datos nebepamena, tačiau tą savaitgalį, po kurio vaikaitis buvo sulaikytas policijos, vakare, būdama namie girdėjo, kaip M. paėmė nuo daržinės raktą ir į namus grįžo kažkur po pusvalandžio. Paaiškino, kad daržinę naktimis rakina, dienomis ji būna atrakinta. Daržinėje yra lauko tualetas, namie tualeto neturi. Nukentėjusiąją G. I. savo namuose yra mačiusi kelis kartus, kai ši būdavo užėjusi, po to įvykio, kai M. buvo sulaikytas, nematė, kad šis bendrautų su G. I.. Vaikaitį apibūdino kaip paslaugų, padedantį jai ūkyje.

Liudytoja D. G. parodė, jog tą penktadienio dieną E. K. ir M. J. buvo pas juos, o po kelių dienų, kai juos išvežė iš namų, sužinojo, kad G. I. kaltina E. K. ir M. J. ją išžaginus. Ją tokie kaltinimai nustebino, nes E. K. ir M. J. pažįsta kaip lėtus vaikinus. G. I. pažįsta, žino, kad pas ją namuose yra tam tikrų problemų, nes G. yra ne kartą miegojusi jų namuose, sakė, kad pykstasi su seserimi. Iš dukters E. yra girdėjusi, kad G. palaikė su M. J. ir E. K. intymius santykius, taip pat yra artimai bendravę ir jų, tai yra liudytojos D. G. namuose.

Liudytoja E. G. parodė, jog 2010 m. kovo mėnesį, tą penktadienį, M. J. ir E. K. buvo pas ją namuose, jie gėrė sidrą. Viso išgėrė keturis litrus sidro. Parodė, jog E. K. žinutėmis susirašinėjo su G., po to jie abu, tai yra E. K. ir M. J., išėjo. Kur išėjo, ji nežino, tačiau kai juos abu išvežė dėl G. išžaginimo, ji sužinojo, kad tas įvykis buvo tą patį penktadienį. Ji žino, kad G. intymiai yra bendravusi tiek su M. J., tiek su E. K.. Vieną kartą jie, tai yra E. K. su M. J., su G. bendravo paeiliui ir jos pačios namuose.

Iš protokolo-pareiškimo (T. 1, b.l. 1) matyti, jog N. I. į policiją dėl dukters išžaginimo kreipėsi 2010 m. kovo 14 d., informavo, jog apie tai, kad su dukra lytiškais santykiauta prieš jos valią sužinojo 2011 m. kovo 14 d. apie 21 val. S. B. namuose, dukra sakė, kad buvo išžaginta 2010 m. kovo 12 d. vakare; tą dieną dukra buvo išėjusi iš namų, į namus grįžo apie 22 val. ir iškart nuėjo atsigulti; kai pasakė apie išžaginimą po kelių dienų, dukra minėjo, jog iškart jai nesakė, nes bijojo, jog ja nepatikės. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 5-9) matyti, kad kaip įvykio vieta apžiūrėta (duomenys neskelbtini) esantis ūkinis pastatas: apžiūros metu pastato pirmo aukšto viduje rastos medinės kopėčios, vedančio į antrą aukštą (palėpę); antrame aukšte rastos dvi lovų minkštos dalys, sudėta viena ant kitos, šalia guli trečia minkšta lovų dalis, suverstos medinės lentos; palėpėje, šalia minkštos lovos dalies, rastas moteriškas odinis diržas su metaline sagtimi, jis išimtas; po viena minkšta lovos dalimi, šalia sukrautų lentų, rasta plaukų gumutė, ji išimta; daugiau pėdsakų nefiksuota. Iš daiktų apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 13-14) matyti, jog įvykio vietoje išimti diržas, plaukų gumutė apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 15) matyti, jog iš G. I. išimti rūbai: marškinėliai, kelnės, kelnaitės, liemenėlė, šalikas, jie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (T. 1, b.l. 16-19). Iš specialisto išvados (T. 1, b.l. 21-22) matyti, jog G. I. apžiūros metu nenustatyti sužalojimai. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (T. 1, b.l. 30-32) matyti, jog nukentėjusioji G. I. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jai konstatuotas lengvas protinis atsilikimas; G. I., atsižvelgiant į jos turimas žinias, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, įvykio metu galėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės, ji pavėluotai suvokė situacijos pavojingumą (įariamųjų ketinimus), bei atsižvelgiant į jos būseną (išgąstis, fizinis silpnumas), ji negalėjo aktyviai priešintis asmenims, su ja atliekantiems veiksmus; G. I. dėl 2010-03-16 – 03-19 diagnozuotos stresinės reakcijos (F43, reakcija į sunkų stresą, adaptacijos sutrikimas) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas; G. I. įvykio metu galėjo teisingai suprasti reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į jos būseną (ūmus psichologinis stresas), duodant parodymus, ji galėjo atgaminti ne visas įvykio aplinkybes, tačiau esmines aplinkybes ji galėjo (ir gali) atgaminti ir duoti apie tai parodymus, jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; G. I. dėl iki šiol išliekančios emocinės įtampos buvo nerekomenduota jai toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje. Iš teisiamajame posėdyje pagarsinto S. B. apklausos protokolo (T. 1, b.l. 61) matyti, jog S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog G. I. pas ją į namus atėjo 2010 m. kovo 13 d. vėlai vakare, ji buvo išsigandusi, apsimetusi, visa drebanti ir nežinanti ką daryti, šnekėjo nerišliai; iš G. I. paaiškinimų suprato, kad ją išžagino E. K. su M. J., pokalbio metu nutraukdavo pasakojimą ir verkdavo; G. I. sakė, kad bijo eiti namo, nes bijo mamos reakcijos ir prašė pasilikti; G. I. papasakojo, jog E. K. ir M. J. grasindami panaudoti jėgą ją privertė užlipti ant M. J. močiutės ūkinio pastato antro aukšto, o kas ten vyko, detaliai nepasakojo, tik kad buvo nuplėštas diržas, pametė du plaukų segtukus, gumutę; G. I. sakė, kad bijo kam nors papasakoti, kas atsitiko, nes nežinojo, kas bus; jos mama paskambino G. I. mamai ir pakvietė, kad ši ateitų. Šiai atėjus, jos pasišnekėjo ir nusprendė kreiptis į policiją. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo įtariamojo M. J. apklausos protokolo (T. 1, b.l. 79-82) matyti, jog M. J. kaltę dėl išžaginimo pripažino visiškai, parodė, jog G. I. skambino, nes tikėjosi kartu su E. K. tą vakarą lytiškai santykiauti su G. I., į daržinę nuėjus ir užlipus į antrą aukštą, abu su E. K. nurenginėjo G. I., ši muistėsi ir sakė, kad nenori gultis, santykiauti, tačiau jie jos neklausė; kai jis atlikinėjo aktą, E. K. laikė G. I. rankas; jam nulipus ir pradėjus tvarkytis, lytiškai su G. I. santykiavo E. K., vėliau sakęs, kad „biškį prabraukiau“. Iš įtariamojo M. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (T. 1, b.l. 85-91) matyti, jog M. J. močiutei priklausančiame ūkiniame pastate parodė vietą, kurioje jis ir E. K. nurenginėjo G. I., parodė, kaip jie G. I. paguldė ant čiužinio, kaip E. K. laikė G. I. rankas, kaip jis santykiavo su nukentėjusiąja. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo įtariamojo E. K. apklausos protokolo (T. 1, b.l. 112-117) matyti, jog E. K. kaltę dėl išžaginimo pripažino iš dalies, parodė, jog tą vakarą išgėrė alkoholio E. G. namuose, suplanavo pasikviesti G. I.; šiai atėjus, su ja nuėjo į M. J. močiutės daržinę ir užlipo į antrą aukštą; G. I. nenorėjo lipti, tačiau jie ją patikino, kad „nieko nebus“ ir kad ši nebijotų; viršuje primas bučiuotis pradėjo M. J., tačiau G. I. paprašė šio atsitraukti; M. J. atsitraukus, jis priėjo prie G. I., jai sakė, kad nieko nebus, priėjo M. J., pradėjo nurenginėti G. I.; ši priešinosi, tačiau jie per jėgą G. I. paguldė ant lovos, M. J. bandė bučiuotis, G. I. neleido, jis taip pat bandė bučiuoti G. I., bet ši nesibučiavo; jis laikė G. I. rankas ir matė, kad M. J. numovė G. I. kelnes ir su ja lytiškai santykiavo; šiam pabaigus, su G. I. bandė santykiauti ir jis, tačiau jam nesukietėjo varpa, jis ja tik trynė į G. I. lytinius organus; G. I. nutraukus nuo jo rankos grandinėlę, jis jai sudavė per veidą už tai, kad nuplėšė grandinėlę; po to atsikėlė, apsirengė ir išėjo; apklausos metu patvirtino, jog žinojo, kad G. I. yra 16 m., tai pat patvirtino, kad skambindami žinojo, jog su G. I. galima lengvai susitarti dėl lytinio santykiavimo, to abu ir tikėjosi. Iš įtariamojo E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (T. 1, b.l. 120-126) matyti, jog E. K. M. J. močiutei priklausančiame ūkiniame pastate parodė kopėčias, kuriomis tą vakarą trise užlipo į viršų, vietas, kur sėdėjo, vietą, kur pradėjo nurenginėti G. I., kaip paguldė nukentėjusiąją ant lovos, parodė, kaip jis laikė rankas, kai tuo metu M. J. numovė kelnes G. I., parodė, kur tuo metu buvo, kai M. J. santykiavo su G. I., taip pat parodė, kokioje pozoje jis pats bandė santykiauti su nukentėjusiąja ir kaip sudavė smūgį ranka.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų paaiškinimais, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji M. J. ir E. K., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą lytiškai santykiauti (veikdami bendrininkų grupe), kartu su nukentėjusiąja nepilnamete G. I. užlipę į G. S. ūkinio pastato antrą aukštą, pasinaudodami nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl jos būsenos (išgąsčio, fizinio silpnumo), panaudodami fizinį smurtą – E. K. laikant G. I. rankas, M. J. pirmas atliko lytinį aktą su G. I. prieš nukentėjusiosios valią, taip galutinai palaužiant nukentėjusiosios pasipriešinimą, po ko lytiškai su nukentėjusiąja prieš jos valią, ją prispausdamas kūnu, santykiavo ir E. K., todėl jų abiejų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 149 str. 3 d. (nepilnametės išžaginimas, padarytas bendrininkų grupe, panaudojant fizinį smurtą bei pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle). Veikos kvalifikavimui neturi įtakos tai, kad E. K. nepavyko atlikti lytinio akto (nesukietėjo lytinis organas), nes jis aktyviais veiksmais padėjo palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, ją laikė, kol su nukentėjusiąja M. J. atliko lytinį aktą, vėliau ir pats bandė atlikti lytinį aktą trindamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinį organą. Teismas atmeta kaltinamųjų paaiškinimus apie tai, kad mintis lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja kilo tik užlipus ant ūkinio pastato, šiai savo veiksmais leidus manyti, jog ši neprieštarauja dėl lytinių santykių, kadangi tai yra paneigta nukentėjusiosios paaiškinimais, be to, abu kaltinamieji teisiamajame posėdyje tvirtino, jog anksčiau nukentėjusiajai siųsdavo žinutes ir kviesdavo ją ateiti, kaip kaltinamieji nurodė, norėdami su ja lytiškai santykiauti, ir abu pabrėžė, kad nukentėjusiajai turėjo būti žinoma, ko jie iš jos nori. Todėl patikinimai teisme, kad tai atsitiktinis jų noras, susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms, vertinamas tik kaip siekimas sušvelninti savo padėtį. Tuo labiau, jog E. K., jį 2010 m. kovo 16 d. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 1, b.l. 112-117), labai nuosekliai ir detaliai paaiškino, kaip jis su M. J. ėmėsi veiksmų ir taktikos, kaip išvilioti G. I. į lauką, o vėliau – nusivesti ant ūkinio pastato, kur ir turėjo būti lytiškai santykiaujama su nukentėjusiąja, ir ją viliojant ten nebuvo aptarinėjama, ar ši sutiks santykiauti, ar ne. Teismas taip pat atmeta ir kaltinamojo E. K. paaiškinimus, jog jis nežinojo, kad G. I. yra nepilnametė, nes tą aplinkybę jis patvirtino ir apklausos ikiteisminio tyrimo teisėjui, pradėjo neigti tik baigiamosiose kalbose, po savo gynėjo pasisakymo. Tai, kad jis negalėjo nežinoti, jog G. I. yra nepilnametė, patvirtina ir ta aplinkybė, jog su G. I. jis draugavo ir intymiai bendravo 2009 m. vasarą, gyveno viename kaime, tad jo tokie teiginiai baigiamosiose kalbose vėl gi traktuojami kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę. Teismas taip pat atmeta ir kaltinamojo gynėjo advokato A. Aleknos teiginius baigiamosiose bylose, jog jo ginamasis M. J. nesuvokė atliekantis prievartinį aktą, kas prieštarauja pačio kaltinamojo M. J. paaiškinimams teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 79-82), jog G. I. išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su jais, tačiau jie jos neklausė, jam, M. J., lytiškai santykiaujant su G. I., ši muistėsi, sakė, kad nenorinti, E. K. laikė jos rankas. Nukentėjusiosios rankų laikymas tam, kad kitam asmeniui, bendrininkui, palengvinti galimybę numauti kelnes, atlikti lytinį aktą, teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama fizinio smurto panaudojimu, todėl nelabai suprantama, kodėl advokatas teigia, jog jo ginamasis nelabai suprato, kad santykiauja prieš nukentėjusiosios valią. Vien moters išreikštas nenoras paprasčiausiu žodžiu „Ne“ ir veiksmai, palydintys šį teiginį (muistymasis, atstūmimas), yra suvokiama kaip nenoras lytiškai santykiauti, ir negali būti suprantama kitaip. Kaltinamojo M. J. gynėjas advokatas A. Alekna baigiamosiose kalbose suabsoliutino seksualinio apsisprendimo laisvę, ir kaltinamojo teisę į lytinį aktą transformavo į priešingos lyties asmens pareigą atlikti lytinį aktą. Tai nėra normalu, ir kaltinamųjų E. K. bei M. J. veiksmai prieštaravo ne tik seksualinio apsisprendimo principui, kuris nepilnamečiams apskritai gali būti taikomas su tam tikromis išlygomis, bet atitiko ir baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką. Teismas atmeta kaltinamojo M. J. gynėjo advokato A. Aleknos gynėjo teiginius, kad neiškvietus į teisiamąjį posėdį nukentėjusiosios G. I. nebuvo visapusiškai ištirta byla, atskleistos aplinkybės, turinčios reikšmės vertinant kaltinamųjų veiką, kadangi nukentėjusioji G. I. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistei, ir gynėjas A. Alekna, tuo metu atstovaujantis abu kaltinamuosius, turėjo galimybę užduoti klausimus nukentėjusiajai, šia galimybe, kaip ir apklausoje dalyvavęs jo advokato padėjėjas, pasinaudojo. Todėl nepagrįsti teiginiai, kad iškvietus nukentėjusiąją į teisiamąjį posėdį ir ją pakartotinai apklausiant būtų labiau kas paaiškėję. Tuo labiau, jog kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte buvo rekomenduojama dėl nukentėjusiajai išliekančios emocinės įtampos nedalyvauti tolimesniuose veiksmuose, teisiamuosiuose posėdžiuose. Tai, kad nukentėjusioji yra anksčiau turėjusi intymių santykių su kaltinamaisiais, ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir pati nukentėjusioji, patvirtino ir gynybos iniciatyva į teisiamąjį posėdį iškviesta bei apklausta liudytoja E. G.. Tačiau tai neturi įtakos vertinant kaltinamųjų veiksmus kaip nusikalstamus. Taip pat nepagrįsti kaltinamojo E. K. advokato Č. Petronio teiginiai, kad tokia veika, jei ji buvo, turėtų atitikti BK 149 str. 1 d. numatytą veiką, kadangi ištyrus įrodymus buvo nustatytos BK 149 str. 1 d. numatytą veiką kvalifikuojančios aplinkybės – bendrininkų grupė bei lytinis santykiavimas prieš nepilnametės valią. Kitų argumentų, dėl kurių reikėtų manyti priešingai, kaltinamojo gynėjas nepateikė. Tačiau iš kaltinimo šalinamas E. K. smūgio sudavimas G. I., kadangi jis nėra susijęs su padaryta nusikalstama veika – E. K. teigė, kad sudavė dėl to, jog G. I. nuplėšė jo grandinėlę, tą patvirtino ir pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, todėl teigti, kad smurtas panaudotas siekiant palaužti nukentėjusiosios valią, nėra pagrindo. Tai atitinka savarankiškos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., požymius, tačiau pats teismas negali iš esmės pakeisti faktinių aplinkybių ir kaltinamojo E. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. Šis pašalinimas neužkerta kelio nukentėjusiajai pareiškimu kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ar prokuratūrai reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 409 str. numatytais pagrindais. Smūgio pašalinimas iš kaltinimo faktinių bylos aplinkybių nepakeitė, kaltinamųjų padėties nepablogino, jų teisių nesuvaržė.

Kaltinamųjų M. J. ir E. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamųjų gynėjai ir prašo pripažinti lengvinančia aplinkybe kaltinamųjų nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, vis gi teismas negali daryti išvados, kad jie prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas yra būtina sąlyga pripažįstant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą lengvinančią aplinkybę. Nustatyta, jog M. J. ir E. K. kaltę pripažino ir galbūt nuoširdžiai gailėjosi tik 2010 m. kovo 16 d. (T. 1, b.l. 75, 79-82, 111, 112-117), tačiau ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, 2010 m. spalio 4 d. pakartotinai apklausus juos kaip įtariamuosius, jie kaltės nebepripažino, M. J. aiškino, jog su G. I. lytiškai santykiavo su šios sutikimu (T. 1, b.l. 84), E. K. apskritai neigė bet kokius santykius (T. 1, b.l. 119). Teisiamojo posėdžio metu nors ir nurodę, kad kaltę pripažįsta visiškai, duodami parodymus menkino savo vaidmenį, ketinimų pradžią, apskritai, neigė supratę santykiauja prieš nukentėjusiosios valią, kas lyg duoda pagrindą teigti, kad jie mano, jog jų veikoje nebuvo nusikaltimo, todėl teigti, kad kaltinamieji yra nuoširdūs ir tai pripažinti lengvinančia jų atsakomybę aplinkybe, nėra pagrindo. Prokuratūra kaltinamajame akte nurodė, jog sunkinančia kaltinamųjų aplinkybe turėtų būti pripažįstama tai, jog nusikalto veikdami bendrininkų grupe, tačiau atsižvelgus į tai, kad ši aplinkybė yra kvalifikuojanti, ji nėra pripažįstama sunkinančia. Kadangi prokuratūra nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose bylose neprašė atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti apsvaigimą nuo alkoholio (E. G. tvirtino, kad tą vakarą buvo išgerta pakankamai daug alkoholio, tos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir patys kaltinamieji), teismas negali pasunkinti kaltinamųjų padėties, ir šios aplinkybės pripažinimo sunkinančia nesvarsto.

Skiriant bausmę M. J. ir parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę, už šį nusikaltimą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, padarymo motyvai – savanaudiški ir žeminantys kitą asmenį, jis buvo aktyvus vykdytojas. Į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes (nukentėjusiajai buvo sukeltas emocinis stresas, ilgą laiką po veikos išlieka emocinė įtampa), nukentėjusioji buvo gera pažįstama. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. J. nusikalto būdamas nepilnametis, yra moksleivis, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, kaip nepasižymintis pažangumu, tačiau išsiskiria iš klasės draugiškumu, paslaugumu, turi organizacinių gebėjimų, nevengia paprasto darbo, tačiau turi žalingų įpročių (šie nekonkretizuoti) (T. 1, b.l. 102), seniūnijos – charakterizuojamas teigiamai (T. 1, b.l. 103). Taip pat atsižvelgia į tai, kad bent pradinėje tyrimo stadijoje M. J. pripažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, M. J. nors ir neteistas, tačiau jau yra padaręs nusikalstamą veiką – 2008 m. birželio 28 d. Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu jam nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 str. 2 d. numatytos veikos BK 38 str. pagrindais (T. 1, b.l. 99), 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo pristatytas į komisariatą po įsibrovimo į svetimo garažą (T. 1, b.l. 100). M. J. gyvena su savo močiute V. Š., kuriai priskirta vaiko globa nuo 2010 m. sausio 13 d., V. Š. jį charakterizavo teigiamai, kaip paklusnų ir ūkyje padedantį vaiką, vaiko tėvas yra miręs, motina gyvena užsienyje. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta dar viena M. J. charakteristika (T. 1, b.l. 191), tačiau ji atkartoja ikiteisminio tyrimo metu pateiktą charakteristiką ir apie vaiko elgesio pasikeitimus po nusikalstamos veikos padarymo nieko nepasisakoma. Įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jos asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį parenkant sankcijos minimumo ribose. Nors kaltinamojo gynėjas prašo taikyti BK 92 str. numatytus pagrindus bei bausmės vykdymą atidėti, jei jo ginamasis būtų pripažintas kaltu, vis gi teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, kaltinamojo asmenybę bei jo požiūrį į nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios asmenybę, nemano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Vis gi šia veika buvo padarytas sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 metų iki 10 metų, kaltinamasis, tyrimo pradžioje pripažinęs padaręs veiką, vėliau pradėjo išsisukinėti versdamas kaltę ir nukentėjusiajai (nėra nuoširdus), jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas jau buvo kartą nutrauktas patikėjus, kad M. J. daugiau nenusikals, tačiau tai nesulaikė M. J. nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Todėl pagrindo manyti, jog bausmės tikslai pasiekti bus ir atidėjus bausmės vykdymą, nėra.

Skiriant bausmę E. K. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę, už šį nusikaltimą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, padarymo motyvai – savanaudiški ir žeminantys kitą asmenį, tai pat buvo aktyvus vykdytojas, savo veiksmais padėjo palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes (nukentėjusiajai buvo sukeltas emocinis stresas, ilgą laiką po veikos išlieka emocinė įtampa), nukentėjusioji buvo artima draugė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. nusikalto būdamas nepilnametis (buvo 17 m. amžiaus), yra moksleivis, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, kaip besimokantis pagal savo galimybes, neturintis problemų dėl elgesio, jų nebuvo ir po nusikalstamos veikos padarymo (T. 1, b.l. 133, 190). E. K. nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka, gyvena su tėvais, šie jį charakterizuoja teigiamai. Įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jos asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (kadangi E. K. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jam yra taikomi baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos), siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį parenkant sankcijos minimumo ribose. Nors ir šio kaltinamojo gynėjas prašo taikyti BK 92 str. numatytus pagrindus bei laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, vis gi teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, kaltinamojo asmenybę bei jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgęs į nukentėjusiosios asmenybę ir jai sukeltas pasekmes, nemano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusioji G. I. bei nukentėjusioji ir nukentėjusiosios G. I. atstovė pagal įstatymą pareiškė civilinį ieškinį (T. 2, b.l. 3-4), kuriuo iš M. J. bei jo atstovės pagal įstatymą V. Š., E. K. bei jo atstovų pagal įstatymą V. K. bei B. K. priteisti jai, N. I., 75 Lt turtinės žalos bei 4000 Lt neturtinės žalos, o jos atstovaujamajai G. I. - 16000 Lt neturtinės žalos. Ieškinį grindė tuo, kad kaltinamieji E. K. bei M. J. G. I. atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 3 d., jos abi patyrė žalą, kurią turi atlyginti jie ir jų atstovai. Patirtą turtinę žalą vertino 60 Lt vertės telefono praradimą bei 15 Lt išlaidų vaistams. 16000 Lt dydžio G. I. neturtinę žalą sudaro mergaitės patirtas didelis stresas, dėl ko ši lankėsi pas psichologą, gėrė raminamuosius vaistus, naktimis negalėjo užmigti, jai atsirado emocinė įtampa, diagnozuota stresinė reakcija į sunkų stresą, adaptacijos sutrikimas, dėl ko G. I. sveikata sutrikdyta nežymiai. G. I. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta. Be to, kad dukra patyrė neturtinę žalą, N. I. teigia, kad ir ji dėl dvasinio sukrėtimo po nusikaltimo padarymo, pergyvenimo dėl vaiko sveikatos, po ko sutriko ir jos pačios sveikata, taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 4000 Lt. Teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad po įvykio dėl aplinkinių reakcijos dukra nebėjo į mokyklą, jai pačiai sunegalavo širdis, reikėjo keisti ir gyvenamąją vietą. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Dėl atsakomybės už nepilnamečių nuo 14 m. iki 18 m. padarytą žalą. Kaltinamieji M. J. ir E. K. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiais, M. J. ir šiuo metu yra pilnametis, E. K. jau ieškinio pareiškimo metu buvo pilnametis. CK 6.276 str. numatyta, jog nepilnametis nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau jeigu toks asmuo neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį turi atlyginti tokio nepilnamečio tėvai arba rūpintojai (CK 6.276 str. 2 d.). Tačiau ši pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės (CK 6.276 str. 3 d.). Kadangi M. J. ir procesinio sprendimo metu yra nepilnametis, esant sąlygoms, atitinkamą dalį padarytos žalos atlyginti turi jo atstovė pagal įstatymą rūpintoja V. Š.. E. K. sulaukus pilnametystės, tėvų pareiga atlyginti sūnaus padarytą žalą pasibaigia, todėl toks ieškinio reikalavimas (priteisti iš atsakovų B. K. ir V. K.) negali būti tenkinamas. Dėl turtinės žalos. Remiantis LR CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamieji M. J. ir E. K. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai N. I., ši turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (LR CK 6.247 str.). Nukentėjusioji pateikė įrodymus dėl 15 Lt išlaidų medikamentams (T. 2, b.l. 5), šią žalą pripažįsta ir patys kaltinamieji, todėl šioje dalyje tenkinamas. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų ir žalą už prarastą 60 Lt vertės telefoną, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad telefonas iškrito iš kišenės tuo metu, kai buvo atliekami veiksmai, susiję su siekiu lytiškai santykiauti, vėliau, po nusikalstamos veikos, M. J. padavė rastą telefoną nukentėjusiajai G. I., tačiau ši jį išmetė (to neneigė ir pati nukentėjusioji), taip galėdama jį sudaužyti, todėl negalima teigti, kad ši žala atsirado dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų (nėra priežastinio ryšio), ir ieškinys dalyje dėl žalos už telefoną atlyginimą atmetamas. Dėl neturtinės žalos. Remiantis LR CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens (-ų) turtinė padėtis, t. y. jo (-ų) turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais, šios nuostatos turi būti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo bylose. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją buvo padarytas nusikaltimas, sužalota nukentėjusiosios sveikata (po nusikaltimo padarymo nukreipta psichologo konsultacijai, jai diagnozuota stresinė reakcija, išlieka emocinė įtampa), ji buvo pažeminta, pablogėjo miegas, vartojo medikamentus, tapo jautri (ekspertizės aktas (T. 1, b.l. 30-32)), sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais asmenimis, buvo priversta išvykti iš tuometinės gyvenamosios vietos (liudytojos S. B. parodymai, liudytojos I. I., nukentėjusiosios N. I. parodymai), ir ji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos G. I., dydį, atsižvelgia į pasekmes, į tai, kad buvo sukelti dideli pergyvenimai nepilnametei, dar nesusiformavusiai asmenybei, į kaltinamųjų kaltės formą (kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia), į jų motyvus, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybę (yra panašaus amžiaus, kaip ir nukentėjusioji, abu mokiniai, remiami tėvų ir rūpintojos). Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į suformuotą teismų praktiką, teismas mano, jog 15000 Lt dydžio piniginė neturtinės žalos yra pakankama kompensacija G. I. už prieš ją padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametį vaiką, neturtinę žalą patyrė ir vaiko motina, N. I., pergyvenusi dėl vaiko sveikatos, pasekmių. Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų gynyba aiškino, jog pati motina nesirūpina savo vaiku, šis naktimis miega svetimosiose vietose, tačiau įvertinus nukentėjusiosios asmenybę, į tai, kad ji pati ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nesutaria su seserimi, dėl ko ji dažnai nenakvoja namie, į tai, kad nukentėjusioji bijojo motinai pasakyti apie tai, kas su ja atsitiko, dėl šios reakcijos, vis gi laikoma, kad tarp motinos ir dukters yra glaudus ryšys, ir nusikalstama veika prieš dukterį sukėlė dvasinius išgyvenimus ir motinai. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį konstatuojama, jog nukentėjusioji N. I. nepateikė įrodymų, patvirtinančių 4000 Lt neturtinės žalos dydį, ir manoma, kad 1500 Lt dydžio kompensacija yra pakankama dėl jai nusikaltimu padarytos žalos.

Daiktai – džinsinės kelnės, marškinėliai, šalikas, liemenėlė, kelnaitės, plaukų gumytė, diržas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Remiantis LR BPK 103 str. 1 p., 6 p., 105 str., 106 str., iš kaltinamųjų išieškoma valstybei 27 Lt proceso (pašto) išlaidų, 71,60 Lt liudytojos I. I. kelionės išlaidų, 490 Lt teisinės pagalbos nukentėjusiajai išlaidų (advokato darbo apmokėjimas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. pripažinti kaltu bei paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 m. (trejiems metams). Bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. kovo 17 d. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. J., iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. pripažinti kaltu bei paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 m. (trejiems metams). Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. kovo 17 d. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. K., iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą N. I. bei G. I., tenkinti iš dalies bei iš kaltinamųjų M. J. bei E. K. G. I. naudai priteisti solidariai 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos, N. I. naudai iš kaltinamųjų M. J. bei E. K. priteisti solidariai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos bei 15 Lt (penkiolika litų) turtinės žalos. Jei M. J. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamos žalos dalies (7257,50 Lt) išieškojimą nukreipti į M. J. rūpintoją V. Š.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus – džinsines kelnes, marškinėlius, šaliką, liemenėlę, kelnaites, plaukų gumytę, diržą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išieškoti iš M. J. ir E. K. valstybei po 294,30 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis litus 30 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.