Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-475-1198/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-27
Bylos Nr.
1-475-1198/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38053-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
E. A.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-475-1198/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38053-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 27 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei,kaltinamajam D. M.,gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei,nukentėjusiajam E. A.,specialistui Rimantui Laurinavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. M. 2023 m. spalio 2 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) g., ties namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, priėjo prie sustojusio automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis E. A., tyčia per vairuotojo pusės atidarytą langą kaire ranka stipriai suėmęs E. A. už kaklo ir spausdamas prie sėdynės, jį smaugė, tokiu būdu E. A. sukėlė fizinį skausmą.

Bylos įrodymai

2. Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2023 m. spalio 2 d., grįžęs namo, nuėjo į namus, susitvarkė. Pasiėmęs alaus, nuėjo į pavėsinę pasėdėti, parūkyti. Pavėsinėje dar buvo likutis viskio. Berūkant išėjo žmona ir paprašė atnešti skalbinius, kurie buvo ant likę ant galinės automobilio sėdynės. Kaip tik tuo metu nukentėjusysis E. A. parvežė namo A. R.. Jis (A. R.) priėjo pakalbėti ir bekalbant pastebėjo, kad kažko trūksta kišenėje, paskambino E. A.. Bestovint ir bešnekant, nuo Laukų g. pusės į jų gatvę atvažiavo tamsios spalvos automobilis. Akivaizdžiai matėsi, kad jis atvažiavo „ant rankinio“. Matėsi, kad galas net „užsimetė“, o taip tik rankiniu stabdžiu galima padaryti. Jis (kaltinamasis) priėjo prie automobilio, vairuotojo langas buvo pradarytas. A. R. atsitraukė ir dar nugirdo, kaip jis pasakė „va dabar tai bus“, nes pamatė, kad jis (kaltinamasis) tikrai buvo piktas. Viena ranka prispaudė prie sėdynės E. A., kita ranka ištraukė automobilio raktelį. Smaugti žmogaus prirėmus automobilyje neįmanoma. Traukiant raktelius, E. A. pasisuko ir savo draugei liepė paskambinti tėvui. Kai ištraukė raktelius, jį paleido ir atsitraukiant išgirdo, kaip jis pasakė „tete, atvažiuok, A. kaimynas „raganėja“. Tada jis (kaltinamasis) iškvietė policiją dėl chuliganiško vairavimo ir nuėjo į kiemą. Išėjęs iš kiemo, pamatė, kad atvažiavo M. A. ir iš karto pradėjo puldinėti visokiais necenzūriniais žodžiais. Jis (kaltinamasis) pradėjo atsitraukinėti ir filmuoti. Beatsitraukiant, jam iš kišenės iškrito jo paties automobilio rakteliai, kuriuos jie pasiėmė ir nuėjo prie savo automobilio. Befilmuojant jam išsikrovė telefonas. Kol M. A. atvažiavo, pavėsinėje rūkė ir baigė išgerti tai, ką turėjo. M. A. iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavus pareigūnams, jie kažkaip keistai linktelėjo galvomis, lyg būtų bendri pažįstami. Toliau viskas užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Anksčiau jokių konfliktų tarp jo ir E. A. nebuvo. Jis (kaltinamasis) anksčiau buvo nuėjęs pas jų giminaičius, t. y. pas savo kaimynus, nes buvo pradėjęs organizuoti, kad gatvėje būtų įrengtas gyvenamosios zonos ženklas. Tai sužinojęs, M. A. jį užsipuolė visokiais žodžiais, sakė „kas čia tu, reindžeris gatvės, kas čia tu per vienas“. Siekdamas išvengti konflikto, tada pasitraukė ir dar paminėjo, kad jie labiausiai laksto ta gatve. Nors teigiama, kad toje gatvėje nėra kur įsibėgėti, bet ten tikrai yra kur įsibėgėti. Gatvė yra žvyruota, joje važinėja vaikai su dviratukais. Net ir M. A. prie policijos pripažino, kad tą dieną važiavo 70-80 km/h greičiu. Tą dieną E. A. važiavo chuliganiškai, nes akivaizdžiai matėsi, kad naudojo rankinį stabdį. Automobilio užsimetimas buvo, tai matė savo akimis. Pastoviai tokių veiksmų nefilmuosi. Yra nufilmavęs, kaip E. A. važiavo po pirmojo teismo posėdžio.

3. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus D. M. pateiktą vaizdo įrašą, kaltinamasis nurodė, kad, priėjęs prie E. A. automobilio, pasakė, kad tai yra ne autostrada ir kad jis tvarkingiau važinėtų. E. A. sėdėjo mašinoje ir žiūrėjo akis išpūtęs. Tada paėmė jam už vietos, esančios tarp krūtinės ir kaklo, ir prirėmė jį prie sėdynės. Taip darė, kad ištrauktų raktelius, jog jis daugiau nebevažinėtų. Daugiau jokių veiksmų nedarė, smaugimo nebuvo. Mašinoje nebuvo galvos apsaugų, tai net ir nebūtų galimybės daryti smaugimo. Rankos ant veido nebuvo uždėjęs. Taip ranką laikė uždėjęs gal 15 sekundžių, kol ištraukė raktelius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nesusipažinęs su bylos medžiaga. Be to, buvo ką tik grįžęs iš Santaros klinikų. Pripažįsta, kad kilo konfliktas ir kad buvo prie sėdynės prispaudęs E. A.. Nuo jo veiksmų E. A. negalėjo atsirasti kaklo paraudimų. Tuo metu pasielgė netinkamai, buvo galima viską padaryti gražiuoju, bet tuo metu taip gavosi. Atlygino žalą ligonių kasoms, nes tyrėja jam pasiūlė geranoriškai atlyginti žalą, jog jam pačiam geriau būtų. Nukentėjusįjį spaudė kaire ranka, o dešine ranka traukė raktelius – tai darė vienu metu. Įvykio metu buvo išgėręs alaus ir viskio. Išgėręs jis kaip tik būna ramesnis, todėl girtumas nelabai lėmė tokius jo veiksmus. Niekada nėra prieš nieką elgęsis agresyviai, nėra įsivėlęs į muštynes. Jam tiesiog trūko kantrybė.

4. Nukentėjusysis E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio nepapasakos, nes viskas buvo seniai. Parvežė namo A. R., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Už jo (nukentėjusiojo) sėdėjo T. Š.. A. R. neužilgo, gal po kokių 5 min., parašė žinutę, kad automobilyje paliko elektroninę cigaretę. Atvažiuodamas pamatė kaltinamąjį ir A. R.. Kaltinamasis priėjo prie jų (nukentėjusiojo ir T. Š.). Galvojo, kad jis tik pašnekės. Nuo jo pajuto alkoholio kvapą. Jis pradėjo grasinti, stvėrė už kaklo. Kaltinamasis priėjo prie automobilio ir viena ranka spaudė už kaklo, o kitas smūgis buvo į žandikaulį, jis lyg stūmė kaire ranka už žandikaulio. Tą darydamas kaltinamasis sakė „kiek čia „draskysiesi“. Patyrė šoką ir nelabai ką atsimena. Draugė irgi buvo labai išsigandusi, nes sėdėjo už jo (nukentėjusiojo). Kaltinamasis ištraukė mašinos raktelius ir sakė, kad jeigu jis (nukentėjusysis) išliptų, žandikaulį „išneštų“. Tada jis (nukentėjusysis) paskambino tėčiui, kuris atvažiavo jo apginti, nes pats nebesusitvarkė.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nurodė neatsimenantis dalies įvykio aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. spalio 2 d., apie 19 val. 10 min., Ukmergės mieste, (duomenys neskelbtini) g. važiavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su juo važiavo draugė T. Š., kuri sėdėjo ant galinės sėdynės. Važiuojant minėta gatve, pamatė, kad priekyje eina iš matymo pažįstamas D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. D. ėjo priešais automobilį, jis sustojo, o D. iš karto priėjo prie automobilio lango, kuris buvo atidarytas. D., nieko nepasakęs, iš karto kaire ranka stvėrė už kaklo ir pradėjo jį smaugti, su visa jėga spaudė jį prie sėdynės, jis jautė fizinį skausmą. Tuo metu, kai jį spaudė prie sėdynės, D. jam pradėjo sakyti, kad jis šitoje gatvėje laksto su automobiliu, kad jo tėvo nepagavo, tai dabar jį pagavo. Jis tada ranka bandė atitraukti D. ranką nuo savęs, tada D. jam pridėjo prie veido dešinę ranką ir pradėjo stumti jo veidą į kitą pusę, tuo metu jam irgi skaudėjo. Jis dar bandė atsisegti saugos diržą, bet D. jam neleido. D. jį spaudė suėmęs už kaklo apie 20-30 s, skausmą vertina iš 10-ties 7. Tada D. jį atleido ir iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius, atsitraukė nuo jo, jis (nukentėjusysis) liko sėdėti automobilyje. Jis D. paklausė, kodėl D. jį iš karto mušė, o nesikalba su juo. D. tada dar pagąsdino, kad jam smūgiuos, bet nieko nedarė. Tada D. iškvietė policiją dėl to, kad jis greitai važinėja šia gatve ir „piešia saules“, t. y. chuliganiškai važinėja. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis laukė savo automobilyje. Visą įvykį matė jo draugė T. Š., kuri sėdėjo gale. Po viso įvykio jis nuvyko į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ Skubios pagalbos skyrių, kuriame jam diagnozavo kaklo srities paviršutinį sužalojimą. Pas medicinos ekspertą nevažiuos. Savanoriškai pateikia gydytojo įrašą (b. l. 1-12); yra davęs parodymus, juos pilnai tvirtina ir lieka prie savo duotų parodymų. Nori papildyti, kad po šio įvykio jo pusbrolio kaimynas D., pavardės nelabai žino, su juo nesusisiekė ir jo neatsiprašė. Po įvykio su D. neteko susitikti ir bendrauti. D. žinojo kaip pusbrolio kaimyną, piktumų su šiuo asmenimi neturėjo ir kai važiuojant tą dieną (duomenys neskelbtini) g. D. stojo prieš jo automobilį, jis tiesiog pamanė, kad D. nori kažką pasakyti draugiškai, tikrai nemanė, kad D. taip pasielgs, todėl jis patyrė šoką, išsigando, o D. pats iškvietė pareigūnus. Tikrai jis (duomenys neskelbtini) g. važiavo neviršydamas greičio, nors greičio nepamena šiuo metu, stabdydamas automobilį netraukė rankinio stabdžio, negali paaiškinti, kodėl D. prikibo prie jo. Taip, kaip pasielgė D., jį griebdamas ranka už kaklo ir spausdamas prie sėdynės bei spausdamas veidą ranka ir taip sukdamas į šoną, dėl ko jam (nukentėjusiajam) buvo sukeltas fizinis skausmas, yra neleistina ir jis nori, kad D. atsakytų įstatymų nustatyta tvarka, susitaikyti su D. jis nenori (b. l. 29-32).

6. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis E. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad juos tvirtina. Kai iškvietė tėvą, jie tarpusavyje apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. Vėliau kaltinamasis D. M. įėjo į savo kiemą ir vėl negražiai kalbėjo. Nuo to įvykio iki dabar jis su juo nebuvo susisiekęs ir neatsiprašė. Anksčiau būdavo, kad jis (nukentėjusysis) 5-6 km/val. viršija greitį, bet čia ne D. M. reikalas jį stabdyti ir auklėti. Automobilių nėra „piešęs saulučių“. Jis buvo pas privačią advokatę ir jie nutarė, kad iš kaltinamojo reikia prašyti tokios moralinės žalos. Ir jis, ir jo draugė patyrė emocinį šoką. Įvykio metu patyrė baisų šoką. Po įvykio buvo pas daktarus, dėl gerklės buvo pasidarę sunku kvėpuoti. Yra sirgęs (duomenys neskelbtini), turi 2 grupę. Ant kaklo jam po įvykio buvo žymės, mėlynės. Nešiojo skarelę, nes buvo negražu, iš jo šaipėsi draugai, sakė „ką, į sprandą gavai?“. Jam ir dabar nemalonu su tokiu žmogumi bendrauti, bijo, kad kas neatsitiktų. Nuo D. M. veiksmų juto fizinį skausmą. Kai stūmė veidą, skaudėjo kaklas. Skaudėjo kaklo sritį iš nugaros. Po įvykio dėl skausmo, šoko vyko į priimamąjį. Po įvykio kitą dieną dar pas gydytojus kreipėsi dėl gerklės, tai jam patarė dėti ledo. Vyko pas gydytojus į Vilnių. Tą dieną jis dėl ligos vyko į Vilnių ir jį matė gydytoja. Nemano, kad medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota tai, ką nustatė gydytoja

7. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus 2023 m. spalio 22 d. esantį medicininių dokumentų įrašą, nukentėjusysis nurodė, kad gydytoja išrašė vaistų dėl gerklės skausmo. (duomenys neskelbtini) g. greitai nevažinėja. Toje gatvėje neišeitų daug viršyti greičio, nes šonuose yra mašinos. Gal kai išsilaikė teisės, važinėjo šiek tiek greičiau. Turi baudų dėl greičio viršijimo, tačiau ne dėl greičio viršijimo (duomenys neskelbtini) g. Rankinio stabdžio užtraukęs nebuvo. Kaltinamasis jį smaugė, po to nustojo ir tada vėl įlindo į mašinos vidų ir ištraukė raktelius. Jis sakė „palauksim policijos pareigūnų“. Praeityje jo (nukentėjusiojo) tėtis turėjo konfliktų su D. M.. Kaltinamasis sakė, kad tėtis „draskosi“ su mašina. Kol laukė policijos, tėvas, gindamas jį (nukentėjusįjį), kaltinamojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Neprisimena, kodėl atsisakė vykti pas med. ekspertą, gal nenorėjo. Net nežinojo, ką reiškia tas ekspertas, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Smaugimo metu 10 balų skalėje skausmą vertina 8, po to – 6 balais. Skausmą kakle juto savaitę, gal dvi. Jam po įvykio skaudėjo limfmazgius, graužė gerklę.

8. Po to, kai liudytoja T. Š. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad tvirtina savo parodymus, kad D. M. jį viena ranka laikė už kaklo, o kita ranka laikė už veido ir stūmė. Liudytoja gal visko nematė, ji buvo šoke. Liudytoja T. Š. sėdėjo gale, už vairuotojo sėdynės. Stūmimas vyko dešine ranka, nes kaire ranka D. M. jį smaugė. Kiek laiko tai vyko, negali pasakyti, nes pats buvo šoke. Jam stūmė žandikaulį, kai jis buvo pasilenkęs atsisegti diržo. Ant priekinės sėdynės galvos atlošai buvo. Vieną sykį jis buvo tuos atošus nuėmęs. Jam sėdynė baigiasi kažkur prie pečių.

9. Liudytoja T. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugu važiavo jo pusbroliui paduoti elektroninę cigaretę, kurią jis buvo palikęs jų mašinoje. Kai jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kaltinamasis stovėjo prie tvoros ir kalbėjo su A. R.. Tada jis pradėjo eiti link jų. E. A. buvo pasiruošęs su juo pasisveikinti. D. M. priėjo sakydamas, kad jie chuliganiškai įvažiavo į gatvę. Jis pradėjo smaugti E. A.. Tai darydamas jis sakė „nepamokiau tavo tėvo, tai tave pamokysiu“. Jos draugas E. A. buvo net paraudonavęs. Kai D. M. čiupo jam už kaklo, tuo metu E. A. sėdėjo mašinoje. Kai kaltinamasis reiškė priekaištus, E. A. nieko jam neatsakė. D. M. čiupo E. A. už kaklo kaire ranka. Jis už kaklo laikė gal minutę. Jis tik laikė už kaklo. Kai paleido E. A., kaltinamasis ištraukė mašinos raktelius. Kaltinamasis spaudė kaklą ir ėmė raktelius ne vienu metu. Nukentėjusysis buvo pasilenkęs į šoną, nes jis buvo užsisegęs saugos diržą. Smaugdamas E. A., kaltinamasis jam nelietė veido. Ji tuo metu sėdėjo gale, už vairuotojo. D. M. nebuvo uždėjęs rankos ant E. A. veido. E. A. paskambino savo tėčiui, kuris greitai atvažiavo. Po to pats D. M. paskambino policijai. Po įvykio E. A. buvo labai išsigandęs, jam tai trukdė vairuoti, buvo išsiblaškęs, negalėjo naktimis miegoti. Jis sakė, kad įvykio metu labai „pasimetė“, nes suaugęs vyras neturėjo teisės taip daryti. D. M. įvykio metu kvietė policiją, nes E. A. neva chuliganiškai vairavo, bet jie nevairavo chuliganiškai.

10. Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuvažiuodavo pas seserį, kuri yra kaltinamojo kaimynė. Būdamas išgėręs, D. M. jam priekaištaudavo, kad jis per greitai važinėja (duomenys neskelbtini) g. Įvykio dieną su žmona buvo namie, kai iš sūnaus gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) g. buvo užpultas D. M. ir kad buvo atimtas jo automobilio raktelis. Jie greitai nuvažiavo į vietą, matė prie automobilio sūnų. Ant sūnaus kaklo matėsi smaugimo žymės. Vaikui buvo raudonas kaklas. Buvo paraudimai. Sūnus ant savo kaklo parodė, kur buvo smaugta. Jis (liudytojas) pareikalavo D. M. atiduoti automobilio raktelius, buvo pavartota keiksmažodžių – pripažįsta tai. D. M. elgėsi neadekvačiai, todėl iškvietė policiją. Įvykio vietoje kaltinamasis rėkė, kad sūnus laksto, kelia dulkes, bet net atvažiavusi policija pasakė, kad gatvelė yra per siaura tam, kad galėtum joje „pasidraskyti“. Atvykęs į įvykio vietą pirmiausiai pribėgo prie savo vaiko, klausė, kaip jis jaučiasi. Aišku, kad buvo gavęs adrenalino, nes buvo užpultas jo vaikas. Pradžioje jis (liudytojas) irgi parėkavo, liepė atiduoti raktelius. Po įvykio sūnus skundėsi, kad jam skauda kaklą, jie pirko jam vaistus, kremus. Jis dėjosi šaliką, kad nesimatytų žymių. Po savaitės jie važiavo į Vilnių, tai net gydytojai klausė, kad yra jo sūnui ant kaklo, nes dar matėsi žymės.

11. Liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą grįžo su vyru po darbų. Paskambino sūnus ir pasakė, kad jis buvo užpultas. Sakė, kad A. R. kaimynas atėmė jo automobilio raktelius, smaugė. Jie su vyru greitai ten nuvažiavo, matė A. R. kaimyną, stovintį gatvėje, jis buvo girtas, rėkavo „ko čia dulkes keliat, greitai važinėjat”. Kadangi jis atsisakė atiduoti mašinos raktelius, tai vyras iškvietė policiją. Atvykus policijai, jie parašė pareiškimą. Kaltinamasis yra konfliktiškas žmogus, jis ir anksčiau jiems reikšdavo pretenzijas, užkabinėdavo jos vyrą. Jis vyrą užpuldavo, kad ko čia jie važinėja. Jų sūnus yra sunkus ligonis, sergantis, tai dar užpuolė jį. Sūnus pasakė, kad jį smaugė kaltinamasis. Sūnui net žymės ant gerklų buvo. Kai važiavo į ligoninę į Vilniuje, tai net gydytoja pamatė ir klausė, kas čia sūnui ant kaklo. Pats D. M., kai atvažiavo, sakė, kad E. A. nevažinėtų gatvėje, nekeltų dulkių. Sūnui nuo smaugimo buvo didžiausios žymės. Sūnus jiems aiškino, kad jį smaugė, užpuolė. Ji pirko jam vaistus, tepalą „Bepanthen“. Sūnus sakė, kad kelias naktis negalėjo miegoti, jam buvo stresas. Sūnui net mėlynės ant kaklo buvo, jis su skaryte vaikščiojo. Vilniuje buvo pas gydytoją gal po 5-6 dienų po įvykio. Jis iš anksto buvo registruotas pas gydytoją. 2023 m. lapkričio 30 d. buvo pas gydytoją. Čia buvo pirmas vizitas po nusikaltimo.

12. Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo žmona, sutinka duoti parodymus. Grįžusi namo, tvarkė skalbinius. Vyras pasiėmė rūbus ir išėjo į kiemo pavėsinę. Matė, kaip atvažiavo jaunuolis su pusbroliu – jų kaimynu A. R.. Tada ji nuėjo namo ir džiovė skalbinius. Jos vyras ėjo pasisveikinti su nukentėjusiojo pusbroliu. Paskui pamatė, kaip atvažiuoja to jaunuolio tėvas. Jis iš karto puolė jos vyrą, vadino visokiais keiksmažodžiais. Ji ėjo į lauką, nes nesuprato, kad vyksta. Atbėgo vaikas, sakydamas, kad „tetę nori primušti“. Ji pamatė, kad vyras filmavo, girdėjo kaip jie koneveikia vienas kitą. Po to nukentėjusiojo mama pasakė, kad jos (S. M.) vyras smaugė jos sūnų. Iš pradžių nesuprato, dėl ko vyksta konfliktas, bet nukentėjusiojo mama pasakė, kad jos (S. M.) vyras puolė smaugti jos sūnų, paėmė raktelius. Vyras jai sakė, kad taip elgėsi, nes nukentėjusysis greitai važiavo gatve, „draskėsi“. Jis sakė, kad tik paėmė jaunuoliui už kaklo, nes norėjo jį tik pagąsdinti. Vyras rodė, kad paėmė jaunuoliui už kaklo, bet jo nesmaugė. Anksčiau jos vyras su kaimyno A. R. tėčiu sutarė gerai, o su E. A. tėčiu – nesutaria. E. A. važinėdavo gatve. Kelis kartus tai matė. Jis „prasidrėksdavo“ važiuojant. Tą vakarą jos vyras buvo pavartojęs truputį alkoholio.

13. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas A. R. yra nepilnametis, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad tikslios datos pasakyti negali, bet tai galėjo būti spalio 2 d. E. A. yra jo pusbrolis. Apie 17 val. jis buvo susitikęs su savo pusbroliu E. A., buvo išvažiavę pasivažinėti su juo. Kartu buvo E. A. draugė T., kurios pavardės nežino. Apie 19 val. E. A. parvežė jį prie namų į (duomenys neskelbtini) g. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir tikrai pagal kelių eismo taisykles, neviršijant greičio, ramiai. Atsisveikino ir išlipo. Tada, E. A. jau nuvažiavus, jis prie kaimyno tvoros pamatė kaimyną D. M., kuris rūkė. Kadangi santykiai geri, priėjo iš mandagumo pasisveikinti su kaimynu. Pastebėjo, kad jis galimai neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. D. M. jam iš karto pasakė, kad jis apramintų savo pusbrolį, kadangi E. A. neva „draskosi“ su automobiliu, t. y. nesaugiai važiuoja (duomenys neskelbtini) g., kuri yra siaura ir neasfaltuota – žvyrkelis. Jis D. M. pasakė, kad pats gali pasikalbėti su E. A. ir viską pasakyti, kadangi pas E. A. automobilyje paliko savo namų raktus, tai jam paskambino ir paprašė, kad jis sugrįžtų. E. A. nesakė, kad su juo nori pasikalbėti D. M.. E. A. atvažiavo greitai. Jo laukė gatvėje, D. M. stovėjo šali. Kai pamatė, kad E. A. automobilis užsukinėja į gatvę, D. M. metė savo rankinę į šalį ir ėjo link atvažiuojančio E. A. automobilio. Ėjo keliu per kelio vidurį ir, privažiavus E. A., jį susistabdė. E. A. sustojo, atidarė langą ir net nesitikėjo, kad D. M. jį griebs už kaklo per automobilio langą. D. M. yra stambaus kūno sudėjimo. Mano, kad E. A. D. M. pažįsta iš matymo. Ir buvo taip, kad D. M. sugriebė E. A., sėdinčiam automobilyje, už kaklo abejomis rankomis ir laikė, sakė žodžius „dar kartą pamatysiu šioje gatvėje“. D. M. ištraukė automobilio užvedimo raktelius ir paėmė. Nelabai matė, ką darė E. A., nes D. M. buvo visu kūnu įlindęs į automobilį per langą, persisvėręs. Suprato, kad čia yra rimta ir priėjo prie automobilio, prie D. M. iš už nugaros ir bandė jį rankomis atplėšti, atitraukti nuo pusbrolio. Nepavyko atitraukti, tačiau D. M. pats atsitraukė, rankose laikė E. A. automobilio raktelius ir, paėjęs į šalį, girdėjo, kaip skambina pareigūnams. Tada E. A., sėdėdamas automobilyje, paskambino savo tėčiu, paprašė atvykti. Jis skambino mamai, pasakė, kas įvyko. D. M. nuėjo į kiemą pas save, raktelius nešėsi su savimi, negrąžino, o jie laukė kol atvyks M. A.. Kai atvyko pareigūnai, jie aiškinosi situaciją, o jį (liudytoją) atvažiavęs pasiėmė brolis ir išsivežė iš tos vietos. Kiek žino, D. M. nepatinka, kad (duomenys neskelbtini) g. važinėja automobiliai (b. l. 97-100).

14. Iš gydytojo išrašo matyti, kad E. A. į gydymo įstaigą atvyko 2023 m. spalio 2 d., 19 val. 57 min., jam diagnozuota kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, kito asmens kaklo užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas. Anamnezė: paciento teigimu, nepažįstamas vyras automobilyje ėmė smaugti rankomis, bandė suduoti Objektyvi būklė: kaklo oda paraudusi apibus, poodinių hematomų, nubrozdinimų nestebima. Rekomendacijos: specifinio gydymo nereikia, analgetikai pagal poreikį, tausojantis režimas (b. l. 47).

15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. Laurinavičius, susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, padarė išvadą, kad E. A. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos masto ir fakto nustatymui (b. l. 49-50).

16. Specialistas R. Laurinavičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam buvo pateiktas gydytojos I. K. įrašas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 2 d. buvo apžiūrėtas E. A. ir jo kaklo odoje buvo nustatyti abipusiai paraudimai, odinių hematomų, kraujosruvų, nubrozdinimų nebuvo stebėta, todėl pateikė specialisto išvadą, kad E. A. nenustatyta kūno sužalojimų. Kaklo odos paraudimai abipus galėtų būti kaip vienas kažkoks požymis, kad buvo smaugiamas asmuo, tačiau jis yra labai nespecifinis ir bet koks mechaninis požymis galėtų sukelti paraudimą. Toks požymis nėra laikomas kūno sužalojimu. Nėra objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima atsakyti į klausimą, ar toks mechaninis poveikis sukelia žmogui fizinį skausmą. Kitaip tariant, galėtų sukelti, o galėtų ir nesukelti. Dėl tų paraudimų, ar gali būti skausmų su gerkle, negali pasakyti. Spaudžiant ranka prie sėdynės ar galėjo atsirasti toks paraudimas, negali atsakyti. Reikėtų žiūrėti, kur tai buvo. Pagal medicininius dokumentus, negali atsakyti į kažkokias detalizacijas, nes aprašymas labai nedetalus. Tas paraudimas galėtų būti net ir nuo apykaklės apskritai. Iš praktikos gali pasakyti, kad kaklo smaugimui būdingi pusmėnulio formos nubrozdinimai padaromi nagais, paviršiniai nubrozdinimai, gali būti juostelių pavidalo – kada pirštų nagai braukia kaklą bei spaudžia jį, taip pat ovalios ar apvalios kraujosruvos nuo pirštų.

17. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., Ukmergėje. Tarp (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo kelio viduryje stovi automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi priekiu į Antakalnio g. pusę. Automobilio priekinis vairuotojo langas atidarytas iki galo. Automobilio priekinių sėdynių galvų atlošų nėra. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 1-12).

18. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Liucijos Gudelytės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. spalio 2 d., apie 19 val. 15 min., dirbant kartu su vyr. tyrėju Kęstu Šveikausku, iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g., Ukmergėje, pranešėjas sulaikė vairuotoją, kuris automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje „piešė saules“. Vykstant į įvykio vietą, buvo gautas dar vienas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, prieš 10 min. iš matymo pažįstamas vyras užpuolė pranešėjo sūnų, dusino, elgėsi neadekvačiai, atėmė mašinos raktus. Nuvykus nurodytu adresu, gatvėje laukė abiejų pranešimų pranešėjai. Pirmojo pranešimo pranešėjas D. M. nurodė, kad jis sustabdė automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas (duomenys neskelbtini) g. chuliganiškai važinėjo, pastarasis nurodė, kad jis atėmė iš vairuotojo automobilio raktelius bei jį buvo prispaudęs prie automobilio sėdynės. D. M. buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas. Automobilyje sėdėjęs E. A. nurodė, kad, jam sustojus, prie jo priėjo D. M. ir pradėjo smaugti (b. l. 16-17).

19. Iš išrašo iš POLIS duomenų bazės matyti, kad jam nurodoma papildoma informacija apie patikrinimą: 2023 m. spalio 2 d., apie 19 val. 10 min., Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) g., E. A. važiavo automobiliu, gatvėje jį sustabdė D. M., kuris, priėjęs prie atidaryto automobilio lango ir uždėjęs vieną ranką E. A. ant kaklo, pradėjo jį smaugti, o kitą ranką uždėjęs ant veido, stūmė jo veidą į kitą pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 21-22).

20. Iš pareigūnų naudojama „Body“ kamera fiksuoto vaizdo įrašo, kuris buvo apžiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, apžiūros protokolo matyti, kad įraše matoma, kad veiksmas vyksta gatvėje. Pareigūnai prieina prie dviejų vyriškių, kurie stovi gatvėje prie dviejų automobilių. Vienas iš vyriškių su barzda, kaip yra žinoma, yra D. M.. Kitas vyriškis – M. A., prie jų prieina E. A.. D. M. pareigūnams sako, kad jei jie nori, prie posūkio gali pažiūrėti, kaip išdraskytas kelias, ne kartą buvo perspėtas šitas veikėjas (parodo į M. A.) ir visi. M. A. pasako, kad D. M. tylėtų ir nusikeikdamas pavadina jį komendantu. Vyrai apsižodžiuoja, tačiau pareigūnė juos sudrausmina. D. M. pasakojo, kad atvažiuoja vieną sykį, būtent su šita mašina, su rankiniu užsineša, kai antrą kartą įvažiavo ir vėl su rankiniu ir ten (rodydamas ranka), tikrai nurodo, kad turėtų būti dryžiai. Aiškina, kad tikrai chuliganiškas vairavimas. Pareigūnas pakomentuoja, kad jiems atvykus, to (žymių ant kelio) tikrai akivaizdžiai nesimatė. D. M. pasako, kad atvažiavo, tada jis ištraukė raktelius. D. M. pradeda kalbėti, kad jis paėmė, E. A. įsiterpia sakydamas, kad jį pradėjo smaugti ir D. M. atsako, kad taip ir pridėjęs savo ranką prie savo kaklo ir taip rodydamas, pasakoja, kad jis paėmė prirėmęs. D. M. pasako „o dabar klauskit, kur jo mašinos rakteliai“. Tada pats D. M. pakomentuoja, kad jų mašinos rakteliai yra pas jį, o jo rakteliai – pas juos. E. A. ir M. A. komentuoja, kad D. M. pats raktelius išmetė, pametė. D. M. sako, kad jis parodys filmuotą medžiagą, kaip M. A. jį vijosi. Pareigūnė pasako D. M., kad jis neturi įgaliojimų sulaikinėti žmonių, atiminėti daiktus iš jų. D. M. komentuoja, kad jis tik sustabdė. Pareigūnė jam paaiškina, kad jis neturi teisės stabdyti. Pareigūnė aiškina, kad jei jis užfiksuoja pažeidimą, gali pateikti duomenis per e-policiją. M. A. pasako, kad rašys pareiškimą, kadangi D. M. smaugė vaiką. E. A. pasakoja, kad jį D. M. smaugė stipriai ir rodo savo ranką uždėjęs ant savo kaklo, sako, kad dar grasino. M. A. pasako, kad D. M. atiduotų mašinos raktus, D. M. paprašo savųjų raktų. E. A. eina link mašinos. M. A. pasako, kad kai jis vijosi D. M., pastarasis pametė raktus. Raktai grąžinami. E. A. pasako, kad rašys pareiškimą, nes jį smaugė, grasino ir sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnė pasako, kad bus pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 67-69).

21. Iš D. M. pateikto vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, apžiūros protokolo matyti, kad įraše matomas vaizdas gatvėje, dešinėje pusėje, palei tvorą stovi du automobiliai. Filmuojantis asmuo yra D. M.. Gatvėje vaikšto E. A., M. A., toliau stovi moteris (A. A.). Du vyrai prieina prie automobilio, kuris stovi priekiu į filmuojamą kamerą, įjungtais žibintais, vienas iš vyrų šaukia „raktus atiduok, debiloide, kur raktai, ką“ (matyti, kad M. A. labai įsiaudrinęs). D. M. jam sako „tu raminkis“. M. A. eina link D. M. šaukdamas „atiduok raktus, žertva“. D. M. atsako „neatiduosiu, kol neatvažiuos, nes pasižiūrėk, kaip tavo sūnus atvažiavo“. M. A. šaukia „girtas važinėji, būsi ir tu priduotas, lopas“. Vyrai stovi apie 4-5 m atstumu. Už M. A. stovi E. A. bei moteris (A. A.). E. A. pasako „girtas šokinėji ant manęs, drąsus“. M. A. šaukia „pid****, ateik gi, jeigu raunies prieš vaikus, žertva, eik čia, lopas“. D. M. sako „kas raunas prieš vaikus, žiūrėk, kaip tavo vaikas važinėja“. M. A. šaukia „lopas, kurva, lopas, k****, ko tu smaugi vaiką, ką, sup**** kepalą žertvai, k****, pid****, gaidy tu, man vaiko nesmaugsi“, po ko D. M. „tai ateik pas mane“. M. A. „tu ateik, sulaužysiu pid*** pasigavęs“. Pasigirsta moteriškas balsas, galimai šalia filmavusio D. M., „D., tu tikrai taip darei?“. D. M. „aš tave pagausiu patį“. M. A. šaukia „gerai, lopas, gaudyk“. Moteriškas balsas sako „D., blemba, tu tikrai taip darei, kokie per raktai, kas čia per raktai?“ (b. l. 74-76).

22. Iš asmens blaivumo nustatymo testo duomenų matyti, kad D. M. 2023 m. spalio 2 d., 19 val. 49 min., nustatytas 1,97 promilės girtumas (b. l. 19).

23. Iš teisiamojo posėdžio metu pateikto D. M. vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuotas nuvažiuojantis E. A. automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad užfiksuotu metu jis vairavo minėtą automobilį (b. l. 187).

Įrodymų vertinimas

24. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

25. Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad D. M., kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir nurodytu metu, tyčia per vairuotojo pusės atidarytą langą kaire ranka stipriai suėmęs E. A. už kaklo ir spausdamas prie sėdynės, jį smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą.

26. Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies ir nurodė, kad, priėjęs prie E. A. automobilio, viena ranka paėmė jam už vietos, esančios tarp krūtinės ir kaklo, prirėmė jį prie sėdynės, laikė jį taip gal 15 sekundžių, kol ištraukė automobilio raktelius. Kaltinamasis neigė, jog įvykio metu smaugė nukentėjusįjį, paaiškindamas, kad neįmanoma smaugti žmogaus automobilyje, juo labiau kad ant vairuotojo sėdynės nebuvo galvos atlošo. D. M. taip pat paaiškino, jog taip elgėsi todėl, kad E. A. nuolat chuliganiškai važinėja (duomenys neskelbtini) g. – taip jis, anot kaltinamojo, važiavo ir įvykio metu, dėl ko norėjo E. A. sudrausminti.

27. Nors D. M. nepripažino to, jog įvykio metu smaugė nukentėjusįjį bei tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą bei sugretinęs atskirus bylos įrodymus tarpusavyje, konstatuoja, kad D. M. padarė jam inkriminuojamą veiką – tyčia per vairuotojo pusės atidarytą langą kaire ranka stipriai suėmęs nukentėjusįjį už kaklo ir spausdamas prie sėdynės, smaugė E. A.. Teismas kaltinamojo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, jog jis nukentėjusiojo nesmaugė, o tik laikė jį prispaudęs prie sėdynės, laiko išimtinai gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

28. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo E. A. parodymus, kurie nuo pat įvykio pradžios buvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu E. A. nurodė, kad, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ir pamatęs D. M., jis pagalvojo, kad kaltinamasis su juo tik pasisveikins ar pašnekės, tačiau kaltinamasis pradėjo jam grasinti, stvėrė už kaklo ir pradėjo kaire ranka jį smaugti bei visa jėga spausti prie sėdynės, o kita ranka stūmė žandikaulį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą, po ko kaltinamasis ištraukė jo automobilio raktelius. Analogiškas aplinkybes E. A. nurodė ir liudytojams M. A. ir A. A. – iš šių liudytojų parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad sūnus jiems paskambino ir pranešė, kad D. M. jį smaugė, atėmė automobilio raktelius. Minėti liudytojai nurodė, kad, atvykę į įvykio vietą, ant sūnaus kaklo matė smaugimo žymes, jo kaklas buvo raudonas, sūnus aiškino, kad D. M. jį smaugė. Kaip matyti iš liudytojos S. M. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje A. A. įvykio vietoje jai nurodė, kad jos (liudytojos S. M.) vyras smaugė E. A.. Policijos pareigūnų naudojama kūno kamera fiksuotame vaizdo įraše, kaltinamojo D. M. į bylą pateiktame vaizdo įraše, policijos pareigūnės L. Gudelytės tarnybiniame pranešim bei išraše iš POLIS duomenų bazės taip pat užfiksuota, kad įvykio vietoje E. A. nurodė, jog D. M. jį smaugė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nuo pat įvykio pradžios nuosekliai aiškino, kad D. M. jį smaugė, šioje dalyje nėra jokio pagrindo nesivadovauti jo parodymais, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų, iki nagrinėjamo įvykio šie asmenys tarpusavyje nekonfliktavo, tarp jų nėra buvę nesutarimų, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad E. A. siekia D. M. apkalbėti.

29. Pažymėtina, kad E. A. parodymus bei aplinkybę, kad D. M., kaire ranka stipriai suėmęs E. A. už kaklo ir spausdamas prie sėdynės, smaugė nukentėjusįjį, patvirtina ir tiesioginių įvykio liudytojų T. Š. ir A. R. parodymai. T. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, važiuojant (duomenys neskelbtini) g. ir pamačius D. M., E. A. buvo pasiruošęs su juo pasisveikinti, tačiau D. M. pradėjo smaugti E. A., sakydamas „nepamokiau tavo tėvo, tai tave pamokysiu“. T. Š. paaiškino, kad D. M. čiupo nukentėjusiajam už kaklo kaire ranka ir jį smaugė gal minutę, tuo metu E. A. buvo net paraudonavęs, tada D. M. jį paleido ir ištraukė automobilio raktelius. A. R. (šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje) taip pat nurodė, kad kai E. A. privažiavo prie D. M., kaltinamasis jam griebė už kaklo ir abejomis rankomis jį laikė bei ištraukė automobilio raktelius. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors liudytojo A. R. parodymai dėl to, kad D. M. smaugė E. A. abejomis rankomis, nesutampa su pirmiau aptartais nukentėjusiojo ir liudytojos T. Š. parodymais, tačiau, teismo vertinimu, toks neatitikimas paaiškinamas tuo, jog, kaip nurodė pats A. R., jis nelabai matė E. A., kadangi D. M. buvo visu kūnu įlindęs į automobilį.

30. Be pirmiau aptartų įrodymų, išvadą, kad D. M. kaire ranka stipriai suėmęs E. A. už kaklo ir spausdamas prie sėdynės, smaugė nukentėjusįjį, patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai. Kaip matyti iš gydytojo išrašo, 2023 m. spalio 2 d., 19 val. 57 min., į gydymo įstaigą atvykęs E. A. nurodė, kad nepažįstamas vyras automobilyje ėmė smaugti rankomis, kas atitinka minėtų asmenų parodymus bei kartu leidžia paneigti kaltinamojo ir jo gynėjos versiją, kad neįmanoma smaugti žmogaus automobilyje, kurio sėdynė neturi galvos atlošo. Iš minėto išrašo taip pat matyti, jog nukentėjusiojo kaklo oda buvo paraudusi apibus, jam diagnozuota kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas – tai atitinka minėtų asmenų parodymus apie smurto prieš nukentėjusįjį mechanizmą. Ir nors posėdžio metu apklaustas specialistas R. Laurinavičius nurodė, kad toks sužalojimas yra labai nespecifinis ir bet koks mechaninis požymis galėtų suketi paraudimą, ką teisiamojo posėdžio metu akcentavo ir kaltinamasis bei jo gynėja, tačiau teismas, sugreitinęs medicininius duomenis apie tai, kad nukentėjusiajam E. A. diagnozuota kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas bei specialisto R. Laurinavičiaus paaiškinimus su nukentėjusiojo ir liudytojų T. Š., A. R., M. A. ir A. A. parodymais, vertina, kad gydytojo išraše užfiksuoti duomenys patvirtina šiuos parodymus bei išvadą, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo smaugiamas. Vien tai, kad nukentėjusiajam nenustatyti sužalojimai, kurie, specialisto paaiškinimu, būdingi smaugimui, nėra priežastis daryti priešingą išvadą, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pats specialistas nurodė, kad medicininis aprašymas yra labai nedetalus, todėl jis (specialistas) negali daryti konkretesnių išvadų.

31. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog D. M. 2023 m. spalio 2 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) g., ties namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, priėjo prie sustojusio automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis E. A., per vairuotojo pusės atidarytą langą kaire ranka stipriai suėmęs nukentėjusiajam E. A. už kaklo ir spausdamas prie sėdynės, jį smaugė.

32. Šioje vietoje pažymėtina, kad kaltinime buvo inkriminuota aplinkybė, jog D. M. buvo uždėjęs dešinį delną nukentėjusiajam ant veido ir stipriai stūmė E. A. veidą į priešingą pusę, tačiau teismas šią aplinkybę šalina iš kaltinimo. Pažymėtina, jog nors ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje E. A. nurodė, kad D. M. įvykio metu stūmė jo žandikaulį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai – tiesioginė įvykio liudytoja T. Š. nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu nelietė nukentėjusiojo veido, A. R. taip pat nenurodė, kad kaltinamasis įvykio metu lietė nukentėjusioje veidą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ant E. A. veido būtų likę kokie nors tokio D. M. inkriminuoto veiksmo padariniai – paraudimas, patinimas ar pan. Pažymėtina ir tai, kad pats E. A. nei policijos pareigūnams, nei į įvykio vietą atvykusiems tėvams nenurodė, kad D. M. būtų stūmęs jo žandikaulį. Taigi, nesant D. M. inkriminuotą aplinkybę, kad jis buvo uždėjęs dešinį delną nukentėjusiajam ant veido ir stipriai stūmė E. A. veidą į priešingą pusę, neginčijamai patvirtinančių įrodymų, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

33. Kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir parodymų, kurie nuo pat įvykio pradžios buvo nuoseklūs, pirmiau aptarti kaltinamojo veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą – tai patvirtina ir liudytojų M. A., A. A. bei T. Š. parodymai, kad po įvykio E. A. skundėsi kaklo skausmu, o A. A. jam pirko vaistus. Visa tai reiškia, kad dėl D. M. veiksmų kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – fizinio skausmo E. A. sukėlimas.

34. Šioje vietoje, atsakant į gynėjos baigiamųjų kalbų metu išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas mušant žmogų ar kitaip prieš jį smurtaujant yra nusikaltimo padariniai, dėl kurių kyla baudžiamoji atsakomybė (BK 140 straipsnio 1 dalis). Kartu tokiais veiksmais pažeidžiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma ir ginama vertybė – žmogaus asmens neliečiamumas. Neteisėto smurto pavartojimas nukentėjusiajam padaro ne tik fizinę žalą, bet ir žemina žmogaus orumą, ką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (21 straipsnio 3 dalis) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021).

35. Šiuo atveju D. M., tyčia ranka stipriai suėmęs E. A. už kaklo, spausdamas prie sėdynės bei jį smaugdamas ir tokiu būdu sukedamas jam fizinį skausmą, padarė žalą E. A. asmens neliečiamybei bei pažeidė konstitucinį imperatyvą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), todėl jam kyla baudžiamoji atsakomybė.

36. Nors gynėja nurodė, kad šiuo atveju D. M. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad D. M. veika yra mažareikšmė ar juo – labiau jo veiksmus vertinti kaip administracinį nusižengimą. Pagrįsdamas tokią išvadą, teismas pažymi, kad iki nagrinėjamo įvykio tarp asmenų nebuvo kilę jokių konfliktų, netgi priešingai – E. A. bei T. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis, gatvėje pamatęs kaltinamąjį, prie jo sustojo ir tikėjosi, kad D. M. pasisveikins, kas reiškia, kad D. M. veiksmai buvo aiškiai neadekvatūs bei nukentėjusysis negalėjo jų tikėtis, kas daro kaltinamojo veiką pavojingesne.

37. Šioje vietoje pažymėtina, kad teisiamųjų posėdžių bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis daug dėmesio skyrė siekiui pagrįsti, kad E. A. chuliganiškai važinėja (duomenys neskelbtini) g., todėl įvykio metu jis norėjo tik sudrausminti nukentėjusįjį, tačiau teismas tokią versiją laiko neatitinkančia bylos medžiagos bei nepagrįsta. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis neigė, kad jis chuliganiškai važinėja (duomenys neskelbtini) g. Liudytojai T. Š. bei A. R. taip pat patvirtino, kad įvykio metu E. A. važiavo tvarkingai, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių. Liudytoja S. M. taip pat nepatvirtino kaltinamojo nurodytos versijos, kadangi ji nurodė tik kelis kartus mačiusi nukentėjusįjį, važiuojantį (duomenys neskelbtini) g. Svarbu tai, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei policijos pareigūnų naudojama „Body“ kamera fiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. ant kelio nebuvo užfiksuota jokių chuliganiško vairavimo požymių – tai patvirtino ir policijos pareigūnai, nurodę, kad, jiems atvykus į įvykio vietą, chuliganiško važiavimo žymių ant kelio akivaizdžiai nesimatė.

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors D. M. nė karto dėl to nesikreipė į policiją (kaip matyti iš bylos duomenų, įvykio metu policiją jis iškvietė tik po to, kai nukentėjusysis paskambino savo tėvui bei paprašė jo atvažiuoti pagelbėti). Taip pat kaltinamasis bylą nepateikė jokių savo versiją objektyviai patvirtinančių vaizdo įrašų, o jo į bylą pateiktas vaizdo įrašas, darytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, kuriame užfiksuotas nuvažiuojantis E. A., taip pat nepatvirtina chuliganiško vairavimo fakto. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad praeityje kaltinamasis dėl chuliganiško vairavimo konfliktavo su nukentėjusiojo tėvu, be to, kaip matyti iš liudytojos T. Š. parodymų, smaugdamas E. A., D. M. šaukė „nepamokiau tavo tėvo, tai tave pamokysiu“, kas leidžia vertinti, kad kaltinamojo veiksmus lėmė ne tik neadekvatus situacijos suvokimas, bet ir ankstesni jo konfliktai su nukentėjusiojo tėvu.

39. Taigi, aplinkybė dėl E. A. chuliganiško vairavimo nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad kaltinamojo veiksmus išprovokavo neteisėti nukentėjusiojo E. A. veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, akivaizdu, kad jis neadekvačiai vertino susidariusią situaciją ir tai buvo jo nusikalstamų veiksmų priežastis, juolab kad, būdamas blaivus, kaltinamasis nėra reiškęs nukentėjusiajam jokių pretenzijų.

40. Nustačius, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo praeityje buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai ar kad tarp jų vykdavo konfliktai, atsižvelgiant į D. M. pavartoto smurto pobūdį – nukentėjusysis buvo smaugiamas, sugriebus jį už kaklo, tokiu būdu keliant pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet netgi ir jo gyvybei, įvertinus šio veiksmo trukmę, nukentėjusiojo parodymus, kad tuo metu jam labai skaudėjo, skausmą jautė ir po įvykio, nėra jokio pagrindo vertinti D. M. veiksmų kaip mažareikšmių ar juo labiau – kaip administracinio nusižengimo.

41. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, D. M. pavartoto smurto pobūdį, daroma išvada, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. fizinio skausmo E. A. sukėlimas arba jo sveikatos sutrikdymas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

42. Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos pagrindu konstatuojama, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimo motyvai

43. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

44. D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (šio nuosprendžio 39 punktas).

45. D. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, augina mažametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų bankams. Atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau gailėjosi dėl susidariusios situacijos ir to, kad ją sprendė netinkamai. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos aplinkybes – smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, jo intensyvumą, trukmę.

46. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą.

47. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo D. M. pavartoto smurto pobūdį, kitas pirmiau nurodytas kaltinamąjį ir jo įvykdytą nusikaltimą charakterizuojančias aplinkybes.

48. Įvertinus D. M. asmenybę (asmuo praeityje neteistas) ir jo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam intensyvi priežiūra neskiriama – vietoje jos skiriami įpareigojimai bei draudimai, kurie, teismo vertinimu, kaltinamajam efektyviausiai užkirs kelią vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei prisidės prie teigiamos jo elgesio korekcijos.

Kiti klausimai

49. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 55,13 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 54-55), tačiau šio civilinio ieškinio atsisakė, kadangi kaltinamasis atlygino padarytą žalą (b. l. 136). Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad civiliniam ieškovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos ieškinio atsisakymo pasekmės, šis ieškinio atsisakymas priimamas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

50. Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. M. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad D. M., sustabdęs jį, puolė smaugti bei su ranka spausti veidą į kitą pusę, sakė daugybę keiksmažodžių ir grasinimų. Paskui jis atėmė mašinos raktelius, tada pradėjo grasinti, jog primuš ir „priduos“ policijai. Po įvykio pareigūnų nukreiptas nuvažiavo į priėmimo skyrių apžiūrai, gydėsi namuose, tepėsi tepalais žymes ir mėlynes ant kaklo. Skaudėjo gerklę ir kaklą, gėrė vaistus, šiltas arbatas, dėl šio įvykio jaučia diskomfortą, susitikinėjo su draugais apsivyniojęs šaliką, draugai jį dėl to apkalbinėja. Naktimis prastai miegojo, sapnavo košmarus, draugė ant kaklo dėjo šalto ledo. Ji visą vakarą verkė, teigė, kad negalėjo jam padėti, matė tą vaizdą, kaip jį smaugė (b. l. 40).

51. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog įvykio metu patyrė šoką, išsigando, jam skaudėjo gerklę, buvo sunku kvėpuoti, po įvykio jam ant kaklo liko žymės, todėl turėjo nešioti skarelę, dėl ko iš jo šaipėsi draugai, po įvykio taip pat kurį laiką juto skausmą, vartojo vaistus, tepė tepalą. Šiuos parodymus patvirtina liudytojų T. Š., M. A. ir A. A. parodymai, kad po įvykio E. A. prastai miegodavo naktimis, skundėsi kaklo skausmu, vartojo vaistus, ant kaklo tepė tepalus.

52. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

53. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

54. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, kuomet, tyčia per vairuotojo pusės atidarytą langą kaire ranka stipriai suėmęs E. A. už kaklo ir spausdamas prie sėdynės, smaugė E. A.. Atsižvelgiant į pavartoto smurto pobūdį bei nukentėjusiojo paaiškinimų turinį, akivaizdu, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis juto tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, teismo vertinimu, yra pagrįstas tik iš dalies.

55. Šiuo atveju svarbu tai, kad prieš nukentėjusįjį nebuvo smurtaujama ilgą laiko tarpą, jam nepadaryti sužalojimai, E. A. nereikėjo ilgai gydytis – kaip matyti iš gydytojo išrašo, nukentėjusiajam nereikėjo specifinio gydymo, jam rekomenduoti analgetikai pagal poreikį, tausojantis režimas. Be to, nors nukentėjusysis juto dvasinius išgyvenimus dėl nagrinėjamo įvykio, tačiau nėra duomenų, kad dėl tokių išgyvenimų jis būtų kreipęsis psichologinės pagalbos į specialistus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį: asmuo nedirba, augina mažametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų bankams, posėdžio metu jis nurodė turintis rimtų sveikatos problemų – tai leidžia spręsti, kad jo finansinė padėtis nėra gera ir ateityje negerės.

56. Taigi, atsižvelgiant į nukentėjusiojo neabejotinai patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, kitas aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 250 Eur suma, kuri laikytina teisinga ir protinga kompensacija nukentėjusiajam.

57. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. M. visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį ir priteisti E. A. naudai ir D. M. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 55,13 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo E. A. gydymo, atsisakymą ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 4 (keturis) vokus su 4 (keturiais) kompaktiniais diskais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Lietuvos probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Teisėja Žaneta Ladygaitė