- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-39-478/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- E. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. N. nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 15 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 8 mėnesių 21 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 30 balų, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, baustas nebuvo, skatintas, turi teigiamą nuostatą į darbą, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir neatliktos bausmės dydis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, likusią neatliktos bausmės dalį ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis E. N. nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priėmęs nutartį dėl lygtinio paleidimo netaikymo iš pataisos įstaigos, kaip vieną iš pagrindinių motyvų nurodo nuteistojo nusikaltimus ir jų pobūdį ir kitas aplinkybes (neatliktos bausmės dalis ir kt.), susijusias su nusikalstamomis veikomis ir paskirta bausme, taip teismas nesilaikė BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų ir išskirtinai vertino tik statinius veiksnius - nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, nusikaltimo sunkumą ir jų kiekį, likusios neatliktos laisvės bausmės dalies dydį ir kitas su socialine reabilitacija pataisos įstaigoje nesiejamas aplinkybes. Iš teismo nutarties neaišku, kokią įtaką nuteistojo elgesiui, bausmės vykdymo principams bei lygtinio paleidimo tikslams daro teismo akcentuojamas per trumpas paskirtos bausmės atlikimas. Taigi, teismas iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs.
4.2. Skunde nurodoma, kad teismas neobjektyviai vertino jo elgesį pataisos namuose. Teismas akcentavo, kad jis tris kartus pažeidė nustatytus režimo reikalavimus, du kartus nuobaudos neskirtos - apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, tačiau šios aplinkybės negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Jis yra 5 kartus skatintas, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, paskutinis pažeidimas ir kiti pažeidimai padaryti bausmės pradžioje, po paskutinio nubaudimo buvo tik skatintas, kas leidžia teigti, kad priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Skunde nuteistasis nesutinka su jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu. Teismas nurodė, kad iš 30 balų svertinių taškų sumos 24 balai yra statiniai, todėl nuteistasis nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti, tačiau šiuo atveju nurodomi 24 statiniai balai neatitinka byloje esančių duomenų, nes kintamas balas yra tik vienas.
4.3. Teismas taip pat pažymėjo, kad jis privalo išmokėti 35 179,48 Eur civilinius ieškinius, o išmokėta tik 202,79 Eur, tačiau E. N. nurodo, kad jam pastoviai dirbant pataisos įstaigoje ir gaunant neįgalumo pensiją, yra nuskaitoma 30 procentų visų gaunamų lėšų, ir pažymi, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kai nuteistasis turi turto ar jo įgyja įkalinimo metu, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, žalos atlyginimas išieškomas priverstine tvarka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. N. skundas atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju E. N. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 30 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Taip pat pažymėtina, kad nors nuteistajam nustatyta pakankamai maža pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro 24 balus, o kiti yra dinaminiai – kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti.
9. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra 5 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Jis tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, jam taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių. Dėl kitų pažeidimų apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli, kas pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą, tačiau pats nuteistasis pripažįsta, kad yra tekę atsidurti rizikingose situacijose, elgtis neatsakingai. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Dėl nedidelės ieškinio dalies padengimo nuteistasis nurodo, kad žalos atlyginimas iš nuteistojo turto išieškomas priverstine tvarka. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis, siekdamas kuo efektyviau sumažinti priteistas sumas, gali ieškinį dengti didesne nei privaloma suma ir savanoriškai. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, atlikdamas bausmę nuo 2015 metų, E. N. padengė iš tiesų labai mažą pagal vykdomuosius dokumentus iš jo išieškomos sumos dalį – iš privalomų išmokėti 35 179,48 Eur, išmokėta tik 202,79 Eur. Nuteistasis pataisos namuose dirba, gauna neįgalumo pašalpą, be to, šiuo metu finansiškai jam padeda uošviai, taigi, pajamų jis gauna pakankamai, todėl turi objektyvią galimybę padengti ir didesnę ieškinio dalį, todėl spręstina, jog turimi finansiniai įsipareigojimai nedengiami sąmoningai, siekiant išvengti turimos prievolės, kas nesudaro pagrindo sėkmingai probacijai.
10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. E. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už netyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau dėl jo sukelto eismo įvykio žuvo trys žmonės, vienam sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad E. N. laisvės atėmimo bausme nuteistas 2006 m. spalio 13 d., tačiau bausmę atlieka tik nuo 2015 m. gegužės 13 d., nes slapstėsi užsienyje. Šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, požiūriu į už jas paskirtą bausmę, vertinimas, priešingai nei teigiama skunde, nelaikytinas įstatymo nuostatų pažeidimu. Šias aplinkybes būtina vertinti, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
11. Atsakant į skundo teiginį dėl be pagrindo vertintą per trumpą paskirtos bausmės atlikimo įtaką nuteistajam asmeniui kaip galintį suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė.
12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis E. N. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.