- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 1-26-486/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00161-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijušas Jaglinskis
- Kaltinamasis
- A. J., Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Stasė Kazlauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-08-10 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio-profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. J. S. 8-oji g. 128, Vilniuje, neteistas,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnio numatytos veikos padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent:
Jis pagal 2005-12-29 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodines lėšas po 250 Lt R. J. ( V.) naudai dukrai M. J., gim. 1995-02-20, išlaikyti iki jos pilnametystės, tačiau pagal Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2007-12-29 vykdomąjį raštą Nr.2-1479-04/2005 vengia šios pareigos, reguliariai nemoka lėšų vaikui išlaikyti ir neteikia kitos būtinos materialinės paramos, todėl pagal 2008-04-07 Vaikų išlaikymo fondo sprendimą Nr. 1.35-3765 nuo 2008-01-28 M. J. kiekvieną mėnesį mokama po 195 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Tokiu būdu 2011-05-23 A. J. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 7630,16 Lt. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad išlaikymo dukrai neteikia nuo 2007 metų, nes neturi pastovaus darbo. Jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepastovus, mokėdavo ten nedaug, o jeigu gaudavo 700 Lt, tai už tuos pinigus reikėjo išlaikyti save, nuomojamą būstą, mokėti komunalinius mokesčius. Buvusi žmona su dukterimi gyvena bute, kurį nupirko kaltinamojo motina. Šį butą A. J. paliko dukrai, o pats būstą nuomojasi. Kartais, kai gauna pinigų, jis susitinka su dukterimi. Sutinka, kad išlaikymo dukrai įsiskolinimas galėtų siekti 7630,16 Lt.
Apklausta liudytoja R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis A. J. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-12-29 sprendimu buvo nutraukta santuoka bendru sutikimu ir A. J. įsipareigojo dukters M. J. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 250 Lt. Po santuokos nutraukimo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, liko liudytojos nuosavybėje. Kaltinamasis neturėjo pastovaus darbo, dirbo pagal terminuotas darbo sutartis, jam mokėdavo mažai, uždarbio pakakdavo tik pačiam išgyventi, todėl išlaikymo dukrai jis neteikė, o ji jam pretenzijų nereiškė. Kadangi jai sunku buvo vienai išlaikyti dukterį, R. V. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio dukters išlaikymui kas mėnesį gaudavo po 195 Lt, o fondas kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Liudytoja nurodė, kad po santuokos nutraukimo A. J. dukters išlaikymui tik vieną kartą buvo davęs 500 Lt. Iš karto po santuokos nutraukimo jis dar susitikinėjo su dukterimi, tačiau vėliau ši iniciatyva dingo ir dabar dukrai jis paskambina tik vieną kartą per metus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina A. J. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.
1) 2008-01-28 R. J. (V.) kreipėsi į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondą su prašymu mokėti išmoką vaikui M. J., gim. 1995-02-20 (b.l. 11);
2) antstolės Irenos Beliačic 2008-01-28 pažyma tvirtina, kad pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-12-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1479-04/2005 iš A. J. dukters M. J., gim. 1995-02-20, išlaikymui nustatyta mokėti po 250 Lt kas mėnesį. Nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008-01-28 išlaikymas nebuvo mokamas (b.l. 12, 28-29);
3) 2008-04-07 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo sprendimu Nr. 1.35-3765 buvo nutarta nuo 2008-01-28 mokėti M. J. 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį (b.l. 13);
4) antstolės Irenos Beliačic 2011-10-24 pažyma tvirtina, kad nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. spalio A. J. išlaikymo dukrai apskritai nemokėjo (b.l. 56-57).
5) Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis A. J. nuo 2007-10-27 periodiškai dirbdavo bei gaudavo darbo užmokestį (b.l. 77, 79).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra civilinė pareiga ir jos atsisakyti tėvai negali. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, kaltinamasis, žinodamas, jog pagal teismo sprendimą privalo mokėti dukters išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį, šios pareigos nevykdė, nors Sodros duomenimis, periodiškai dirbo. R. V. (J.), neturėdama pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametės dukters, kreipėsi į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondų administraciją ir jai iš vaikų išlaikymo fondo yra išmokėta 7630,16 Lt.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai, kadangi jis, žinodamas apie teismo sprendimu priteistą iš jo išlaikymą, ilgą laiką, t.y. daugiau kaip tris mėnesius, sąmoningai nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai, nors periodiškai dirbo ir gaudavo darbo užmokestį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi bei nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p.). A. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 76), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (b.l. 91; 92), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 90).
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 69-70).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.