Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2019 m. liepos 14 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), metaliniu strypu išdaužė vieną langą, 50 Eur vertės, ir nuskėlė krosnies plytelės kampą, 10 Eur vertės, taip padarė G. Š. 60 Eur turtinę žalą.

E. K. tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 115 straipsnyje.

E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 14 d. su draugu R. S. (R. S.), būdami miškelyje, sužinojo, kad sumušta jo motina. Vaikinai nubėgo pas galimai motiną sumušusį žmogų, pasibeldė, tačiau jis neišėjo. Tuomet R. S. metė plytą, o E. K. metaliniu strypu, kurį rado kieme, trenkė į langą. E. K. teigimu, jis plytos į langą nemetė. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.

V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną G. Š. sūnus atėjo pas ją į namus, pradėjo smaugti vaikus, todėl ji juos gynė ir buvo sumušta. Moteris iškvietė policijos pareigūnus.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29788-19 medžiaga dėl to paties įvykio (ikiteisminis tyrimas nutrauktas).

Liudytoja G. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. 2019 m. liepos 14 d. išvažiuodama iš šio namo raktus ji paliko savo sūnaus draugui A. A.. Tos pačios dienos 22.00 val. ji buvo informuota telefonu, kad apie 21.40 val. du kaimynai išdaužė langus. Atvykusi pamatė policijos pareigūnus bei du išdaužtus langus, kurių kiekvieno vertė 50 Eur. Namo viduje buvo netvarka ir nuskilęs krosnies plytelės kraštas (apgadinimą vertina 10 Eur).

Liudytojas A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 14 d. atvykęs į Lietuvą jis apsistojo savo draugo M. Š. motinos G. Š. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. į namus grįžo M. Š., maždaug po 10 minučių išgirdo virtuvėje dūžtančio stiklo garsą. Jie pamatė išdaužtą virtuvės langą ir prie lango lauke stovinčius du jaunuolius (16 – 20 m. amžiaus). Po to jaunuoliai išdaužė kambario langą, grįžę prie virtuvės lango mėtė įvairius daiktus į vidų. A. A. iškvietė policijos pareigūnus, vieną vaikiną iš matymo atpažino.

Liudytojas M. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 14 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur buvo A. A.. Vaikinui virtuvėje rūkant, staiga per langą į namus įlėkė plyta ir nukrito jam šalia kojų. Jis nubėgo į kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Per virtuvės langą buvo įmestas metalinis strypas, laužtuvas, virtuvėje ant grindų buvo labai daug stiklų. Po to buvo išdaužtas kambario langas. Vienas iš langą išdaužusių vaikinų bandė per virtuvės langą lipti į namo vidų, todėl M. Š. ir A. A. į rankas pasiėmė įrankius savigynai. M. Š. atpažino langus išdaužusius vaikinus ir nurodė, kad tai yra jo kaimynai E. K. ir R. S..

2019 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūra. Jos metu nustatyta, kad kambario lango išorinis stiklas yra išdaužtas, stiklo šukės pažirusios lauke. Prie apžiūrimo lango sudėtos baltos spalvos plytos. Virtuvės lango abu stiklai (išorinis ir vidinis) yra išdaužti, stiklo šukės pažirusios lauke ir viduje (ant virtuvinės spintelės). Virtuvėje yra krosnis, apkaltas baltos spalvos plytelėmis, viršutinė plytelė atidalinta ir guli ant grindų. Iš pridedamų foto nuotraukų matyti, kad kambario ir virtuvės langai išdaužti. Virtuvės lango šukės matomos viduje, ant grindų, virtuvinių baldų ir šalia krosnies. Be to, netoli krosnies guli medinė lenta, kastuvas metalinis strypas ir plyta.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės 2019 m. spalio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29788-19 dėl to paties įvykio buvo nutrauktas, E. K. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Motyvuojamoji dalis

ANK 115 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

E. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. liepos 14 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), metė plytą į gyvenamojo namo langus ir išdaužė 2 virtuvės langus (1 vnt. vertė 50 Eur), nuskėlė krosnies plytelės kampą (vertė 10 Eur), taip padarė G. Š. 110 Eur turtinę žalą.

E. K. teismo posėdžio metu pripažino padarytą administracinį nusižengimą, tačiau nurodė, kad plytą metė jo draugas, o jis išdaužė tik vieną langą metaliniu strypu. Jis taip pasielgė, norėdamas atkeršyti motiną sumušusiam asmeniui. Šias aplinkybes E. K. buvo nurodęs ir administracinio nusižengimo protokole. Tai, kad E. K. išdaužė G. Š. nuosavybės teise priklausančio namo langą metaliniu strypu ir apgadino krosnies plytelę, padarydamas 60 Eur turtinę žąlą, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios G. Š., liudytojų M. Š., A. A. parodymai, 2019 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio prieduose esančių nuotraukų matyti, kad išdaužti iš viso du langai, virtuvėje mėtosi šukės, plyta ir metalinis strypas.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl to paties įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių. E. K. buvo pareikšti įtarimai dėl turto sugadinimo veikiant bendrininkų grupe su R. S., tačiau žalos dydžiui nesiekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje nustatytos minimalios 3 MGL dydžio ribos kilti baudžiamajai atsakomybei, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad sugadinto turto vertė (110 Eur) nurodyta remiantis pranešimu apie įtarimą, kuris buvo pateiktas esant bendrininkavimo požymiui. Teismas pažymi, kad ANK nereglamentuoja bendrininkavimo instituto, todėl kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsako individualiai, atsižvelgiant į jo asmeniškai padarytus neteisėtus veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. pateiktą teisės pažeidimo padarymo versiją (jis išdaužė tik vieną langą ir apgadino plytelę) atitinka byloje surinktų duomenų visumą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vienas langas buvo išdaužtas metant plytą (tai padarė R. S.), o kitas – metaliniu strypu. Šią aplinkybę apklausų metu nurodė E. K. ir R. S.. Taigi tai, kad E. K. išdaužė vieną langą su metaliniu strypu, byloje nėra paneigta. Esant aptartoms aplinkybėms, E. K. atsako tik už savo veiksmus, o administracinio nusižengimo protokole nurodytas kaltinimas tikslinamas.

Todėl pripažintina, kad E. K. 2019 m. liepos 14 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), metaliniu strypu išdaužė vieną langą, 50 Eur vertės, ir nuskėlė krosnies plytelės kampą, 10 Eur vertės, taip padarė G. Š. 60 Eur turtinę žalą.

Toks patikslinimas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą, nes pareikštas kaltinimas patikslintas būtent pagal E. K. nurodytas aplinkybes dėl administracinio nusižengimo padarymo būdo ir sukeltų pasekmių.

E. K. teismo posėdžio metu teigė, kad langą išdaužė gindamas sumuštą motiną ir kerštaudamas smurtautojui, tačiau tokia aplinkybė nešalina jo atsakomybės pagal ANK 115 straipsnį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad namo savininkė G. Š., kuriai padaryta žala, niekaip nesusijusi su galimai kilusiu konfliktu tarp jos sūnaus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens motinos ar kitų asmenų.

Taigi teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje ir išreikalautoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta perteklinė ANK 115 straipsnio 1 dalis, kurios įstatymas neįtvirtina. Minėtas netikslumas taisytinas ir E. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 115 straipsnį, jo veiksmuose nustačius visus sudėties požymius.

ANK 115 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas E. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tyčia), į nustatytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę. E. K. daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą autobusus be bilieto (b. l. 18–24), baudos sumokėtos, neteistas (b. l. 15–17).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis ANK 44 straipsnio nuostata, jog nepilnamečiui skiriama bauda yra lygi pusei už administracinį nusižengimą nustatytos baudos, administracinėn atsakomybėn traukiamo nepilnamečio asmens administracinės atsakomybės paskirtis, nustatyta ANK 42 straipsnyje, bus pasiekta E. K. paskyrus ANK 115 straipsnio sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (40 Eur) yra artimas minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 44 straipsniu, 115 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje, ir paskirti jam 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19107687949.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.