Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Č. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Č. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. rugpjūčio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sprendimą Komisija grindė tuo, kad nors atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos rizikos žemėjimo tendencijos. Nuteistojo elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas dvylika kartų, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad nuteistasis mąstymą bei požiūrį pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

Č. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini).

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam Č. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai turi būti vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Bylos medžiaga atskleidžia, kad nuteistasis Č. N. iš tiesų jau yra atlikęs, privalomai atliktiną bausmės dalį, kuri leistų spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Vis tik, kaip aukščiau ir yra nurodyta, privalomai atliktinos bausmės atlikimas, yra tik formalusis pagrindas, kuris yra vienas iš dedamųjų, aktualių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be šio pagrindo visais atvejais yra reikalinga įvertinti materialiojo pagrindo egzistavimą ir šių pagrindų visumą bei kitas aktualias aplinkybes atskleidžiančias nuteistojo pokyti atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad Č. N. pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo, bet yra stebimos teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones, tęsiama darbinė veikla įkalinimo įstaigoje. Tačiau, nuteistojo elgesyje vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pozityvia linkme. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas nėra pakitęs nuo ankstesnio jo nustatymo, leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs dėti maksimalių pastangų, kad jo elgesys kistų tik teigiamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmių atlikimo vietoje, išreiškia teigiamas nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu (nuo 2020 m. vasario 24 d. asmuo dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose), iš gaunamų pajamų dengia finansinius įsipareigojimus, atlikdamas bausmę įgijo plytelių klojėjo profesinę kvalifikaciją, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dvylika kartų skatintas, turi gyvenamąją vietą laisvėje. Nors visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismo vertinimu Č. N. šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu, kuris, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, apie tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta, nepasižymi išimtinai teigiamomis tendencijomis.

Teismas įvertina tai, kad Č. N. akivaizdžiai teigiamu elgesiu, viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo. Nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) perkeltas iš (duomenys neskelbtini)) 4 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų tris kartus baustas drausmine tvarka. Paskutinis pažeidimas fiksuotas 2020 m. liepos 31 d. Šią aplinkybę vertinant tuo aspektu, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. ir pažeisdamas jam taikomus ribojimus jau buvo gerai susipažinęs su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs nuosekliai laikytis jam taikomų ribojimų, o tai nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo metu paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juo labiau, kad teigiami nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiai, jam paskirto bausmės laiko kontekste, stebimi dar sąlyginai trumpą laiką. Nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje, o šiuo metu nestebint akivaizdžių ir įtikinančių elgesio pokyčių, negalima teigti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas jau bus efektyvus.

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus – Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jam solidariai su kitu asmeniu priteista 29000 Eur neturtinės žalos, 1033,90 Eur turtinės žalos, 182 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei jis turi 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nors laisvės atėimo bausmės metu nuteistasis dirbo ir dengė skolas, tačiau įvertines tai, kad lygtinio paleidimo atveju jis neturi patvirtintos darbo vietos, nurodo, kad apie tai dar negalvoja, teismo nuomone, turimos skolos ir menkos jų dengimo galimybės gali apsunkinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę ir didinti nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, kad ir pats nuteistasis yra nurodęs, kad kartą nusikalto, nes trūko pinigų.

Negalima neatsižvelgti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad analizuojant nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamo elgesio istorijas, stebima, jog jis įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo veiksmų pasekmių, su jo nusikalstamu elgsiu labiausiai susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, instrumentinės agresijos naudojimas, todėl šie nuteistojo kriminogeniniai poreikiai vis dar reikalauja papildomos intervencijos, taip pat siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbu nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojačios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas siekiant eliminuoti ar minimalizuoti šių dinaminių krimonogeninių veiksnių įtaką nuteistojo elgesiui.

Teismas pažymi ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis Č. N. dar yra neatlikęs net 4 metų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio (2023 m. rugpjūčio 24 d.), o įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, ją sudaro nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami pokyčiai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais ir neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Č. N. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Č. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Č. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.