- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- 1-523-297/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kaltinamasis
- S. V.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 16 parų; 2017 m. rugpjūčio 14 d. paleistas iš areštinės atlikęs bausmę;
2) 2018 m. liepos 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; 2018 m. rugsėjo 5 d. paleistas iš areštinės atlikęs bausmę;
teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis S. V. 2019 m. balandžio 1 d. apie 21 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – marčią R. V., t. y. sudavė jai vieną smūgį ranka į veido sritį ir taip padarė nukentėjusiajai R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje.
Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis tyčia smūgio marčiai nesudavė. Paaiškino, kad gyvena viename bute kartu su sūnaus V. V. šeima, t. y. jo žmona R. V. ir jų mažamete dukra K. V.. Iki 2019 m. balandžio 1 d. vakare įvykusio konflikto visi sutarė gerai, jei ir būdavo kokie ginčai, tai tik žodiniai. 2019 m. balandžio 1 d. kaltinamasis buvo namuose, jis tada buvo išgėręs. Vakare įvyko konfliktas su marčia R. V., nes ši atėjo pas kaltinamąjį į jo kambarį ir jį pastūmė, o tada ir kaltinamasis atgalia ranka stūmė R. V. nuo savęs ir tuo momentu jis galėjo pataikyti jai į burną ir sužaloti. Kaltinamojo sūnus, kuris po konflikto grįžo iš darbo namo, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai liepė kaltinamajam važiuoti į policijos komisariatą, norėjo uždėti antrankius, gi kaltinamasis tam prieštaravo, nes jam skaudėjo kairę ranką, todėl vėliau jam buvo surašytas protokolas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Dėl įvykusio konflikto su R. V. jis gailisi, suvokia, kad pasielgė negerai, nesuvaldė emocijų.
Nors kaltinamasis neigia tyčia smurtavęs prieš nukentėjusiąją R. V., tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas S. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d. R. V. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK pranešdama, jog 2019 m. balandžio 1 d. apie 21 val. namuose ją sumušė vyro tėvas S. V., kuris vieną kartą trenkė ranka jai į veidą, pataikė į burną, taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 1).
Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta bute (duomenys neskelbtini); apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ir su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 9–15).
Alytaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 1 d. apie 21.35 val. pagal policijoje gautą pranešimą pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjo tėvas neblaivus šoka muštis. Pareigūnus pasitiko R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo blaivi, paaiškino, kad jos sutuoktinis iškvietė policijos pareigūnus, nes šešuras S. V. sudavė ranka jai į veidą; ant moters lūpų ir burnoje matėsi kraujas. Pareigūnas M. Š. nuėjo į kambarį ir bendravo su S. V., matė, kad šio ranka kruvina, ant lūpų sudžiūvęs kraujas; S. V. negalėjo paaiškinti situacijos, nereagavo į įspėjimą, kad jam bus uždėti antrankiai; S. V. alkotesteriu nustatė 1,94 prom. girtumą (b. l. 16).
Policijos įvykių registravimo žurnalo duomenys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 1 d. 21.35 val. policijoje užregistruotas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje; pranešėjas V. V. nurodė, kad jo tėvas S. V. neblaivus puola muštis; pagal gautą pranešimą išsiųstos policijos pajėgos (b. l. 17–18).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad ištirtas garso ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad moteris policijos pareigūnams aiškina, jog kvietė policiją dėl to, kad vyro tėvas smurtavo, jis vieną kartą trenkė ranka ir sakė išvarys iš namų (b. l. 21–22).
Nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji su sutuoktiniu V. V. ir mažamete dukra K. V. gyvena dviejų kambarių bute kartu su šešuru S. V., t. y. viename buto kambaryje gyvena S. V., o kitame – ji su šeima. Kai S. V. būna blaivus, jie sutaria gerai, tačiau kai jis būna neblaivus, tampa priekabus, piktas ir agresyvus. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes alkoholį vartoja kelias dienas iš eilės. 2019 m. balandžio 1 d. vakare, kai ji su dukra buvo namuose, į butą parėjo S. V., kuris buvo girtas, kalbėjo piktai, pradėjo ieškoti priekabių, aiškino, kad jų mergaitė per garsiai vaikšto, kalbasi, sakė išvarys juos iš namų, keikėsi. Nukentėjusioji su dukra nuėjo į savo kambarį ir iš vidaus užsirakino, ruošėsi eiti miegoti. Bet S. V. savo kambaryje ėmė garsiai leisti muziką, kas trukdė poilsiui, todėl nukentėjusioji nuėjo pas kaltinamąjį į kambarį ir pasakė, kad jis nurimtų, sutildytų muziką. Jos pastaba dėl triukšmo nepatiko kaltinamajam, jis atkirto, kad neaiškintų jam, kad tai jo butas ir, stovėdamas tiesiai priešais ją, sudavė jai vieną smūgį ranka į veidą, pataikė į burną, iš dantenų pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji išsigando ir gindamasi sudavė atgalia ranka S. V. į veidą. Kaip tik tuo metu iš darbo sugrįžo jos sutuoktinis V. V.. Jis paklausė, kas nutiko, nes ji laikėsi už burnos. Nukentėjusioji pasakė, kad jo tėvas sudavė jai į veidą. V. V. iškvietė policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė ir neketina reikšti.
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 290/2019(06) patvirtina, kad 2019 m. balandžio 2 d. nukentėjusiajai R. V. nustatytas sužalojimas – kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kuris galėjo būti padarytas 2019 m. balandžio 1 d. kieto buko daikto poveikyje; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39).
Liudytojas V. V. parodė, kad įvykio dieną grįžęs iš darbo namo, rado žmoną R. V. ir tėvą S. V. besibarančius, žmonai iš burnos bėgo kraujas, o tėvui irgi kraujavo burnos srityje. Jam paklausus, kas atsitiko, R. V. pasakė, kad ją sumušė tėvas, kai ji pasakė pastabą dėl per garsiai paleisto televizoriaus. Tuo tarpu tėvas S. V., kuris buvo neblaivus, šūkavo, kad iškraustys juos iš buto. Jis aiškino, kad jis tik pastūmė R. V.. Liudytojas paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimas, t. y. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taip pat sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. V., būdamas neblaivus (nustatytas 1,94 prom. girtumas), kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiąja R. V. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto metu kaltinamasis tyčia sudavė ranka R. V. į veidą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nors kaltinamasis aiškina, kad tyčia smūgio nesudavė, tik pastūmė nukentėjusiąją nuo savęs, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia sušvelninti savo atsakomybę. Pažymėtina, kad kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad konflikto metu prieš jį smurtavo ne tik R. V., bet ir sūnus V. V., kuris sudavė jam ranka smūgį į veidą, po ko jam išlūžo dantis (b. l. 91, 101–102, 106–107). Teisme kaltinamasis jau tvirtino, kad sūnus V. jo nemušė, danties neišmušė. Kaltinamasis negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl jo parodymai teisme skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Tai, kad kaltinamasis nėra nuoseklus, sudaro pagrindą abejoti jo paaiškinimų patikimumu. Tuo tarpu dėl nukentėjusiosios R. V. parodymų patikimumo teismui abejonės nekyla, nes nuo tyrimo pradžios nukentėjusioji nuosekliai ir vienodai aiškino, kad smūgį kaltinamasis jai sudavė tyčia, tai patvirtino ir akistatoje su kaltinamuoju; be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojo V. V. parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūno M. Š. tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo šeimos narys (sūnaus sutuoktinė), pripažintina, jog kaltinamojo S. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamasis S. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis teisiamas jau trečią kartą, anksčiau buvo teistas už nusikaltimą, susijusį su smurto artimoje aplinkoje panaudojimu, teistumas neišnykęs, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos ir neišieškotos (b. l. 63–67). Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus, teisme atsiprašė nukentėjusiosios, kas lengvina atsakomybę. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenines savybes, amžių, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – naujų teisės pažeidimų nepadarė, šeimos narių teigimu kur kas rečiau naudoja alkoholinius gėrimus, padeda sūnui remontuoti būstą, į kurį žada išsikelti sūnaus šeima, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kurių visuma turės poveikį kaltinamajam, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.
2019 m. balandžio 1 d. 21.50 val. S. V. buvo laikinai sulaikytas, iš sulaikymo paleistas 2019 m. balandžio 3 d. 8.50 val. (b. l. 52, 109), laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti S. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. (dvi dienas).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, atidėti S. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per penkis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.