Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-164-211/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
1S-164-211/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
T. V.
Kategorijos
NuorašasSkundas 1S-164-211/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. V. (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 89-12 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo apeliantui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams 20 dienų.

Bausmės vykdymo pradžia: 2015-12-01.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2018-08-21.

1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2016-10-28.

Neatliktos bausmės dalis Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu – 5 mėnesiai 13 dienų.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018-03-08 priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi T. V. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog šuo metu nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistasis T. V. prašo patenkinti jo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apeliantas pabrėžia, kad įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat atitinka visus BVK 157 str. numatytus kriterijus, BVK 158 str. reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, jo atveju nenustatyta. Teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas iki 54 balų rodo tokio elgesio mažėjimo tendencijas.

Skunde teigiama, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas neįvertino apelianto elgesio laisvės atėmimo metu, galimybės adaptuotis, socialinių ryšių, charakterizuojančių duomenų bei nežymios bausmės likučio. Pasak apelianto, tinkamai išanalizavus šias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį būtų galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nurodo pirmą kartą atliekantis bausmę už apysunkį nusikaltimą, kurį prisipažino padaręs ir nuoširdžiai gailisi, dirba, skatintas 2 kartus už gerą darbą ir nepriekaištingą elgesį, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi galimybę be sargybos priežiūros dirbti už pataisos įstaigos ribų, bausmės atlikimo metu sumokėjo 1640,96 Eur ieškinių. Apeliantas teigia visu tuo įrodantis, kad apsvarstė praeitį, padarė tinkamas išvadas. Teigia, kad probacijos priežiūra jam būtų dar geresnis faktorius, skatinantis laikytis įstatymų ir nenusikalsti, be to, nurodo, kad jo laukia šeima, su kuria apeliantas palaiko glaudžius ryšius.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad apeliantas 1/3 jam paskirtos bausmės atliko 2016-10-28, bausmės atlikimo metu apeliantas du kartus skatintas ir vieną kartą 2017-08-03 baustas uždraudžiant vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), nes padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. T. V. nuo 2017-07-21, 10.00 val., iki 2017-07-24, 10.00 val., imtinai buvo išleistas parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus adresu: (duomenys neskelbtini). 2017-07-23 (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus T. V. buvimo vietą, suteiktą trumpalaikei išvykai į namus adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtu adresu jau 6 metus gyvena kitas asmuo, kuris apie jokį T. V. net nėra girdėjęs. Nuobauda galioja. Apelianto asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat svarbu yra ir tai, kad atlikus nuteistojo T. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 54 balai, iš jų 20 balų yra statiniai (nėra galimybės sumažinti). Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas T. V. praeityje teistas 3 kartus, nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu T. V. atlieką laisvės atėmimo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą. Taip pat teismui pateikta apelianto asmens byla patvirtina, kad pastarasis dažnai užsiima veika, skatinančia nusikalstamumą, nes nesugeba atsispirti neigiamai kriminalinių kompanionų daromai įtakai. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad T. V. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis Komisijai pristatomas 2 kartą. Priešingai nei teigia savo skunde apeliantas, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas visas šias aplinkybes įvertino ir tinkamai motyvavo savo sprendimuose, todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, kad skundžiama nutartis ir Komisijos nutarimas nemotyvuoti.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu apeliantas įvykdė visas jam pirmos komisijos pasiūlytas rekomendacijas bei padarė tinkamas išvadas ir apsvarstė savo praeitį, tačiau šiuo metu, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąja priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai nėra vertinama kaip apelianto nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, kadangi šią sąlygą numato ir pats įstatymas. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto T. V. asmenybę, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas nusikaltimą ir būdamas praeityje ne kartą teistas, apeliantas puikiai suvokė tokio savo elgesio pasekmes, kurios neišvengiamai įtakos jo gyvenimą, tačiau, nepaisant to, pasirinko būtent tokį, neteisėtą elgesio variantą.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo ir tie argumentai, kuriais ginčijamas tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimų nepagrįstumas ir motyvacijos stoka, kadangi matyti, kad visi apelianto asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinantys duomenys buvo tinkamai įvertinti bei yra išvardinti, tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai tinkamai motyvuoti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai (parašai) Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė