- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-1146-383/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- K. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algerdo Urbšio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. P., nuteistas 2011-11-14 Čibos (Chibos) apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Japonijos BK už narkotinių medžiagų gabenimą pagal Stimuliantų kontrolės įstatymo 41 str. bei Muitinės įstatymo 69.11 straipsnį, 109 str., galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo ir 4000000 jenų bauda. 2015-04-10 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi Čibos (Chibos) apylinkės teismo 2011-11-14 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011-03-20, bausmės pabaiga – 2020-03-20. Anksčiau neteistas. 2016-08-01 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-515 nutarta taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 7 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-07-28) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-08-22 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-08-01 nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas padarė išvadą, jog nuteistasis K. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. P. prašė, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-08-22 nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino nuteistojo nusikaltimo sunkumą ir galimo lygtinio paleidimo terminus. Nuteistojo teigimu teismas neatsižvelgė į jo elgesį tyrusių profesionalų pagrįstas išvadas, o vadovavosi savo nuomonėmis. Prokuroras atsiliepime į nuteistojo skundą prašo jį atmesti. Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas BVK. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis K. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis pataisos namuose dirba, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo laikotarpiu nėra nusižengęs ir gerbia įstaigoje nustatytą tvarką bei jos reikalavimus, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nuoseklus ir teigiamas. Vertintina ir tai, jog nuteistojo siekis taisyti savo elgesį pasireiškė ir atliekant bausmę laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis per šį laikotarpį skatintas 2 kartus, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2016-01-28 nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šios aplinkybės vertinamos neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. P. priklauso žemai rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 24 balai. Tačiau, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka teisės pažeidimai ir tai, kad sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau kartais pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, neapsvarsto visų savo veiksmų pasekmių. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas, pataisos namuose dirba, nekonfliktuoja, nepažeidinėja nustatytos tvarkos. Minėtos aplinkybės rodo, jog K. P. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.
Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, atliktos bausmės dydis ir jo santykis su dar likusia neatlikta laisvės atėmimo bausme, nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą jo atžvilgiu. Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-08-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.