Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei R. M., nukentėjusiajam S. B., kaltinamajam Ž. Ž., jo gynėjai advokatei R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, duomenys apie 1995-06-29, 1996-02-14, 1998-10-14, 1999-08-03 teistumai perkelti į Registro archyvą išnykus teistumui, taip pat teistas:

1) 2007-05-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR 178 str. 1 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme; nevykdant teismo skirtų įpareigojimų, 2007-11-22 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, bausmę atlikęs;

2) 2009-09-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu, 2010-12-23 paleistas atlikęs bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2015-07-23 12 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), atstūmęs kartoninę plokštę, pro langą įsibrovė į garažą ir pagrobė S. B. priklausantį automobilio karbiuratorių sumontuotą su kolektoriumi, 30 eurų vertės, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. Ž. kaltės nepripažino nurodydamas, kad kai buvo sulaikytas ir apklausinėjo, nesuprato dėl ko. Policija surašė taip, kaip jiems patogiau, nes pasakė, kad tokio įvykio neatsimena. Nukentėjusįjį pažįsta, pas jį kambarį apie 3 mėnesius, nuo pavasario iki liepos 1d. nuomojo. Garažą žino. Automobilio karbiuratoriaus, kolektoriaus nematė. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes tyrėjas sakė, kad yra jo pirštų antspaudai. Iš metalo pardavimo negyveno, gyveno iš samdomų, nelegalių darbų, gaudavo pašalpą, suvirintoju mokėsi. Su alkoholiu turėjo problemų. Tyrėjai sakė, kad viskas bus gerai, sakė: „pasirašyk ir niekas tavęs nebaus“. Nuostolių neatlygino. Nuo 2015-09-29 yra sulaikytas. Išėjęs iš nukentėjusiojo gyveno prie prekybos centro ,,Savas“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su nukentėjusiu santykiai normalūs, piktumų nėra. Nukentėjusiojo mašiną dar buvo savavališkai pasiėmęs, yra iškelta byla, dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusiam nieko blogo nėra padaręs. Nukentėjęs kaltina, nes jie liko skolingi už nuomą. G. pavardės nežino, bet apie ką kalba žino. Pas jį skolinti pinigų nebuvo. Liepos mėnesį pas nukentėjusį yra buvęs. Dienos, kada buvo po išsikraustymo, nepasakys. Gal savaitė ar dvi praėjo. Vieną kartą ten buvo, kad kai jo nebuvo namuose. Jis atvažiavo B. paklausti, kur jo daiktus paliko. Nurodo, kad daug ko neprisimena, bet šiuo metu yra blaivus ir prisimena, kad jis B. garaže nebuvo ir net negalėjo būti. Tuo metu, kai davė parodymus, ar galėjo taip būti, tai jis sakė, kad gal galėjo ir pasirašė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas Ž. Ž. nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėn. iki liepos 1 d. nuomojosi kambarį (duomenys neskelbtini), Kaune, pas S. B.. Šalia namo stovi garažas, kuriame S. laikydavo savo įrankius, detales. Niekur nedirba, vartoja alkoholinius gėrimus, pragyvenimui pinigų užsidirba rinkdamas metalą, todėl tiksliai negali pasakyti, bet gali būti iki liepos mėn. 23 d., jis, iš minėto garažo, atstūmęs fanieros plokštę, ir pro langą įlipęs į garažo vidų, iš ten pavogė automobilio karbiuratorių ir kolektorių, kuriuos vėliau pridavė į metalo supirktuvę (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. Ž. kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, taip pat nukentėjusiojo S. B., liudytojų A. O. ir V. G. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Iš nukentėjusiojo S. B. parodymų matyti, kad datos tiksliai neprisimena, tą dieną, kai buvo apvogtas jo garažas, V. G. jam sakė, kad Ž. buvo atėjęs į jo valdą pas jį (V. G.) ir prašė pinigų paskolinti. V. G. atsisakė skolinti ir kalbėti su Ž. Ž.. Tada, pasak V. G., Ž. Ž. pro vartelius įėjo į jo teritoriją, kuri yra užtverta, apėjo namą ir pro langą, pro kurį jo brolis buvo įlindęs, įlindo į garažą, rado seną portfelį, kuriame buvo karbiuratorius su kolektorium, kurį kaltinamasis pavogė išnešęs maišelyje, nes rado maišelyje buvusias detales iškrautas ant stalo. Karbiuratorius jam yra reikalingas, jis turėjo savo vertę, buvo apie 100 litų vertės. Garaže jis būna kiekvieną dieną, ten dirba įvairius darbus, mašina tame garaže stovėjo. Kaltinamasis su broliu iš jo butą nuomavosi, tačiau nemokėjo mokesčių, todėl turėjo liepos mėnesį išeiti, gal už tai jis pyksta. Ž. jam yra pasakęs, kad „tu kentėsi, tu degsi“. Kaimynė kartą užgesino sandėlį. Garažo langas fanera buvo užkaltas. Fanera buvo numesta į kiemo pusę. Kaltinamasis pro ten pilnai galėjo įlysti.

Iš liudytojo A. O. parodymų matyti, kad kaltinamąjį pažįsta, atliko ikiteisminį tyrimą dėl įsibrovimo. Įtariamąjį nustatė operatyvinis darbuotojas, kuris išsiaiškino aplinkybes, paskui pavedė tyrimą atlikti jam. Kaltinamasis kaltu prisipažino, ne kartą su juo bendrauta, kelis kartus buvo Ž. teirautasi dėl prisipažinimo. Kaltinamasis sakė ,,taip, įlindau ir pavogiau“. Aiškinantis aplinkybes jis sakė, kad galėjo būti ir tas karbiuratorius. Aplinkybes sunkiai, bet kaltinamasis pats atsiminė. Kai pradėjo viską narplioti jis atsiminė, kad lindo ir paėmė iš garažo. Žinojo kas, kur yra. Sakė, kad į garažą įlindo fanerą nustūmęs. Kad pasakoja ne tai ką padarė, abejonių nekilo jokių. Jis tiksliai aplinkybes papasakojo. Kaltinamasis pats jam pasakojo, kad langas buvo užkištas kartonu. Kad pridavė į metalo laužą jis pats pasakojo. Kokioje supirktuvėje nesakė. Nukentėjusysis kaltinamąjį buvo nurodęs.

Iš liudytojo V. G. parodymų matyti, kad pažįsta kaltinamąjį, kuris su broliu nuomojosi kambarį pas B., jis taip pat iš B. nuomojosi kambarį. Tą pačią dieną, kai buvo įvykdyta vagystė, pirmoje dienos pusėje kaltinamasis buvo pas jį atėjęs, prašė jo pinigų, buvo neblaivus. Pasakė nukentėjusiajam apie tai tą pačią dieną, antroje dienos pusėje. Ž. prašė iš jo pinigų, bet jis atsisakė duoti. Nematė kur Ž. nuėjo. Automobilio vagystė buvo anksčiau, dar prieš ateinant kaltinamajam pas jį. Nematė kaip nukentėjęs taisė garažo langą, bet žinojo, kad kaltinamasis Ž. buvo įėjęs per garažo langą.

2015-07-27 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu S. B. kreipėsi į Kauno apskrities VPK KTV NVRS nurodydamas, kad 2015-07-23, atrakinęs savo garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vartus, pamatė, kad išdaužus garažo langelį, buvo įsibrauta į garažą ir pagrobta jam priklausantis automobilio karbiuratorius sumontuotas su kolektoriumi, kurio vertė 30 eurų. Įtaria, kad nusikalstamą veiką įvykdė Ž. Ž.. Fotolentelės prie jo patvirtina, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą paimta stiklo šukė, ant kurios rastas piršto pėdsakas (b. l. 6 - 8, 9 - 11).

2015-08-31 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad piršto pėdsakas yra netinkamas asmeniui identifikuoti (b. l. 26 - 27).

Dėl veikos kvalifikavimo. Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, namą, sandėlius ir kt.).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo Ž. Ž. kaltė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu įrodyta.

Kaltinamasis Ž. Ž. posėdžio metu nurodė, kad iš nukentėjusiojo garažo nepavogė detalių, neprisimena, tačiau pats kaltinamasis neneigė, kad pas nukentėjusįjį nuomojo kambarį ir žinojo garažą, liepos mėnesį, nors ir negyveno pas nukentėjusįjį, buvo užėjęs. Liudytojas V. G. taip pat patvirtino, kad Ž. buvo užėjęs vieną dieną, kai namuose nebuvo šeimininko – nukentėjusiojo S. B., prašė paskolinti pinigų, tą pačią dieną iš S. B. sužinojo, kad buvo apvogtas. Nors kaltinamasis nurodė, kad automobilio karbiuratoriaus ir kolektoriaus nematė, tačiau šią kaltinamojo versiją teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti atsakomybės. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad buvo įsibrauta per langą, užkaltą fanera. Fanera buvo numesta į kitą pusę, prieš tai Ž. brolis langą buvo išmušęs kai įvykdė automobilio vagystę, o per tą laiką jis langą buvo užkalęs su kartonu taip, kad negalima būtų įlysti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas Ž. Ž. nurodė, kad jis iš nukentėjusiojo garažo, atstūmęs fanieros plokštę, ir pro langą įlipęs į garažo vidų, pavogė automobilio karbiuratorių ir kolektorių, kuriuos vėliau pridavė į metalo supirktuvę, šiuos parodymus patvirtino savo parašu, patvirtindamas, kad „protokolą perskaitė, surašytas teisingai“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad jis pastebėjo išdaužtą garažo langelį ir iš garažo pavogtą karbiuratorių, kuris montuojasi su kolektoriumi, o teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad išdaužtą garažo langelį jis užkalė fanieros plokšte, kurią rado atluptą.

Įvertinus surinktus įrodymus - Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusiojo S. B., liudytojų A. O., V. G. parodymus, įvykių vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis - nustatyta, kad Ž. Ž. į nukentėjusiojo garažą įsibrovė pro langą atstūmęs kartoninę plokštę ir pagrobė S. B. priklausančius daiktus – 30 eurų vertės automobilio karbiuratorių sumontuotą su kolektoriumi. Kad būtent kaltinamasis buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo garažą, patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad į garažą pateko atstūmęs fanerą (b.l. 33-34), nors įtarime buvo nurodyta, kad įtariamas patekimu į garažą išdaužius langą (b.l. 32); vėliau nukentėjęs patvirtino, kad į garažą buvo įsibrauta atstūmus fanerą, kuria buvo užkaltas langas. Ši aplinkybė paneigia kaltinamojo versiją, kad jis apklausos metu neprisiminė tokio įvykio, o tyrėjas jo parodymus surašė ne iš jo žodžių. Kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmą kartą davė parodymus, kuriuos dėl patekimo į garažą aplinkybių teisme patvirtino nukentėjęs bei kurias nurodė pranešdamas apie įvykį policijai, t.y. kad į garažą buvo patekta pro užkaltą langą, (b.l. 5), darytina išvada, kad kaltinamojo parodymai, duoti 2015-09-15 apklausiant jį įtariamuoju, yra teisingi ir jais netikėti nėra pagrindo.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo Ž. Ž. kaltę dėl svetimo, nukentėjusiajam S. B. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą, t. y. įrodyta, kad kaltinamasis į garažą įsibrovė ne išdaužęs garažo langą, o atstūmęs kartoninę plokštę, kuria buvo užkaltas langas. Tokios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo – pareigūno parodymais, kuris iš karto po įvykio apklausė Ž. Ž.. Nors kaltinamasis teigia, kad tuo metu vartojo alkoholį, daug ko neprisimena, tačiau 2015-09-25 specialisto išvada konstatuota, kad Ž. Ž. nustatytas alkoholio vartojimo sukeltas sąmonės sutrikimas (delyras) laiko atžvilgiu nesutampa su nusikalstamos veikos padarymu, nėra duomenų, kad įtariamasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste, jam nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl kaltinamojo parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu teismas laiko gynybinius, siekiant švelninti atsakomybę, o parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu laiko patikimais.

Iš surinktų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis, suvokdamas, kad neturi teisės patekti į nukentėjusiajam priklausantį garažą, tyčia į jį įsibrovė, iš ten pagrobė daiktus, tai yra turėdamas išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą, suvokdamas, kad šie daiktai jam nepriklauso, ir įgijo galimybę jis disponuoti savo nuožiūra. Jo veiksmai rodo, jog jis nusikalstamas pasekmes sukėlė - užvaldė svetimą turtą, disponavo juo savo nuožiūra. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Skiriant bausmę Ž. Ž. atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis Ž. Ž. padarė apysunkį nusikaltimą, veika tyčinė ir baigta. Ž. Ž. teistas du kartus, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 66 - 73), yra įrašytas Psichiatrinio gydymo įskaitoje, Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi (b. l. 47 - 48), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2008-10-27, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 45). 2015-09-25 specialisto išvada Ž. Ž. nustatytas alkoholio vartojimo sukeltas sąmonės sutrikimas (delyras) laiko atžvilgiu nesutampa su nusikalstamos veikos padarymu, nėra duomenų, kad įtariamasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste, jam nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 43).

Skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės atidedant jos vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011, Teismų praktika 35).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl bausmės rūšies parinkimo, į tai, kad kaltinamasis teisiamas trečią kartą, teistumas išnykęs, nedirbantis ir neturintis pajamų, tačiau yra darbingas, jam skirtina arešto bausmė.

Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusysis S. B. pareiškė 30 € civilinį ieškinį (b. l. 20). Nukentėjusiajam padaryta žala dėl pagrobtų daiktų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo ieškinys pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo Ž. Ž. veiksmais, kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d.), nukentėjusiojo S. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje 2015 m. gruodžio 4 d. ir gruodžio 14 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos Nr. TP-7-(2.10)-4753 ir Nr. TP-7-(2.10)-4887 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog kaltinamajam Ž. Ž. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje byloje išlaidas (advokato užmokestis) sudaro 81,06 €, kurios priteistinos valstybės naudai (b. l. 117).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau gavus informaciją, kad Ž. Ž. atlieka administracinio arešto bausmę, nagrinėjamoje byloje 2015 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti, jog kaltinamojo Ž. Ž. teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, pripažinus būtiną gynėjo dalyvavimą, buvo paskirtas dalyvauti teismo posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas (b. l. 94). Kaltinamąjį Ž. Ž. šioje byloje gynė advokatė R. K. (b. l. 99).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog visiškas asmens izoliavimas objektyviai eliminuoja ar bent jau iš esmės suvaržo gynybos galimybes, numatė bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant bent iš dalies kompensuoti kaltinamojo negalėjimą pačiam gintis ir užtikrinti tokio asmens teisės į gynybą įgyvendinimą, jog gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-478/2014). Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo Ž. Ž. nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsakais ir stiklo šukė, paimta įvykio vietos apžiūros metu, esančios atskiruose vokuose byloje (b. l. 28, 29), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Byloje esantis 1 kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros metu padarytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-445-573/2016 (b. l. 9).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.

Kaltinamajam Ž. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. Ž., gim. 1975-12-30 30 € (trisdešimt eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo S. B., gim. 1930-04-01 gyv. adresu: Servitutų g. 36 – 3, Kauno mieste, naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daktiloskopinę plokštelę su piršto pėdsakais ir stiklo šukę, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, esančias atskiruose vokuose byloje (b. l. 28, 29), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Byloje esantį 1 kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros metu padarytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-445-573/2016 (b. l. 9).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.