Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. R., jos atstovei advokatei Vilijai Gražulytei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal D. R. skundą dėl Vilniaus rajono policijos komisariato (PK) Viešosios policijos (VP) Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Eismo priežiūros poskyrio (EPP) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus r. PK įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 26 d. D. R. surašė ATP protokolą už tai, kad ji tą dieną 11 val. 45 min. Vilniaus rajone, Užubaliuose, vairuodama automobilį „Audi 80 Avant“, v. nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti ir kitaip keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio automobiliui „Subaru Legacy“, v. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. M., su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 106 p. reikalavimus (b. l. 17). Vilniaus r. PK VP VTS EPP viršininkas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. E888725 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 2 d., padarymą skyrė 150 Lt baudą (b. 1. 18).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės neatitinka tikrovės. 2008 m. rugsėjo 26 d. apie 11 val. 20 min., nepažeisdama KET, pastatė savo transporto priemonę Užubalių k. senajame Ukmergės kelyje, ties 33 namu esančiu kelkraščiu, įjungė avarinės šviesos signalizaciją ir išėjo išnešioti korespondenciją (dirba AB „Lietuvos paštas“). Apie 12 val. grįžusi prie savo transporto priemonės ir vos tik spėjusi į ją įlipti, pajuto smūgį į transporto priemonės kairės pusės galą.

Faktą, jog „Audi 80 Avant“ stovėjo, patvirtina ir atsitrenkusios į ją transporto priemonės savininkė D. M., kuri savo paaiškinime nurodė, jog „prie namo Nr. 33 ties įvažiavimu ant pėstiesiems skirtos dalies pamačiau stovinčią mašiną“.

Motyvuojamoji dalis

Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5- V-462, 2.13. p. nustato, jog vairavimas - asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi, vairavimas visais atvejais suprantamas kaip aktyvūs asmens veiksmai, kuriais asmuo valdo (vairuoja, manevruoja) transporto priemonę. Savo transporto priemonės nevaldė, dėl ko jokio KET pažeidimo nepadarė.

Vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcija, policijos patrulis privalo sudaryti autoavarijos vietos schemą nurodant mastelį (88.2. p.). Autoavarijos schemoje fiksuojama: tiksli transporto priemonių padėtis pagal stacionarius orientyrus (objektus); transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį (slydimo ir stabdymo, slydimo skersine kryptimi, laisvo riedėjimo, riedėjimo ir stabdymo), ir šių pėdsakų pradžia ir pabaiga kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu; kelio važiuojamosios dalies dangos rūšis, defektai, paviršius; transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos, nubyrėjusi žemė, tepalo, benzino, aušinimo skysčio, kraujo ir kitos dėmės kelio ilgio ir pločio bei stacionarių orientyrų (objektų) atžvilgiu (90 p.). Akcentuoja, kad policijos pareigūnai privalėjo tinkamai apžiūrėti abi transporto priemones, autoavarijos schemoje tiksliai aprašyti: transporto priemonių padėtį pagal stacionarius orientyrus (objektus), transporto priemonių ratu pėdsakus, nurodant jų pobūdį (slydimo ir stabdymo, slydimo skersine kryptimi, laisvo riedėjimo, riedėjimo ir stabdymo), ir šių pėdsakų pradžią ir pabaigą kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu, tačiau to neatliko. Tiriant bylą, vadovautasi tik D. M. paaiškinimu bei netiksliai sudaryta autoavarijos schema, dėl ko buvo nustatytos neatitinkančios tikrovės faktinės bylos aplinkybės, o pareiškėjos kaltė tiesiog preziumuota. Tuo atveju, jei būtų pažeidusi KET, smūgis būtų buvęs ne į jos transporto priemonės galą, o į šoną.

Teismo posėdyje D. R. ir jos atstovė skundą palaikė remiamosios jame nurodytais motyvais.

Skundas tenkintinas.

D. R. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. apie 11 val. 45 min. Vilniaus rajone, Užubaliuose, vairuodama automobilį, prieš pradėdama važiuoti ir kitaip keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio kitam automobiliui ir su juo susidūrė.

Pagal KET 106 p., prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.). Nagrinėjamu atveju to pilnai buvo nesilaikyta.

Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

Pareiškėja kategoriškai nurodo, kad nepagrįstai buvo apkaltinta autoavarijos sukėlimu. Gi D. M. rašytiniame paaiškinime (b. l. 22) tvirtino, kad D. R. staigiai įsuko važiuojamąją dalį ir būtent tai lėmė autoįvykį.

Esant tokiems prieštaringiems paaiškinimams, buvo būtina išnaudoti visas įrodinėjimo galimybes, nustatant objektyvią tiesą - kaip įrodinėjimo tikslą - pažeidimo byloje. Tačiau tai nebuvo tinkamai atlikta šioje byloje.

D. M., teikdama paaiškinimą apie eismo įvykį, nenurodė, kokiu greičiu važiavo iki transporto priemonių susidūrimo. Pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, šios aplinkybės visiškai netyrė, nors atskirais atvejais autoavarijų bylose būtent netinkamai pasirinktas greitis yra tiesioginė transporto priemonių susidūrimo priežastis.

ATPK 276 str. 1 d. nustato, kad ATP byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus (ATPK 276 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. rugsėjo 26 d. eismo įvykį Užubalių kaime galimai matė G. K.. Tačiau šis liudytojas, tiriant pažeidimo bylą institucijoje, raštiškai apklaustas nebuvo, tuo pažeidžiant teisenos objektyvumo ir visapusiškumo aiškinantis faktines aplinkybes principus.

Dėl išvardintų priežasčių teismas vertina, kad buvo atliktas neišsamus tyrimas nustatant, ar D. R. veikoje buvo ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymių. Paminėto neapklausto asmens (liudytojo) parodymai, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai apie jų važiavimo greitį iki susidūrimo byloje gali turėti esminės reikšmės nustatant eismo įvykio kaltininką, todėl teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, pripažįsta, kad yra juridinis pagrindas panaikinti Vilniaus r. PK VP VTS EPP viršininko 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. E888725 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti institucijoje (išsamiai apklausiant visus galimai konfliktą mačiusius liudytojus (G. K. gali nurodyti ir kitus asmenis, kurie betarpiškai matė eismo įvykį ar pan.), atliekant kitus būtinus procesinius veiksmus).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

D. R. skundą tenkinti.

Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio viršininko 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. E888725, kuriuo D. R. paskirta 150 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti institucijoje.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.