Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų I. T. ir J. T. ieškinį atsakovams A. J. E. , Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, dėl sandorio dalies ir žemės sklypo plano panaikinimo, tretieji asmenys sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės sklypo Nr.45 ribos neatitinka sodo generalinio plano, pagal kurį buvo privatizuoti žemės sklypai sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ieškovų parengtas sklypo Nr. 36 geodezinis planas atitinka tiek generalinį planą, tiek faktinį naudojimą. Sklypo išmatavimai sutampa su 1992-04-04 plano - schemos matavimais, pagal kurį buvęs savininkas A. D. privatizavo šį žemės sklypą iš valstybės, o vėliau pardavė ieškovams. Be to, išmatuoto geodeziškai sklypo plotas - 1198 kv. m. sutampa su 1997-04-11 nupirkto žemės sklypo plotu. Pagal UAB „Inžinierinė geodezija" 2004 m. parengto Žemės sklypų Nr.36,45 planą ir 2007 m. spalio mėn. parengtą sklypo Nr.36 planą darytina išvada, kad atsakovės faktiškai naudojamas sklypas 22 kv. m dalyje neatitinka sklypo ribų, pažymėtų UAB "Inžineriniai tyrinėjimai" 2003 m. 10 mėn. sudarytame 1200 kv. m. žemės sklypo Nr. 45 plane, nes ties taškais 1-10-9-8 yra už atsakovės pastatytos tvoros ir dengia ieškovų sklypo 22 kv. m. sklypo dalį, nurodytą ieškovų pateiktame 2007 m. spalio mėn. sudarytame sklypo Nr.45 plane sklypo ribų posūkio taškais 33-34-41-40-33 ir 35-36-45-43-35. Atsakovės sklypo Nr. 45 privatizavimas bei teisinis registravimas dalyje, persidengiančioje su jų (ieškovų) sklypu Nr. 36, yra neteisėtas, dėl ko ieškovai negali įregistruoti pagal esamas ribas tinkamai parengto savo žemės sklypo Nr. 36 plano, kas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Pripažino negaliojančiu A. J. E. UAB "Inžineriniai tyrinėjimai" 2003 m. 10 mėn. sudarytą 1200 kv. m. žemės sklypo Nr. 45 planą, kadastrinis Nr.0101/0007-0869 (reg. Nr.1/8440) Vilniuje, SB "Karačiūnai". Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš J. T. ir I. T. lygiomis dalimis 2 500 Lt A. J. E. naudai.

Tai, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-496-36/2002 m. teismas, nustatė, jog A.J. E. pastatyta tvora atitinka jos žemės sklypo privatizacijos metu nustatytą ribą, bei su šia išvada sutiko kasacinės instancijos teismas, reiškia ne ką kita, kaip tvorą, besiribojančią su 36 sklypu ir esančią greta Tomašiūnams priklausančio pastato, kadangi nė vienos iš šalių turimų žemės sklypų ribos išnagrinėtoje byloje nebuvo nustatinėjamos, o buvo tik vertinama, kuo pagrįstas vienos ar kitos šalies naudojimasis vienais ar kitais besiribojančių sklypų plotais.

Teismas netenkintino reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą patvirtinti žemės sklypo Nr. 36 esančio (duomenys neskelbtini) sklypo ribas pagal UAB "Inžineriniai tyrinėjimai" 2007 m. gegužės mėn. sudarytą planą, nes esant nenuginčytam jos sklypo Nr.45 planui, ji neturėjo pareigos derinti ieškovų parengto sklypo planą. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atlikęs patikrą pagal ieškovų žemes sklypo Nr. 36 plano, sudaryto 2007 m. gegužės men. UAB „Inžinerinė geodezija" filialo „Inžinerinė geodezija" vykdytojo A. V. , koordinates, konstatavo, kad „Kraštinių ilgiai tarp plane nurodytų taškų yra mažesni už nurodytus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generaliniame plane (toliau - generalinis planas). Žemės sklypo konfigūracija taškuose Nr. 34, 35, 36 ir 37 neatitinka generaliniame plane ir žemės sklypo Nr. 36 privatizavimo schemoje nustatytos konfigūracijos. Pažymėjo, kad toks ribų neatitikimas yra todėl, kad žemės sklypas Nr. 36 pietrytinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu Nr. 45, kurio ribos pagal UAB „Inžineriniai Tyrinėjimai" filialo „Topogeodezija" vykdytojo M.Misiuko 2003 m. spalio mėn. sudarytą planą yra įregistruotas VĮ Registrų centras. Žemės sklypo Nr. 36 plotas po kadastrinių matavimų nepasikeitė nuo privatizavimo schemoje bei generaliniame plane nurodyto žemės sklypo Nr. 36 ploto 1198 kv.m.(2 tomas, b.l.51-53, 98).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčytinų sklypo ribų nustatymo, nurodė, jog šioje byloje ieškovų sklypo planas nėra išbaigtas, nes net teismų pripažintos sklypų kraštinės ilgis kiekviename iš planų skiriasi, nors tuo atveju, kai besiribojantys žemės sklypai turi bendrą kraštinę, jų tiksliųjų matavimų planuose šios kraštinės ilgis neturi skirtis. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovų sklypo Nr.36 2007 05 mėn. plane linijos ilgis tarp taškų 34-35 yra 21,85, sklypo Nr.45 plane -22,25, o SB (duomenys neskelbtini) generaliniame plane -22,50, ir kadangi šie neatitikimai iš dalies sąlygoti atsakovės žemės sklypo plano įregistravimu, teismas padarė išvadą, jog UAB "Inžineriniai tyrinėjimai" 2003 m. 10 mėn. sudarytas žemės sklypo Nr. 45 planas pažeidžia ieškovų teises kaip neatitinkantis generalinio plano bei teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų parengimą, atliekant geodezinius matavimus, žemės sklypų ribų nustatymą vietovėje, kadastrinių matavimų reikalavimų. Teismas šį žemės sklypo Nr. 45 planą pripažino negaliojančiu, nes šis planas esamoje situacijoje sudarė kliūtis ieškovų žemės sklypo Nr. 36 ribų vietovėje nustatymui, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Teismas netenkino reikalavimo dėl atsakovei priklausančio 1200 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 45) 1994-06-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-3924 ir jos teisinę registraciją 22 kv. m dalyje, kuri persidengia su ieškovų sklypo Nr 36 dalimi, pažymėta UAB "Inžineriniai tyrinėjimai" 2007 m. spalio mėn. sudarytame plane ribų posūkio taškais 33-34-41-40-33 ir 35-36-45-43-35, panaikinimo, nes yra nustatyta, kad abiejų šalių žemės sklypų plotai po jų privatizavimo nėra pasikeitę, bei atitinka nurodytus pirkimo pardavimo sutartyse , todėl nėra teisinio pagrindo riboti atsakovės nuosavybės teises, ieškovai neįrodė, jog atsakovė valdo didesnę, nei 1200 kv.m. žemės sklypo dalį, todėl ieškinį, nenustačius neteisėto valdymo pagrindų, atsakovo atžvilgiu atmetė.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 45 pirkimo – pardavimo sutarties ir jos teisinės registracijos panaikinimo ta dalimi, kuri esą persidengia su ieškovų sklypu Nr. 36, nes buvo nustatyta, jog abiejų šalių žemės sklypų plotai po jų privatizavimo nėra pasikeitę bei atitinka nurodytus pirkimo pardavimo sutartyse, todėl nėra pagrindo riboti atsakovės nuosavybės teisių.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog įregistruotas žemės sklypas Nr. 45 planas, nors ir suderintas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, yra neteisėtas, nes nebuvo suderintas su gretimų sklypų savininkais, sodo bendrijos pirmininku, neatitinka sodo bendrijos generalinio plano, kadangi 2003-10-20 buvo įregistruotas 1997-10-15 atsakovės žemės sklypo planas be jokių pakeitimų ilgiuose, kampuose ar jų taškuose, sklypo ribos suderintos su reikiamomis institucijomis, pažymėta tvora.

Pačių ieškovų pateikti žemės sklypo planai nėra tinkamai patvirtinti, prieštarauja sodininkų bendrijos 1992 m. generaliniam planui, pažeidžia atsakovei priklausančio žemės sklypo planą. Nurodo, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje yra pateikę net 5 skirtingus planus nepateikdami jokių motyvų, kodėl yra keičiamos koordinatės, tokiu būdu ieškovai klaidina teismą, tas pats buvo daroma ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-1433/2002.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė esą neteisėtai įregistravo savo sklypo planą.

Ieškovai pareikštu ieškiniu ginčydami tai, kad atsakovės tvora neatitinka sklypo ribų, nepagrįstai kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalims priklausančių sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, nes akivaizdu, kad atsakovės žemės sklypo ribos yra aiškios, teismų nustatytos ir įregistruotos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo Civilinio proceso kodekso normų, reguliuojančių ieškinio pagrindą bei dalyką, ieškinio trūkumų šalinimą, bei 159 straipsnio 1 d. ir 179 straipsnio nuostatų taikymo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d.). Netinkamas Civilinio proceso kodekso normų taikymas sąlygojo tai, jog teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė ginčo tarp šalių iš esmės, šio pažeidimo negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p.).

Nustatyta, kad ieškovė I. T. 1997-04-11 žemės sklypo ir sodo namo pirkimo –pardavimo sutartimi nupirko iš O. D. 0,1198 ha žemės sklypą Nr. 36 ir sodo namą, esančius Vilniuje, SB „Karačiūnai“, atliko jų teisinę registraciją (T 1, b.l. 6-7, civilinės bylos 2-496-36/2002 T 1, b.l. 55).

Atsakovė A.J. E. 1994-06-08 Valstybinės žemės pirkimo sutarties pagrindu privatizavo 1200 kv.m. žemės sklypą Nr.45, esantį toje pačioje SB „Karačiūnai“, ir įregistravo jį kadastro duomenų bazėje (T 2, b.l. 112-114). Atlikusi 1200 kv. m. žemės sklypo Nr. 45 kadastrinius matavimus, UAB "Inžineriniai tyrinėjimai" 2003 m. 10 mėn. sudarė šio sklypo planą, kurį atsakovė, įregistravo Nekilnojamo turto registre (T 2, b.l.32-35, 43-47). Ieškovai, atlikę tikslius (geodezinius) jiems priklausančio sodo sklypo matavimus, siekia pagal šiuos matavimus sudarytą planą įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau planas neregistruojamas dėl tos priežasties, jog yra įregistruotas atsakovei priklausančio sklypo planas (T 1, b.l. 11).

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė tarp šalių kilusio ginčo teisinį santykį ir teisingai nurodė, kad ginčo sprendimui turi būti taikoma Civilinio kodekso 4.45 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, nes ginčas tarp šalių kilęs dėl šalių sklypų ribų. Kilus ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribos, ribas nustato teismas, jeigu šalys nesusitaria tarp savęs geruoju. Ši įstatymo norma nustato ir kriterijus, kuriais remiantis turi būti sprendžiamas ginčas, t. y. nustatomos sklypų ribos. Taip pat kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvu, kad atsakovės įregistruotas žemės sklypo planas, nustatyti sklypų ribas kitaip, negu yra nubraižyta šiame plane, negalima. Tokiu būdu ieškovai turi teisė reikšti reikalavimą ir prašyti šį sklypo planą panaikinti. Ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu, tačiau iš ieškinio faktinių aplinkybių matyti, jog faktiškas jie siekia panaikinti planą, kaip neatitinkantį norminių aktų reikalavimų, nes sandorių negaliojimo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Dėl tokio netikslumo teismas galėjo nagrinėti reikalavimą ir priimti dėl to atitinkamą sprendimą tinkamai jį suformulavus. Tačiau šis planas yra registruotas nekilnojamojo turto registre, todėl nesant reikalavimo panaikinti tokią plano registraciją pirmas reikalavimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir tuo labiau neišspręstų ginčo tarp šalių. Pirmos instancijos teismas turėjo šią klaidą ištaisyti per ieškinio trūkumų šalinimo procesą, tačiau to nepadarė, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

Kadangi pareiškus du jau minėtus reikalavimus vis tiek tarp šalių ginčas dėl sklypų ribų negali būti išsprendžiamas, teismas negalėjo be šalių atskiro reikalavimo nustatyti sklypų ribas, tokiu būdu teismas turėjo tai nurodyti kaip ieškinio trūkumą ir siūlyti ieškovams jį patikslinti – papildyti reikalavimus bei pateikti planą su koordinatėmis bei atitinkantį tokio reikalavimo turinį.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2003 m. spalio mėn. sudarytas atsakovei A.J. E. priklausančio sodo sklypo Nr. 45 planas negali būti pripažintas teisėtu, nes jis neatitiko jo rengimo metu galiojusios Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus metodikos, patvirtintos LR Žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98 5.2 p., nustatančio, kad žemės sklypo ribos vietoje nustatomos su teisėtų gretimų savininkų sutikimu. Taip pat tokio plano įregistravimas nekilnojamojo turto registre prieštaravo 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų taisyklių 25 p. reikalavimams, pagal kuriuos žemės sklypo ribos vietoje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams (T2, b.l. 41-42), kurie turi pasirašyti suderintame su jais žemės sklypo plane. Atsakovės žemės sklypo plane, kuris registruotas nekilnojamojo turto registre, nėra pasirašęs nei vienas gretimo sklypo savininkas (T 1, b.l. 20). Taisyklių 29.8.5 punktas numato, jog gretimų sklypų savininkai, nesutikdami su nustatyta riba, nurodo atsisakymo motyvus ir pastabas, tačiau nesant paženklinimo akte, nei planuose gretimų sklypų savininkų parašų, atsakovė nepateikė įrodymų, jog jie atsisakė pasirašyti tokį aktą.

Be to, kolegija sprendžia, kad teismas turėtų išaiškinti ar šis planas tinkamai suderintas ir su Vilniaus apskrities viršininko administracija bei su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Kaip matyti iš nurodyto žemės sklypo plano, šios institucijos vietoje joms priklausančių atlikti plano patikrinimo veiksmų, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartimi. Minėta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atsakovei A.J. E. priklausanti tvora skirianti kaimyninį ieškovei I. T. priklausantį sklypą pastatyta pagal privatizavimo planus, tačiau nenustatė, pagal kurios nors iš šalių pateiktą sklypo planą gretimų sklypų ribas, ir pripažino teisę atsakovei į tokio plano patvirtinimą be gretimų sklypų savininkų sutikimo. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesvarstė atsakovės sklypo plano (T 1, b.l. 20) atitikimo kitiems norminių aktų reikalavimams, ką turėjo padaryti Vilniaus apskrities viršininko administracija. Teismas spręsdamas šį klausimą turi atkreipti dėmesį į atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad tvora buvo griaunama ir vėl atstatoma (civ.byla Nr. 2-2147-734/08, b.l. 3), pagal šį atsakovės tvirtinimą tvora buvo griaunama ir po teismo 2002-02-14 sprendimo, kuriame yra nurodyta, kad tvora pastatyta pagal sklypo privatizavimo planą.

Teismui nagrinėjančiam iš naujo bylą būtina išaiškinti nurodytas aplinkybes, o taip tikslinga, kad atsakinga už valstybinės žemės pardavimą institucija Vilniaus apskrities viršininko administracija pateiktų savo išvadą tiek apie vienos, tiek kitos šalies pateiktų konkrečių žemės sklypo planų atitikimą sodų bendrijos generaliniam planui, pagal kurį buvo privatizuoti sklypai, nurodyti ne tik šalių sklypų bendros ribos atitikimą, o taip pat ir sklypų išorinių ribų atitikimą privatizavimo planams, bei sklypų išdėstymą vietovėje. Kadangi yra kilęs ginčas dėl atsakovės sklypo plano teisėtumo, todėl tokią išvadą institucijai pasiūlytina duoti neatsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovės planas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovų pateikti planai (T 1, b.l. 11, 81, 119) neatitinka sklypo privatizacijos planų matmenų, todėl ieškovams reikėtų siūlyti pateikti planą atitinkantį privatizavimo planą. Be to, teismas turėtų išaiškinti aplinkybę, ar pasikeitė ieškovų namo padėtis sklypo atžvilgiu po rekonstrukcijos, atsižvelgiant į tai, kad namo ašyje F-F ir A-A atstumas padidėjo (civ.byla Nr. 2-496-36/2002, T 3, b.l. 105-106), t.y. ar ieškovų namas dėl tokio ašies padidėjimo priartėjo prie šalių sklypus skiriančios ribos, ar dėl to sumažėjo atstumas tarp ieškovų namo ir atsakovės sklypo ir kokiu atstumu, turint omenyje, jog sklypų privatizavimo metu nuo šalių sklypų skiriančios ribos iki ieškovų namo buvo 1 metro atstumas. Šią aplinkybę taip pat turi įvertinti ir ieškovai sudarydami savo planą, pagal kurį turėtų būti reikalaujama nustatyti aiškią sklypus skiriančią su koordinatėmis ribą.

Teismui nustačius, kuris iš sklypų pagal faktinį naudojimą pasislinko į kurią nors pusę, ar toks sklypų ribos nesutapimas yra dėl to, jog realiai VAVA pardavė žemės mažiau, nei yra iš tikrųjų, svarbus reikalavimas yra dėl dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo, todėl kolegija sprendžia, kad sprendimo šioje dalyje palikti galioti negalima, nes faktiškai šio reikalavimo tikslingumas paaiškės tik nustačius paminėtas aplinkybes, t.y. ar žemės sklypai persidengia dėl sandorių ydingumo ar, dėl sklypų tiek vidinių, tiek išorinių ribų neteisingo nustatymo. Taip pat dėl nurodytos priežasties naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl atsakovės atsisakymo patvirtinti sklypo ribas pagal ieškovų pateiktą planą.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas išnagrinėjo ginčą, kuris tarp šalių buvo išspręstas Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimu. Teismas minėtu sprendimu nustatė, jog ginčo metu (priešieškinis pareikštas 1999-10-26 (civ.byla Nr.2-496-36/2002, T 1, b.l. 53-54, 64) atsakovei priklausanti tvora stovėjo pagal privatizavimo planą. Tačiau teismas konkrečių sklypų ribų nenustatinėjo ir sprendimu tokių ribų koordinačių pagal vieną iš planų nenurodė. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas tokią išvadą darydamas sprendime padarė nuorodą į sklypų matavimus, kurie turėjo būti T 3, b.l. 109, tačiau civ. byloje Nr. 2-496-36/2002, tokio bylos lapo ir matavimų nėra. Kaip jau minėta, pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teismui nurodė, kad tvora ne kartą ieškovų buvo griaunama, taip pat ir po minėto sprendimo, todėl tvoros buvimas ginčo metu tam tikroje vietoje, nereiškia, kad ji buvo atstatyta į pradinę vietą, nei logiškai, nei įrodymais pagrįstai išvadai daryti nėra pagrindo. Kaip jau kolegija minėjo, nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl sklypo ribų ir kolegija pasisakė apie jų nustatymą bei teismo ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Taip pat kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovai ginčo plano 2003-10-20 įregistravimą galėjo ginčyti administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nes ieškovai nebuvo ir nėra šio administracinio santykio subjektai. Nekilnojamojo turto registro sprendimą gali ginčyti tik šio veiksmo subjektai, t.y. šiuo atveju atsakovė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti A. J. E. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą iš valstybės biudžeto.