- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-21
- Bylos Nr.
- 2-75-939/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01141-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- AAS ,,Gjesidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovo AAS ,,Gjesidige Baltic“ Lietuvoje veikiančio per AAS ,,Gjesidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui D. J., trečiojo asmens A. D. individualios komercinės įmonės atstovui A. D., viešame teismo posėdyje išnagirnėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS ,,Gjesidige Baltic“ dėl draudimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas AAS ,,Gjesidige Baltic“ veikiantis per AAS ,,Gjesidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė ieškinį draudimo sutarčių (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2011-10-17 iki 2011-11-16, (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2012-11-21 iki 2012-12-20 pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui D. K., trečiojo asmens A. D. individualiai komercinei įmonei.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje (b.l.2-4) nurodė, kad 2011-10-17 D. K. tarpininkaujant A. D. individualiai komercijos įmonei sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Caravelle, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2011-10-17 - 2011-11-16 laikotarpiui, sumokėta 20 litų dydžio įmoka.
2012-11-21 atsakovas tarpininkaujant A. D. individualiai komercijos įmonei sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Caravelle, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2012-11-21 - 2012-12-20 laikotarpiui, sumokėta 40 litų dydžio įmoka.
Prieš sudarydamas draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, jog transporto priemonė draudžiama su tikslu ją įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Atlikus paiešką Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre paaiškėjo, jog transporto priemonė VW Caravelle, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra registruota Lietuvos Respublikoje.
2012-11-30 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas VW Caravelle, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Ginčo sutarčių galiojimas ar pripažinimas negaliojančiomis turės įtakos ieškovo pareigai mokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui.
Teisinis reguliavimas įprastine draudimo sutartimi leidžia drausti tik tokias transporto priemones, kuriuos turi Lietuvos Respublikos registracijos ženklą, taip pat su tikslu neregistruotas transporto priemones įregistruoti Lietuvoje. CK 1.80 str. 1 d. sakoma, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.91 str. 1 d. sakoma, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį, o 2 d. nurodoma, kad apgaule taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas su atsakovu sudarė imperatyvioms teisės normomis prieštaraujančias draudimo sutartis, dėl ko jos pripažintinos negaliojančiomis
Pavedimo sutartimi Nr. PT86/09 A. D. individuali komercijos įmonė įsipareigojo savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, draudiko pateiktomis taisyklėmis, metodine medžiaga ir pan. Trečiasis asmuo, yra savo srities profesionalas, taigi privalėjo žinoti, jog Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis apdraudžiant kitose valstybėse registruotų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Pagal CK 1.92 str., jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino.
Šalies argumentai
Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.67-70) nurodė, kad TPVCAPDĮ str., 2 str. 8 p, 9 p., 6 str. 4 d. nuostatos imperatyvios t.y. draudžiama privalomuoju draudimu drausti transporto priemones neregistruotas Lietuvos Respublikoje, taip pat kuriuos neregistruotinos Lietuvoje ar akivaizdu nebus per protingą trumpą laiką įregistruotos Lietuvos Respublikoje. Pasisakė dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str. 1 d. pagrindu ir teigia, kad transporto priemonė nei sutarčių sudarymo metu nei eismo įvykio metu nebuvo registruota Lietuvos Respublikoje, turėjo kitos valstybės registracijos ženklą, todėl ji buvo neregistruotina Lietuvos Respublikoje (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1 p.). Be to, šio automobilio vairas sumontuotas dešinėje pusėje, dėl ko ji buvo neregistruotina Lietuvos Respublikoje (taisyklių 14.4 p.). norint įregistruoti transporto priemonę Lietuvoje ji turėjo būti išregistruota valstybėje, kurioje yra registruota ją pritaikyti eismui Lietuvoje ir tik tada drausti prieš registruojant. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas su transporto priemone važinėjo daugiau kaip metus laiko kol 2012-11-30 sukėlė eismo įvykį. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.92 str. nurodo, kad trečiasis asmuo veikė ieškovo vardu ir teigia, kad trečiasis asmuo negalėjo sudaryti ginčo sutarčių, nes transporto priemonė buvo registruota kitoje valstybėje ir su vairo mechanizmu dešinėje pusėje, dėl to ji buvo neregistruotina Lietuvoje. Nors taisyklėse nenurodyta kokių veiksmų turi imtis trečiasis asmuo, siekiant išsiaiškinti ar transporto priemonė registruota kitoje valstybėje ar gali būti registruota Lietuvoje, tačiau tai negali pateisinti jo neveikimo ir įgaliojimų viršinimo, nes tokia pareiga išplaukia iš taisyklių 2.1 p. Kadangi susitarimas su trečiuoju asmeniu įsakymai neleido privalomuoju draudimu drausti kitoje valstybėje registruotas transporto priemones, ieškovas sutarties nepatvirtino, o atsakovas nesirėmė CK 2.133 str. 9 d., todėl manytina, kad yra visos būtinos sąlygos draudimo sutarčių pripažinimui negaliojančiomis pagal CK 2.133 str. 6 d.
Ieškovo atstovas papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad abi sudarytos sutartys prieštarauja įstatymui, todėl jos turi būti naikintinos dėl apgaulės ar trečiojo asmens įgaliojimų viršijimo. Nenuginčijamai įrodyta, kad transporto priemonė buvo su vairu dešinėje pusėje. Trečiojo asmens ir liudytojos paaiškinimai turėtų būti vertintini kaip duodami palankūs sau, siekiant pasiteisinti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad perkėlė vairą į kairę pusę. Kadangi ši transporto priemonė turėjo vairą dešinėje pusėje, todėl ji negalėjo būti registruojama. Transporto priemonė turėjo Švedijos registracijos ženklą, jos buvimo vieta laikytina Švedija. Atsakovas pats atsiliepime nurodė, kad Švedijoje gyvena, dirba, moka mokesčius, todėl automobilis neregistruotinas Lietuvos Respublikoje ir nedraustinas Lietuvoje. Galima drausti automobilius su tikslu įregistruoti, tačiau atsakovas nebuvo subjektas galintis registruoti transporto priemonę pagal Taisyklių 86.1 ir 86.2 p., nes jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystė. Transporto priemonė turėjo kitos valstybės registracijos ženklą, o galiojo ar ne galiojo minėtas ženklas ne taip svarbu. Sutartis reikia naikinti ne dėl to, kad išvengti atsakomybės, o kad užtikrinti ,,žaliosios kortos“ funkcionavimą, kad tokių sutarčių nebūtų, nes jos įdingos. Tarpininkai draudžia automobilius, kurių negalima drausti, netikrina duomenų teisingumo. Trečiasis asmuo turėjo patikrinti ar automobilis turėjo kitos valstybės ženklą ir sutarties nesudaryti. Jeigu automobilis su vairu dešinėje, pirmiausia reikia pritaikyti transporto priemonę eksploatuoti Lietuvoje ir tik tada kreiptis dėl draudimo. Draudikas turi pareigą įsitikinti, kad transporto priemonė neturi kitos valstybės registracijos ženklo, kad vairas yra kairėje pusėje. Draudikas gali atisakyti sudaryti sutartis, jeigu nepateikiamas automobilis bei esant kitiems įtarimams.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K., atstovaujamas advokatės padėjėjos I. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas automobilį VW Caravelle įsigijo Anglijoje ir jį atgabeno į Lietuvą, ketindamas keisti vairo padėtį, kad automobilis būtų tinkamas registruoti Lietuvoje. 2011-10-17 šį automobilį apdraudė, kadangi prieš registruojant būtina turėti draudimo liudijimą. Jis pateikė trečiajam asmeniui visus būtinus dokumentus draudimo sutarčiai sudaryti. Automobilis buvo draudžiamas vienam mėnesiui, nes buvo tikimasi jį greitai parduoti. Tačiau pasikeitus aplinkybėmis šiuo automobiliu naudojosi atsakovas. Kadangi jis gyvena Švedijoje, todėl šiuo automobiliu ir naudojosi. Kai jis nesumokėjo kelių mokesčių, jo automobilis Švedijoje buvo išregistruotas. Todėl jis nusprendė automobilį pargabenti į Lietuvą ir parduoti. Automobilis buvo su Švedijos valstybiniais numeriais, tačiau buvo išregistruotas ir neturėjo jokios valstybės registracijos. 2012-11-21 jis sudarė kitą draudimo sutartį vienam mėnesiui. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad variklis turi gedimų, automobiliu važiavo į Lenkijoje Grajevo mieste, esantį servisą dėl to, kad būtų pigesnis remontas ir 2012-11-30 sukėlė eismo įvykį. Draudimo sutarčių sudarymo metu jis pateikė visus sutarčiai sudaryti reikalingus duomenis. Jis trečiajam asmeniui paaiškino, kad automobilis buvo perdarytas ir pritaikytas eismui Lietuvoje, kad 2012-10-20 sutarties sudarymo dienai automobilis nebuvo registruotas nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Atsakovas neturėjo tikslo tyčia apgauti ieškovą. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad patvirtintų apgaulės faktą. Atsakovo nuomone ieškovas nepagrįstai ginčija tinkamai sudarytas draudimo sutartis, siekdamas išvengti pareigos atlyginti žalą, padarytą trečiojo asmens turtui.
Tretysis asmuo A. D. individuali komercinė įmonė pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad buvo sudarytos ginčo sutartys atsakovas pateikė visus reikalingus dokumentus sutarčiai sudaryti. 2011-10-17 buvo sudaryta sutartis atsakovui nurodžius, kad automobilį draudžia su tikslu laikinai įregistruoti. 2012-11-21 buvo sudaryta antra sutartis atsakovui nurodžius, kad pageidauja automobilį apdrausti vienam mėnesiui su žaliąja kortele, nes ketina užsiregistruoti automobilį savo vardu bei pateikė visus reikalingus sutarčiai sudaryti dokumentus. Trečiajam asmeniui nekilo abejonių dėl atsakovo pateiktų duomenų teisingumo, todėl mano, kad jeigu paaiškėtų, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis ginčo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis pagal CK 1.91 str. 1 d. ir 5 d. Trečiasis asmuo sudarydamas sutartis savo įgaliojimų neviršijo, neturėjo jokios informacijos, kad atsakovas galėjo pateikti melagingus duomenis ar dokumentus. Be to, mano, kad tą pačią sutartį pripažinti negaliojančia sudarytą dėl apgaulės ir viršijus įgaliojimus pripažinti neįmanoma.
Trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l.87-93) kuriuose pasisakė dėl ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia menkais įrodymais ir prielaidomis. Atsakovo pasyvumas ir negalėjimas įrodyti ieškinio nepagrįstumo, nesukuria pagrindo laikyti ieškinio pagrįstu ir įrodytu. Savo pareigas atliko tinkamai, atsakovas pateikė visus reikiamus sutarčiai sudaryti duomenis jų tinkamumas įtarimų nesukėlė. Tam įrodyti ieškovas pateikė eismo įvykio deklaraciją ir UAB ,,Moller Auto“ raštą, kuriame nurodyta, kad gamykliškai automobilis yra pagamintas su vairu dešinėje pusėje. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad automobilis registruotas kitoje valstybėje nepateikė duomenų, nepasidomėjo automobilių registracijos tvarka Didžiojoje Britanijoje. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 60.8 p. darytina išvada, kad kitos valstybės numerių turėjimas iki automobilio registracijos Lietuvoje nėra neteisėtas ir nebūtinai patvirtina faktą apie galiojančią registraciją kitoje valstybėje. Sudarydami sutartis dėl automobilių su angliškais numeriais naudojasi internetiniu puslapiu www.autotrader.co.uk kur suvedus iš pirkimo pardavimo sutarties matomą anglišką valstybinį numerį gaunama informacija apie automobilio registraciją. Patikrinus buvo gautas neigiamas atsakymas dėl atsakovui priklausančio automobilio registracijos Didžiojoje Britanijoje. Ieškovas nepateikė duomenų, kad sutarčių sudarymo metu automobilio vairas buvo dešinėje pusėje. Faktas, kad 2001 metais gamykiškai automobilio vairas buvo dešinėje pusėje, nepatvirtina, kad 2011 ar 2012 metais automobilio vairas buvo toje pačioje pusėje, kadangi techniškai įmanoma automobilio vairą permontuoti į kairę pusę. Ieškovas prašydamas panaikinti sutartis savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė naują teisinį pagrindą pagal CK 2.133 str. 9 d.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad rašant atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus pasisakė dėl sukčiavimo, tačiau kaip vėliau buvo gautas atsakovo atsiliepimas suprato, kad apgaulės nėra, kad viskas atlikta pagal įstatymą. Automobilis valstybinių ženklų neturėjo, nes jie neįrašyti į sutartis, jeigu būtų buvę būtų įrašę, atsakovas nurodė, kad automobilis buvo nuimtas nuo įskaitos. Atsakovas visus duomenis pateikė turėjo teisę sudaryti sutartis ir apdrausti automobilį. Iki šio įvykio jie niekada neturėjo jokių priekaištų dėl savo darbo. Mano, kad ieškovas nenori atlyginti žalos, kuri buvo padaryta eismo įvykio metu.
Liudytoja J. D. paaiškino, kad ji sudarė ginčo draudimo sutartis su D. K.. Abi sutartis sudaryti buvo pagrindas, nes atsakovas pateikė visus būtinus dokumentus, kurie reikalingi draudimo sutarčiai sudaryti. Iš pateiktų dokumentų suprato, kad D. K. buvo transporto priemonės savininkas. Draudimo sutartyse transporto priemonės ženklai nenurodyti, nes jų nebuvo, nors gerai nepamena. Jie atlieka tarpininko vaidmenį t.y. suveda duomenis ir programa patvirtina arba nepatvirtina sutartis. Šiuo atveju ieškovas patvirtino abi sutartis. Pirmos sutarties sudarymo atveju sutartis buvo sudaryta lengvatinėmis sąlygomis, nebuvo išduota ,,žalia korta“ tuomet nėra tikslo registruoti transporto priemonę, o ją parduoti. Patvirtino, kad ji matė automobilį. Antra draudimo sutartis sudaryta su tikslu registruoti Lietuvos Respublikoje, buvo išduota ,,žalia korta“, tuomet gali išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Sutarčių sudarymo metu jokių įtarimų, kad gali būti suklastoti pateikti duomenys nebuvo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jo automobilis nuimtas nuo įskaitos kitoje šalyje, tačiau šią informaciją ji pasitikrino paklausdama pas atsakovą. Jie neturi galimybės patikrinti asmens deklaruotos gyvenamosios vietos, nes neturi prieigos prie duomenų bazės. Jeigu automobilis turi kitos valstybės ženklus, tačiau jie yra negaliojantys, toks automobilis gali būti registruotas Lietuvoje.
Nustatyta, kad 2011-10-17 ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti Lietuvos Respublikoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ir atsakovas D. K., tarpininkaujant A. D. individualiai komercinei įmonei, sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės – automobilio VW Caravelle, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, draudimo sutartis sudaryta 2011-10-17 – 2011-11-16 laikotarpiui, sumokėta 20 Lt dydžio įmoka (b.l. 5,6). 2012-11-21 ieškovė ir atsakovas D. K., tarpininkaujant A. D. individualiai komercinei įmonei, sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VW Caravelle, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, draudimo sutartis sudaryta 2012-11-21 - 2012-12-20 laikotarpiui, sumokėta 40 Lt dydžio įmoka (b.l. 7,8). Draudimo sutartyse transporto priemonės valstybiniai numeriai nenurodyti. Minėtas draudimo sutartis parengė ir su atsakovu pasirašė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. D. individuali komercinė įmonė, kuri atstovavo ieškovą 2009-05-01 bendradarbiavimo sutarties Nr. PT86/09 pagrindu, atstovė (b.l.17-19). Byloje pateikti duomenys, kad D. K. vairuodamas transporto priemonę VW Caravelle, kurios numeriai (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį 2012-11-30 Lenkijoje (b.l.9). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad surinkti duomenys neginčijamai tvirtina, kad transporto priemonė buvo su vairu dešinėje pusėje ir su kitos valstybės ženklais ir neturi reikšmės ar jie buvo galiojantys ar ne, nes atsakovas atsiliepime nurodo priešingas aplinkybes, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad transporto priemonėje vairas buvo permontuotas į kairę pusę, o numeriai buvo negaliojantys, nes automobilis buvo išregistruotas. O trečiojo asmens ir liudytojos J. D. paaiškinimais dėl vairo buvimo vietos ir valstybės ženklų nesiremti, kadangi jų parodymai yra duoti siekiant pateisinti savo veiksmus dėl sutarčių sudarymo. Teismo vertinimu apie tai ar sudarant draudimo sutartis transporto priemonė buvo registruota kitoje valstybėje ir su vairu dešinėje pusėje, byloje nėra pakankamai įrodymų, nors atsakovas nepateikė duomenų, kad automobilis tikrai buvo išregistruotas Švedijoje, tačiau ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovo automobilis nors eismo įvykyje deklaracijoje nurodyta ir buvo su kitos valstybės ženklais, tačiau tai nepaneigia atsakovo argumento, kad automobilis buvo išregistruotas dėl Švedijoje nesumokėto kelių mokesčio. Kad transporto priemonė su užsienio valstybės ženklias gali būti registruojama Lietuvos Respublikoje patvirtina Taisyklių 60.8 p., (Taisyklių redakcija galiojusi iki 2014-07-01 naujos redakcijos įsigaliojimo), kuriame numatyta, kad ankstesnio transporto priemonės registravimo metu išduotus valstybinio numerio ženklus (kai transporto priemonė buvo įregistruota, o valstybinio numerio ženklai negrąžinti juos išdavusiai užsienio transporto priemonių registravimo tarnybai ir neprarasti; valstybinio numerio ženklų nereikia grąžinti ir tuomet, kai transporto priemonė įregistruojama laikinai, paliekant anksčiau išduotus valstybinio numerio ženklus). Vien tik transporto priemonės buvimas su valstybiniais ženklais, nepatvirtina, kas automobilis buvo registruotas užsienio valstybėje ir dėl to būtų kliūtis jį įregistruoti Lietuvoje. UAB ,,Moller Auto“ raštas, kuriame nurodoma, kad automobilio VW Caravelle, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) gamybos metu 2001-10-05 vairas buvo sumontuotas dešinėje pusėje (b.l.16), nepatvirtina, kad sutarčių sudarymo metu 2011-10-17 ir 2012-11-21vairas buvo dešinėje pusėje, nes techniškai vairo mechanizmo perkėlimas į kairę pusę yra galimas. Be to, trečiasis asmuo ir liudytoja J. D. nurodė, kad jie sudarė ginčo sutartis ir vizualiai matė automobilį ir patvirtino, kad tikrai sutarčių sudarymo metu vairas buvo kairėje pusėje. Tai nurodo ir atsakovas atsiliepime. Teismas neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens ir liudytojos J. D. paaiškinimais ieškovo nurodytas argumentais, kadangi vairo mechanizmo perkėlimas iš dešinės į kairę pusę yra galimas ir praktiškai atliekamas.
2001-06-14 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 (toliau TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 9 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2 straipsnio 8 p. numato, kad įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą (toliau – valstybinis numerio ženklas) turi transporto priemonė. 2 straipsnio 19 punktas apibrėžia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjo sąvoką – tai pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku. 6 straipsnio 3 dalis nustato pareigą draudėjui suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, o draudikas šios informacijos teisingumą turi teisę patikrinti. 6 straipsnio 4 dalis numato teisę sudaryti įprastinę draudimo sutartį prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina nukentėjusiojo asmens patirtos žalos visiško atlyginimo pirmenybės principą nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad transporto priemonės VW Caravelle, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) sutarčių sudarymo metu buvimo vieta buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporto priemonės savininkas buvo D. K.. Kad transporto priemonė sutarčių sudarymo metu būtų registruota užsienio valstybėje ir turėtų kitos valstybės galiojančius ženklus ir kad transporto priemonė nebūtų pritaikyta eismui dešiniąją kelio puse su vairu kairėje pusėje, duomenų nepakanka. Teismas nesutinka su ieškovu argumentu, kad atsakovas nebuvo subjektas galintis registruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, kadangi jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystė. Taisyklių 6.1.1 ir 6.1.2. p numatyta, kad transporto priemonės registruojamos jei jos valdomos Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių gyventojų. Todėl A. K. deklaruota gyvenamoji vieta užsienio valstybė nebuvo kliūtis transporto priemonę registruoti Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad atsakovas per draudiminį laikotarpį neįregistravo apdraustos transporto priemonės Lietuvos Respublikoje, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog ginčijamos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir todėl turėtų būti laikomos niekinėmis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jeigu įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numeris, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numeris žinomas. Šį draudimo liudijimą draudėjas pateikia institucijai, atsakingai už transporto priemonių valstybinę registraciją. Į draudėjo pateiktą draudimo liudijimą institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją, įrašo transporto priemonės valstybinį numerį. Draudikas, gavęs informaciją apie apdraustos transporto priemonės valstybinį numerį, įrašo atitinkamus duomenis į savo turimus draudimo sutarties ir draudimo liudijimo egzempliorius. Nors su atsakovu dėl tos pačios transporto priemonės buvo sudaryta dvi sutartys ieškovas gavo bei vadovaudamasis su draudimo tarpininku 2009-05-01 sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. PT 86/09 pagrindu, turėjo galimybę susipažinti su jų turiniu ir kaip asmuo, užsiimantis draudimine veikla kaip verslo rūšimi, dar antros sutarties sudarymo metu turėjo patikrinti ir privalėjo pastebėti tai, kad atsakovas D. K. jau pirmos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu neįvykdė savo pareigos – neįregistravo transporto priemonės, Lietuvos Respublikoje, todėl kilus abejonėms dėl draudėjo sąžiningumo, turėjo teisę atsisakyti su atsakovu sudaryti dar vieną įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Tačiau kaip nurodė atsakovas ir liudytoja J. D. pirmoji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ketinant automobilį parduoti. Šioje byloje stipresnioji šalis – ieškovas (draudikas), kuriam draudimo veikla yra profesinė veikla. Ieškovas, nuolat dalyvaudamas draudimo santykiuose, turi didelę šių santykių patirtį, todėl jam keliami didesni ir griežtesni reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad draudimo sutartys buvo sudarytos dėl atsakovo apgaulės ir nesąžiningų veiksmų (CK 1.91 str. 1 d.).
Remiantis trečiojo asmens, liudytojos paaiškinimais, rašytiniais įrodymais – draudimo sutarčių liudijimų įrašais nustatyta, kad trečiasis asmuo veikdamas ieškovės vardu bei sudarydamas draudimo sutartis, pareikalavo iš prašymą sudaryti sutartis pateikusio asmens pateikti dokumentus, reikalingus draudimo sutarčiai sudaryti, patikrino nurodytų duomenų teisingumą, ir sprendė kad yra teisėtas pagrindas sudaryti draudimo sutartis. Pavedimo sutartis sutarčių sudarymo metu galiojo, atstovo vardu sudarytas draudimo sutartis ieškovė patvirtino apskaitydama jas savo duomenų registruose, draudimo sutartys įsigaliojo už jas sumokėjus draudimo įmokas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas D. K. ginčijamų draudimo sutarčių sudarymo metu nebuvo automobilio savininkas, kad vairo mechanizmas buvo dešinėje pusėje, ir transporto priemonė nebuvo pritaikyta eismui Lietuvoje, kad transporto priemenė buvo su galiojančiais kitos valstybės ženklais. Byloje esančiais įrodymais šios aplinkybės nustatyti ar paneigti nėra galimybės. Faktas, kad automobilis 2012-11-30 (eismo įvykio Lenkijoje dieną) nebuvo registruoti Lietuvos Respublikoje, ieškovės nurodytų aplinkybių taip pat nei patvirtina, nei paneigia. Eismo įvykio 2012-11-30 deklaracijoje yra nurodyti duomenys apie automobilio VW Caravelle priklausomumą D. K. bei duomenys apie automobilio valstybinius ženklus, kurie priklauso Švedijos Karalystei, tačiau minėti duomenys taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad sutarčių sudarymo metu egzistavo aplinkybės, dariusios negalimu draudimo sutarčių sudarymą ir tokių sutarčių sudarymas prieštaravo imperatyvioms teisės normoms. O kaip jau minėta, LR TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina nukentėjusiojo asmens patirtos žalos visiško atlyginimo pirmenybės principą. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti ginčijamas draudimo sutartis negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms.
Ieškovas teigia, kad atsakovas, apdraudęs automobilį važinėjo po Europą ir Lenkijos Respublikoje sukėlė eismo įvykį, tačiau pažymėtina, kad sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta 2012-11-21 ir kurios draudiminiu laikotarpiu įvyko eismo įvykis 2012-11-30 Lenkijos Respublikoje, nedraudė išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgiau kaip septynias dienas per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį (sutarties 1.5 p., b.l.7). Taigi, sudarytos draudimo sutartys nedraudžia automobilį naudoti už Lietuvos Respublikos ribų (ne ilgiau kaip 7 dienas), todėl darytina išvada, kad atsakovas per draudiminį laikotarpį galėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir pasirinkti, kaip nurodo atsakovas kurioje valstybėje jam patogiau automobilį remontuoti, jei jis tai pageidauja daryti.
Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl ginčijamų draudimo sutarčių negaliojimo 1.92 straipsnių pagrindais. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad trečiasis asmuo, sudarydamas ginčijamas sutartis, netinkamai atliko savo pareigas. Tokius sandorius įstatymas leidžia ginčyti, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 1.92 str.). Byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo sutartys buvo ieškovės žinioje, apskaitytos ir registruotos jos duomenų registruose, šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Sutarčių galiojimo terminas suėjo atitinkamai 2011-11-16 ir 2012-12-20, t. y. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (ieškinys teismui pateiktas 2013-10-09) Galiojant sutartims ieškovė jų neginčijo iki tol, kol atsitiko dėl atsakovo kaltės draudiminis įvykis. Todėl teismo nuomone, labiau tikėtina, kad ieškovė ginčija draudimo sutartais siekdama išimtinai savo tikslų – išvengti draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiems asmenims dėl eismo įvykio. Byloje nenustatytos ir jokios kitos aplinkybės, numatytos CK 2.133 straipsnyje, sudarančios per atstovą sudaryto sandorio nuginčijimo pagrindus.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nesilaikė sudarytų draudimo sutarčių sąlygų (neįregistravo transporto priemonės Lietuvoje), todėl ieškovas gali reikalauti draudėją grąžinti dėl sukelto eismo įvykio išmokėtas sumas nukentėjusiems ar dalį jų, pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį.
Nenustačius sąlygų pripažinti ginčijamas sutartis (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2011-10-17 iki 2011-11-16, (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2012-11-21 iki 2012-12-20, negaliojančiomis, restitucijos klausimas nespręstinas.
Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad ieškovas savo ieškinio neįrodė, todėl ieškinys, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, atmestinas.
Dėl žyminio mokesčio
Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 1054 Lt žyminio mokesčio (b. l.20,32). Byloje turėjo būti mokėtinas 804 Lt žyminis mokestis (375 Lt x 2+54 Lt), kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtos žyminio mokesčio sumos, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsniu ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 250 Lt, kuri, ieškinį atmetus mažintina patirtomis 37,50 Lt pašto išlaidomis valstybei (CPK 96 str.). Viso ieškovui grąžintina 212,50 Lt žyminio mokesčio permoka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įm. k. 300633222, 212,50 Lt (du šimtus dvylika litų, penkiasdešimt ct) žyminio mokesčio, permoką. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.