- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-41665-1106/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-04718-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M., valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo senelės Z. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė senelės palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė Z. M.. Pareiškėjo motina E. M. palikimo po savo motinos mirties nepriėmė dėl teisinio neišprusimo, tačiau po Z. M. mirties pareiškėjo motina jam nurodė, kad senelė savo turtą norėjo palikti vaikaičiui, kad jis turėtų kur gyventi, todėl pareiškėjas perėmė senelės turėtą nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, juos remontavo, atnaujino ir iki šios dienos gyvena. Pareiškėjas senelės mirties dieną buvo 21 metų, o motinai nurodžius, jog turtas paliekamas pareiškėjui, jis tikėjo, kad pareiškėjo motina, yra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimą į pareiškimą, nesant prieštaravimų, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra E. M. sūnus ir Z. M. vaikaitis.
Z. M. (duomenys neskelbtini) mirė būdama našlė.
(Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) m. ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Z. M. vardu užregistruotas gyvenamasis namas ir kitų ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinių linijų ir koordinačių tikslinimo (duomenys neskelbtini) miestelyje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Pastatai priklausė Z. M., kuriuos statėsi pati.
Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės nutarimu atsisakyta priimti E. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po Z. M. mirties, nes praleistas įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas.
(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Gražina Slavinskienė išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad po Z. M. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla neužvesta.
Pateikti dokumentai patvirtina, kad po Z. M. mirties buvo atliekami remonto darbai, taip pat mokami mokesčiai už komunalines paslaugas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1992 m. rugpjūčio 19 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad R. V. atliko valinius veiksmus (liko gyventi turte, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius), kuriais remiantis galima teigti, kad jis priėmė savo senelės Z. M. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą. Nenustatyta asmenų, kuriems juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes, suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutinka.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. V. po savo senelės Z. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes – jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjos palikimą. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.