Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio asmens N. D. administratoriaus Sergiejaus Butos prašymą baigti fizinio asmens bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės apylinkės teisme 2020-10-08 gautas administratoriaus prašymas baigti fizinio asmens bankroto bylą. Su prašymu pateiktas bankrutavusio fizinio asmens N. D. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, plano įgyvendinimo nepasirašymo protokolas. Pareiškėjas nurodė, kad pasiekti visi mokumo atkūrimo plane nurodyti veiksniai, visos procedūros baigtos. Paaiškina, kad kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ mokumo įgyvendinimo akto nepasirašė.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, nurodė, kad asmuo sąžiningai vykdė patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Vienintelės pajamų šaltinis buvo darbo užmokestis, nuo kurio atskaičius būtinuosius poreikius ir administravimo išlaidas, buvo dengiami kreditiniai įsipareigojimai. Paaiškina, kad didesnės sumos kreditoriams buvo perbedamos iš būtiniesiems poreikiams skitų lėšų. Pažymi, kad teisės aktai nenumato, kiek įmokų turi būti atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas tvirtintinas, baigtina fizinio asmens bankroto procedūra.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2017-02-27 nutartimi N. D. iškelta bankroto byla, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, bankroto administratoriumi paskirtas Sergiejus Buta. Plungės apylinkės teismo 2017-05-29 nutartimi patvirtinti N. D. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. Plungės apylinkės teismo 2017-08-04 nutartimi patvirtintas N. D. mokumo atkūrimo planas, kuriam 2017-08-01 pritarė kreditorių susirinkimas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Šiuo atveju sprendžiant dėl mokumo įgyvendinimo akto patvirtinimo būtina nustatyti, ar buvo pasiekti mokumo atkūrimo plane numatyti tikslai.

Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktą pasirašė fizinis asmuo ir administratorius. Administratoriaus parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad fizinis asmuo vykdė savo įsipareigojimus pagal patvirtintą planą, buvo dengiami įsiskolinimai iš bankroto proceso metu gaunamo darbo užmokesčio. Administratorius ginčijamu laikotarpiu nenustatė ginčytinų sandorių ar galimai nesąžiningų fizinio asmens veiksmų.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu nurodo, kad nebuvo pasiekti mokumo atkūrimo plane numatyti tikslai, nes buvo atlikta paskutinė įmoka už 36 mėn. Su tokia pozicija nesutinka pareiškėjas. Pastebėtina, kad teisės aktai, t. y. Fizinių asmenų bankroto įstatymas, tokios situacijos nereglamentuoja, todėl turi būti vertinamos ir aiškinamos mokumo atkūrimo plano nuostatos.

Teismas nurodo, kad asmuo turi vykdyti teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Šiuo atveju pagal mokumo atkūrimo plano priimtus sprendimus buvo numatyta, kad fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatoma suma – 280 Eur (mokumo atkūrimo plano 6 punktas); 12.2 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į N. D. pajamas – 335 Eur per mėnesį(atskaičius mokesčius), būtinuosius poreikius – 280 Eur per mėnesį, prognozuojama suma, kuri bus skiriama kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidos apmokėti – 55 Eur; 12.9 punkte numatyta, kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami iš bankroto administratoriaus depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą; visos gautos ir sukauptos lėšos, viršijančios būtinųjų poreikių išlaidų sumą ir bankroto administravimo išlaidoms mokėtiną sumą, skirstoma artimiausią mokėjimų kreditoriams dieną.

Esant tokio pobūdžio patvirtintoms mokumo atkūrimo plano nuostatoms pripažintina, kad iš esmės buvo nutarta dėl būtinųjų poreikių skirtinos sumos – 280 Eur, o virš šios sumos gautos sumos skirtinos administravimo išlaidoms ir įsipareigojimų vykdymui. Pagal administratoriaus pateiktus duomenis matyti, kad asmens gaunamas darbo užmokestis didėjo, atitinkamai didėjo ir įsipareigojimams skirtinos sumos. Duomenų, kad asmuo gautų, turėtų papildomai lėšų be gaunamo darbo už-mokesčio nepateikta, teismo posėdžio metu administratorius nurodė, kad vienintelis pajamų šaltinis buvo darbo užmokestis. Pastebėtina, kad viso bankroto proceso metu nebuvo tikslinamas, keičiamas mokumo atkūrimo planas, gaunamas darbo užmokestis didėjo, tačiau fizinis asmuo ir toliau turėjo teisę naudotis būtiniesiems poreikiams numatyta suma – 280 Eur, kai įsipareigojimams skirtinos sumos padidėjo nuo 55 Eur per mėnesį iki 225 Eur per mėnesį. Pagal administratoriaus pateiktus duomenis nustatyta, kad fizinis asmuo faktiškai pervesdavo didesnę piniginių lėšų sumą, negu ji gaunama atėmus iš gaunamų pajamų būtiniesiems poreikiams patvirtintą sumą bei administravimo išlaidas, t. y. buvo pervesta didesnės suma už antrą mėnesį (vietoj 55,30 Eur sumos pervesta 61,40 Eur suma), atitinkamai nuo 21 mėnesio buvo pervedamos didesnės sumos. Esant tokiai situacijai fizinis asmuo faktiškai turėjo pervesti 4301,25 Eur sumą, tuo tarpu pervedė – 4373,83 Eur sumą, nors už 36 mėn. nebuvo atliekamas pervedimas. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad asmuo faktiškai naudojo mažesnę sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, nei ji buvo numatyta mokumo atkūrimo aktu, todėl susidarė savotiška permoka.

Teismas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju akivaizdu, kad viso bankroto proceso metu asmuo dalį mokėjo didesnes sumas iš savo būtiniesiems poreikiams skirtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad būtinųjų poreikių suma ir taip laikytina minimali – 280 Eur, kuri viso bankroto proceso metu nebuvo keičiama. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad tokie fizinio asmens veiksmai skatintini ir parodo jo siekį pagal galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kaip įmanoma greičiau, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad jis turi mokėti paskutinę įmoką už 36 mėnesį. Išaiškintina, kad teisės aktai – šiuo atveju Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, nenumato kiek įmokų turi būti atliekama.

Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad viso bankroto proceso metu fizinis asmuo dirbo, atitinkamai tam tikra dalimi buvo dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai. Duomenų apie kitą registruotiną ar vertingą turtą duomenų nėra. Pagal pateiktus duomenis likę nepatenkinti reikalavimai pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas, gali būti nurašyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad fizinio asmens plane būtų pateikęs neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis; nenustatė, kad fizinis asmuo tapo nemokus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėtų atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymo ar žalingų įpročių; kad po bankroto bylos iškėlimo jis būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kad jis nevykdė kitų įstatymo reikalavimų.

Teismas nenustatė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų nutraukti bankroto bylą, todėl darytina išvada, kad N. D. bankroto procesas baigtinas ir likę nepatenkinti fizinio asmens kreditorių reikalavimai nurašytini.

Atkreiptinas dėmesys, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą, visi mokesčiai, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsniu, 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti fizinio asmens N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Nurašyti likusius nepatenkintus N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimus bendrai 143109,46 Eur sumai:

Eil. Nr. Kreditorius Kreditorinio reikalavimo suma, Eur 1. UAB „:Būsto paskolų draudimas“ 141846,99 2. SIA „B2Kapital“ 1262,47 Iš viso: 143109,46

Įpareigoti administratorių su šia nutartimi supažindinti fizinio asmens kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusio teismo rūmus.