Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-318/2013

Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00432-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos:

23.1; 23.2;1.2.23.1; 1.2.23.2; 2.4.6.3;

2013 m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A. (M. A.), M. M. (M. M.) ir T. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

M. Ž. (M. Ž.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl kanapių neteisėto disponavimo tikslu jas platinti) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl metamfetamino neteisėto disponavimo tikslu jas platinti) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis šio nuteistojo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslus, nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 vai. iki 7.00 val., uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse ir klubuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, t. y. laikotarpyje nuo 2011 m. žiemos pradžios iki 2011 m. kovo mėnesio vidurio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurį gabeno į savo namus, esančius Varšuvos g. 13, Vilniuje; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį psichotropinės medžiagos - metamfetamino suvartojo pats; per tris kartus 20 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino už 400 Lt savo namuose, esančiuose Varšuvos g. 13, Vilniuje, pardavė M. Ž., o likučius psichotrpopinės medžiagos - metamfetamino laikė savo namuose iki 2011-05-20 11.45 val., kol atvykę pas jį į butą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato policijos pareigūnai, kratos metu rado ir paėmė juos, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

M. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, t. y. laikotarpyje nuo 2011 m. žiemos pradžios iki 2011 m. kovo mėnesio vidurio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias gabeno į savo namus, esančius Kaminkelio g. 37 - 25, Vilniuje; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių suvartojo pats; per penkis kartus 100 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių už 2 000 Lt būdamas prie pastato, esančio Kapsų g. 44, Vilniuje, pardavė M. Ž., o 0,271 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių laikė savo namuose, esančiuose Kaminkelio g. 37-25, Vilniuje, iki 2011-04-20 07.00 vai., kol narkotinė medžiaga (0,271 g kanapių ir jų dalių) kratos metu buvo rasta ir paimta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

M. A. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti, t. y., 2011-04-15 nakties metu, būdamas prie naktinio klubo „Metelica“, esančio Goštauto g. 12, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis už 30 Lt įgijo 1 g narkotinės medžiagos - kokaino, kurį gabeno į savo namus, esančius Kaminkelio g. 37-25, Vilniuje, kur dalį narkotinės medžiagos - kokaino suvartojo pats, o 0,025 g narkotinės medžiagos - kokaino laikė savo namuose iki 2011-04-20 07.00 val., kol narkotinė medžiaga (0,025 g kokaino) kratos metu buvo rasta ir paimta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato policijos pareigūnų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

M. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. laikotarpyje nuo 2011 m. žiemos pradžios iki 2011 m. kovo mėnesio vidurio, būdamas prie parduotuvės Vilniaus r.. Pagirių sen.. Pagirių km.. Pagirių g. 13, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti per 15 kartų iš M. Ž. už 450 Lt įgijo 15 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, jas gabeno į savo namus, esančius Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių km., Šiltnamių g. 14 - 22, kur jas laikė iki tol, kol suvartojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

M. M. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, t. y. 2011-03-17, apie 17.20 val., būdamas prie parduotuvės, Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių km., Pagirių g. 13, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš M. Ž. už 30 Lt įgijo nedidelį kiekį - 0,149 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ją gabeno Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių km., laikydamas rankoje ir laikė iki 2011-03-17 17.30 vai., kol psichotropinėsmedžiaga (0,149 g metamfetamino) buvo rasta ir paimta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato policijos pareigūnų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų T. Č. ir M. A. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistųjų T. Č. ir M. A. apeliacinių skundų.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, kad T. Č. laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą (20 g) turėdamas tikslą ją platinti ir ją pardavė; M. A. laikė 0,271 g narkotinės medžiagos – kanapių turėdamas tikslą ją platinti ir dalį šios medžiagos pardavė (100 g), taip pat 0,025 g narkotinės medžiagos – kanapių laikė neturėdamas tikslo ją platinti; M. M. įgijo 15 g narkotinės medžiagos – kanapių ir laikė ją neturėdamas tikslo platinti, taip pat įgijo nedidelį 0,149 g kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino neturėdamas tikslo ją platinti, ją gabeno ir laikė.

Įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendis grindžiamas tik teismo posėdyje ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, išdėstant ne tik asmens kaltumą patvirtinančius, bet ir jį teisinančius duomenis. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl iš teismo sprendimo motyvų turi išplaukti vienareikšmė išvada apie įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-608/2010).

Nustatydamas, kad T. Č. ir M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. T. Č. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, o M. A. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kito nuteistojo M. Ž. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, kratos ir daiktų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis.

Priešingai nei teigiama T. Č. ir A. A. apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino turinčiais įrodomąją galią nuteistojo M. Ž. pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirminių 2011-03-18 ir 2011-03-21 apklausų metu M. Ž. prisipažino kaltu dėl jam pareikštų įtarimų bei paaiškino narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo ir pardavimo aplinkybes, aiškiai apibūdino asmenis, iš kurių pirko kanapes ir metamfetaminą, kuriuos vėliau atpažino kaip M. A. ir T. Č.. Jis apibūdino T. Č. gyvenamąją vietą, kur atvažiuodavo pirkti psichotropines medžiagas, nurodė asmenų, iš kurių pirko narkotines ir psichotropines medžiagas telefonų numerius ir kitus duomenis reikšmingus tolimesnei ikiteisminio tyrimo eigai (t. 1, b. l. 148 – 150, 152 – 154). Duotus parodymus M. Ž. patvirtino bei papildė būdamas 2011-03-21 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei 2011-03-24 atpažindamas M. A. ir T. Č., kaip asmenis, iš kurių pirko narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 1, b. l. 156 – 158, 161 – 175). Nors įpusėjus ikiteisminiam tyrimui M. Ž. iš dalies pakeitė savo parodymus dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nurodydamas, kad narkotines ir psichotropines medžiagas pirko ne iš M. A. ir T. Č., o iš asmens vardu „Vladas“, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tokius pastarojo parodymus pripažinti patikimais bei jais remtis. Atvirkščiai, ikiteisminio tyrimo metu, M. Ž., būdamas apklausiamas kelis kartus tyrėjos ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė nuoseklius ir logiškus parodymus, nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, vis jas papildydamas. Be to nurodytas aplinkybes jis patvirtino M. A. ir T. Č. atpažinimo metu. Teigti, kad M. Ž. parodymai buvo įtakoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar jo apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų, šoko būsenos, nėra jokio pagrindo. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. J. ir R. V. patvirtino, jog apklausiant M. Ž. jis nuosekliai atsakinėjo į klausimus, todėl jiems nekilo jokio įtarimo, kad pastarasis kažką apkalba arba meluoja. Be to, laikinai sulaikytas M. Ž. buvo 2011-03-17, o pirmą kartą apklausiamas po poros nuo sulaikymo, t. y. 2011-03-18, o tai patvirtina, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad apklausos metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir nesuvokė duodamų parodymų esmės (t. 1, b. l. 138, 148 – 150). Kaip matyti iš byloje esančių apklausos ir atpažinimo protokolų, šių procesinių veiksmų atlikimo metu dalyvavo nuteistojo gynėjas ir vertėjas, tačiau jokių pastabų dėl surašytų protokolų, dėl netinkamo nuteistojo interesų atstovavimo, šių procesinių veiksmų atlikimo metu pareikšta nebuvo. Liudytojai D. J. ir R. V. patvirtino, kad jokio poveikio, tiek M. Ž., tiek kitiems kaltinamiesiems, nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu dėl atliktų apklausų ir asmenų atpažinimų buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Nuteistojo M. Ž. ir M. A. versija, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jie pirko iš asmens vardu „Vladas“ teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Patikrinus nuteistojo M. A. advokato A. Šalkausko nurodytus duomenis apie nuteistųjų minimą asmenį vardu „Vladas“ buvo nustatyta, kad nurodytu adresu Grybo g. 13 – 13, Vilniuje, gyvena O. M., kurios sūnus V. M. nuo 2010-06-24 išvyko į Ispaniją ir daugiau į Lietuvą sugrįžęs nebuvo, o 2011-03-26 mirė (t. 3, b. l. 146). Taigi M. Ž. nurodyta aplinkybė, kad jis pirko psichotropines medžiagas iš asmens vardu „Vladas“, buvo paneigta bylos duomenimis. Pakeitė savo parodymus M. Ž. po to, kai buvo apklausti M. A. ir T. Č., ir visi buvo laisvėje. Taigi ta aplinkybė neprieštarauja tam, kad nuteistieji M. A. ir T. Č. galėjo įtakoti M. Ž.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu M. Ž. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo versiją dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo iš asmens vardu „Vladas“, todėl apylinkės teismas, esant nustatytiems faktinėms duomenims, pagrįstai M. Ž. parodymų pakeitimą vertino kaip jo bandymą sušvelninti savo ir kitų teisiamųjų padėtį. Kolegija sutinka su tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, taip pat pripažįsta, kad tikslinga remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais nuteistojo M. Ž. parodymais, kuriuos jis patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teismo posėdyje, bei kurie kartu su kita bylos medžiaga visiškai patvirtina apeliantų T. Č. ir A. A. kaltę, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Iš M. A. parodymų matyti, kad nors ikiteisminio tyrimo metu jis kaip trečią narkotinių medžiagų pardavime dalyvavusį asmenį nurodė asmenį vardu „Vladas“, tačiau pirminių apklausų metu patvirtino, kad pats Ž. atvedė į vietą, kur Vladas neva buvo padėjęs narkotines medžiagas bei parodė krūmus, kur M. Ž. turėjo padėti pinigus (t. 2, b. l. 56 – 57). Šis jo nurodytas faktas neprieštarauja M. Ž. parodymams, kad jis pirko M. A. platintas narkotines medžiagas.

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Kaltininkams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos neteisėtomis.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo T. Č. apeliacinio skundo argumentas, kad psichotropines medžiagas jis naudojo savo reikmėm, neturėdamas tikslo jas platinti.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant, ar kaltininkas, turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Taigi tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste.

Kaip matyti iš 2011-05-23 kratos protokolo kratos metu T. Č. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir paimta magnetinė „Statoil extra“ kortelė, medinis rudos spalvos vamzdelis ir du kompaktiniai diskai su baltos spalvos miltelių likučiais (t. 1, b. l. 53 – 54). 2011-07-12 specialisto išvadoje nustatyta, kad rastų baltos spalvos miltelių likučių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 62 – 64). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Ž., patvirtino, kad iš T. Č. ne kartą pirko metamfetaminą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuos jo parodymus pripažino turinčiais įrodomąją galią bei rėmėsi jais sprendžiant T. Č. kaltės klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visus šiuos įrodymus, argumentai, kad rastas kratos metu metamfetaminas buvo naudojamos tik savo asmeniniams tikslams, yra neįtikinantys bei paneigti aptartais įrodymais.

Įrodžius nuteistojo T. Č. psichotropinių medžiagų laikymą tikslu jas platinti ir pardavimą, atmestinas kaip nepagrįstas jo argumentas, kad jis nepagrįstai nuteistas už metamfetamino likučių laikymą savo namuose. Pažymėtina, kad nurodytas apelianto argumentas teisinę reikšmę jo veiksmų kvalifikavimui turėtų tik tuo atveju, jeigu nebūtų įrodytas tikslas platinti psichotropines medžiagas bei jam būtų inkriminuotas neteisėtas disponavimas dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti, nes didelis kiekis lemia veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju jo veiksmai dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (metamfetaminu), turint tikslą jas platinti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Veikos kvalifikavimas nesikeistų ir tuo atveju, jei tikslas platinti psichotropines medžiagas būtų nustatytas tik jų daliai. Tai atitinka suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu (LAT nutartis Nr. 2K-266/2011).

Tačiau nors apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad T. Č. ir M. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, bet neįvertino, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi, asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos turi būti pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka, išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje.

T. Č. ir M. A. kaltinimai buvo pareikšti ir jie nuteisti ne tik dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo ir laikymo, turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti, bet ir dėl įgijimo ir gabenimo tuo pačiu tikslu. Apeliantai T. Č. ir M. A. nuteisti kaip padarę šias BK 260 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodytas alternatyvias veikas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apylinkės teismo padarytų išvadų, kad nuteistieji T. Č. ir M. A. neteisėtai laikė ir pardavė nuosprendyje nurodytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pagrįstumo. Kaip jau minėta, šių T. Č. ir M. A. nusikalstamų veikų padarymą patvirtina anksčiau aptarti įrodymai. Kita vertus, tai, kad apeliantų T. Č. ir M. A. kaltė įrodyta neteisėtai laikius ir pardavus narkotinę medžiagą (kanapes) ir psichotropinę medžiagą (metamfetaminą), atitinkamai T. Č. pardavus 20 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir laikius šios psichotropinės medžiagos likučius, o M. A. pardavus 100 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei laikius 0,271 g šios narkotinės medžiagos, savaime nesuponuoja pagrindo nustatyti, kad jie ir neteisėtai įgijo ir gabeno šias medžiagas. BPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų BK260 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal BPK 301 straipsnio nuostatas, teismas nuosprendį pagrindžia tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekviena inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybė turi būti pagrįsta įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-268/2009 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-159/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju T. Č. ir M. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėto psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinės medžiagos – kanapių įgijimo ir gabenimo aplinkybės nenustatytos, jų nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodyti šalintini alternatyvūs pagal BK 260 straipsnio 1 dalį šiems nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai, t. y., kad T. Č. neteisėtai įgijo ir gabeno nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o M. A. neteisėtai įgijo ir gabeno nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, turėdami tikslą jas platinti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-19 nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 3 p.).

Skirdamas bausmes nuteistiesiems T. Č. ir M. A., pirmosios instancijos teismas įvertino BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausme siekiamus tikslus bei BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teisingai nustatė, kad nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nuteistieji T. Č. ir M. A. bausti administracine tvarka; T. Č. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, vykdo individualią veiklą; M. A. anksčiau neteistas, dirba UAB „Remina a“, studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos P. V. geležinkelio transporto fakultete pirmame nuolatinių studijų kurse. T. Č. ir M. M. padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra priskiriami prie sunkių (BK 11 str. 5 d.). Skirdamas bausmę nuteistiesiems už šių nusikalstamų veikų padarymą teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei į tai, kad sankcijoje už šių nusikalstamų veikų padarymą numatytą tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, bei įvertinęs visas šias aplinkybes skyrė nuteistiesiems minimalias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes.

Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies T. Č. ir M. A. atžvilgiu pašalinamos neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo aplinkybės, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės galėtų būti švelninamos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribose. Kadangi pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems skyrė švelniausias laisvės atėmimo bausmes, nesant pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnes, nei sankcijoje numatyta bausmes, nuteistiesiems T. Č. ir M. A. paliktinos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo.

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės, veikos kvalifikavimo, bet nesutinka su jam paskirta bausme bei remdamasis BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Savo nesutikimą su paskirta bausme nuteistasis M. M. motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant, jis galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: jis nusikalto pirmą kartą, būdamas nepilnamečiu, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, naujų nusikaltimų nepadarė, jo motina yra patikimas asmuo, vertas pasitikėjimo.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 40 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas nuteistojo M. M. motinos J. M. prašymas atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 3, b. l. 113). Skundžiamame nuosprendyje dėl pareikšto J. M. prašymo visiškai nepasisakyta, todėl neaišku kokiais motyvais ir pagrindais teismas atmetė prašymą dėl nuteistojo M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, dirba, mokykloje ir darbe charakterizuojamas teigiamai, nuteistojo šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis M. M. savo kaltę pripažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi. Padarytomis nusikalstamomis veikomis reali materialinė žala padaryta nebuvo.

Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytos dvi apelianto M. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nenustatyta pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, jog M. M. atžvilgiu negalima taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir šio klausimo nuosprendyje nesprendė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti nuteistojo M. M. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, jog M. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jo atleidimas atitiks bausmės tikslus.

Kolegijos nuomone, J. M. yra tinkama laiduotoja byloje. Kaip matyti iš byloje esančio prašymo atiduoti M. M. pagal laidavimą bei į bylą pateiktos medžiagos, J. M. yra Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Naujininkų poliklinikos gydytoja, neteista. Darbe charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, J. M. gali daryti savo sūnui teigiamą įtaką ir laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl M. M. nuteisimo naikintinas, M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-19 nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendė:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų T. Č. ir M. A. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuteistiesiems T. Č. ir M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotus alternatyvius veiksmus – T. Č. neteisėtą įgijimą ir gabenimą nenustatyto kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir M. A. neteisėtą įgijimą ir gabenimą nenustatyto kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, turint tikslą jas platinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimčiai parų ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams.

M. M. padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą motinai J. M. vieneriems metams be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.