Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-527-617/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-03
Bylos Nr.
A20.-527-617/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00523-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Advokatai
Eglė Vrubliauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-527-617/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00523-2025-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 3 d.Švenčionys
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Janinai Brovkoužsienietei T. V., jos atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,vertėjai Valentinai Žverėlienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl T. V. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę T. V. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2026-01-02, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietė nuo 2012 m. gyvena Lietuvos Respublikoje. Jai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-15 priėmė sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, nes jos gyvenimas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsienietė, gyvendama Lietuvos Respublikoje, 2 kartus buvo teista, nuo 2015 m. yra padariusi apie 100 administracinių nusižengimų, ji nedirba. Užsienietė Lietuvos Respublikoje gyveno (duomenys neskelbtini) m. kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir nepilnamete dukra. Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, jos atžvilgiu artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo. Atsižvelgiant į užsienietės nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad ji pati pageidauja išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokia galimybė yra, prašo spręsti jos apgyvendinimo klausimą teismo nuožiūra.

Užsienietė paaiškino, kad ji nuo 2012 m. gyvena Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktiniu ir nepilnamete dukra, kuriai 2026 m. sausio mėn. bus 18 metų. Jie gyvena jos dukrai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji sutinka, kad yra padariusi daug pažeidimų ir gailisi dėl padaryto. Pažeidimu darė turėdama psichologinių problemų. Prašo jos nesulaikyti, leisti gyventi pagal jos gyvenamąją vietą ir suteikti jai galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Ji 25 metus nebuvo (duomenys neskelbtini), jai reikia sutvarkyti dokumentus, pabandyti iškeisti didelį butą, kuriame jie gyvena, į mažesnį, kuriame galėtų gyventi jos dukra, už butą gautą pinigų skirtumą palikti dukrai pragyvenimui.

Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietė Lietuvoje gyvena ilgą laiką, turi gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sutuoktiniu ir nepilnamete dukra, kompetentingoms institucijoms yra žinoma jos gyvenamoji vieta, ji nesislapstė, todėl prašo skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo būvimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietė T. V. (toliau – ir užsienietė) nuo 2012-09-28 turi leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-15 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino ankstesnį sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes užsienietės gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Regionų administracinis teismas 2025-02-12 sprendimu paliko nepakeistą Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą. Taip pat Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-03-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė užsienietei atvykti į Lietuvos Respublika 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. T. V. VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės 2025-10-01 sprendimu sulaikyta iki 48 val.

Užsienietė šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ji nėra prieglobsčio prašytoja, jos asmenybė nustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, T. V. į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai 2012 m., nuo 2012-09-28 jai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM iš Policijos departamento prie LR VRM gavo 2022-09-29 raštą Nr. 2634005, kuriame nustatyta, kad užsienietės gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šiuo pagrindu Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą panaikinti užsienietei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 12 mėn. Esant išdėstytoms aplinkybėms būtų Įstatyme numatytas pagrindas užsienietę sulaikyti (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ).

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

Užsienietė nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikoje gyveno turėdamas leidimą laikinai gyventi, ji turi gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir nepilnamete dukra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nekvestionuojamas faktas, kad užsienietė yra pripažinta keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl daugybės padarytų administracinių nusižengimų bei 2 baudžiamųjų nusižengimų. Nuo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas jos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjimo, t. y. daugiau nei per pusę metų nebuvo imamasi jokių veiksmų dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, ji nurodė, kad pageidauja pati išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokia galimybę, pasak pareiškėjo atstovės, yra, atsižvelgiant į jos nepilnamečio vaiko interesus gyventi kartu su motina bei į tai, jog nepateikta duomenų, jog ji nebendradarbiauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis ar slapstosi, teismas mano, kad sulaikymo skyrimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2, 7 p., 115 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei T. V., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 iki 15.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2026-01-01, bet ne ilgiau, kol bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Anatolij Januševskij