- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1774-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00154-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 21 d. nutarimu B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skirta 170 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. kovo 20 d., apie 14 val. 10 min., vairuodamas automobilį suko į dešinę nepasitraukęs prie dešinio važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su dešiniau važiavusiu automobiliu, jį apgadindamas.
Šalies argumentai
B. K. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. gegužės 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad važiuodamas žiedu turėjo pirmumo teisę bei kad D. L., nepraleidę jo automobilio, atsitrenkė į automobilio dešinės pusės galinę dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi B. K. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. gegužės 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad tai, jog B. K. atliko dešinio posūkio manevrą nepasitraukęs prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad B. K. vairuotam automobiliui „BMW“ apgadinta dešinės pusės galinė dalis, o D. L. vairuotam automobiliui „RENAULT“ – kairės pusės priekinė dalis. Sprendė, kad automobilių apgadinimo mechanizmas ir automobilių stovėjimo padėtis po eismo įvykio rodo, jog B. K. važiavo kairiąja žiedinės sankryžos juosta ir atlikdamas dešinio posūkio manevrą, nebuvo pasitraukęs prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Nurodė, kad tai, jog asmuo, atlikdamas dešinio posūkio manevrą, nepraleido žiedinės sankryžos dešine juosta važiuojančio D. L. vairuoto automobilio, patvirtino ir nukentėjusysis D. L.. Pabrėžė, kad transporto priemonė „RENAULT“ po eismo įvykio stovėjo dešinės pusės juostoje, pakankamai nutolusi nuo įvažiavimo į žiedinę sankryžą, todėl teismas nesirėmė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, jog susidūrimas įvyko ties įvažiavimu į sankryžą.
II.
Apeliaciniu skundu B. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tvirtina, kad eismo įvykis kilo D. L. vairuotu automobiliu įvažiuojant į žiedinę sankryžą nepraleidus jo vairuoto automobilio, kuris važiavo žiedine sankryža. Teigia, kad automobiliai po susidūrimo dar judėjo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne pats vertinti eismo įvykio mechanizmą, o skirti ekspertizę ar gauti specialisto išvadą. Pažymi, kad nebuvo apklausta kartu su juo važiavusi liudytoja, kurios duomenys taip pat nebuvo įrašyti į administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame taip pat nenurodyti nustatyti įrodymai. Pabrėžia, kad teismas taip pat nevertino pirminės eismo įvykio vietos schemos, kurią jis pasirašė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis D. L. prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad B. K. kaltę patvirtina eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukos bei administracinio teisės pažeidimo protokolas. Paaiškina, kad B. K. įvykio vietoje prisipažino dėl eismo įvykio sukėlimo ir šiuo metu nepagrįstai ginčija savo kaltę, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Institucijos 2010 m. gegužės 21 d. nutarimu apeliantui B. K. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, jog tai, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo B. K. padarytas Kelių eismo taisyklių 111 punkto reikalavimų pažeidimas, įrodo byloje esantys duomenys. Byloje esančios trys eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukos sudaro pagrindą daryti išvadą, jog būtent tai, kad apeliantas, važiuodamas kairiąja žiedinės sankryžos juosta, prieš atlikdamas dešinio posūkio manevrą, nebuvo pasitraukęs prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, dėl ko, sukdamas į dešinę pusę, vairuoto automobilio galinio bamperio kaire puse kliudė dešine eismo juosta žiedine sankryža važiavusio automobilio „RENAULT“ dešinės pusės priekinį bamperį. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemų ir fotonuotraukų, įvykis kilo ne ties įvažiavimu į žiedinę sankryžą, todėl apelianto argumentai, kad eismo įvykį sąlygojo tai, jog automobilis „RENAULT“, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, nedavė kelio jo vairuotam automobiliui, nepagrįsti. Be to, kartu su apeliantu važiavusi liudytoja rašytiniame paaiškinime nurodė, jog eismo įvykis kilo toje vietoje, kur eismo įvykio vietos schemoje nurodytas stovintis automobilis „RENAULT“, kas paneigia apelianto argumentą, jog automobilis „RENAULT“ po susidūrimo dar judėjo išilgai žiedinės sankryžos.
Pažymėtina, jog proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). Todėl apeliantas, dalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, galėjo pareikšti prašymus apklausti liudytojus, teikti kitus įrodymus, pagrindžiančius jo keliamą versiją. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų pateikęs prašymą apklausti kokius nors liudytojus. Kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu automobiliu važiavusios A. K., kaip liudytojos duomenų neįrašymas į administracinio teisės pažeidimo protokolą nelaikytinas esminiu protokolo trūkumu.
Dėl apelianto teiginio, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę ar gauti specialisto išvadą, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Nagrinėjamoje byloje tokios būtinybės nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo B. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Tad, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). B. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, todėl B. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.