Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams R. M. ir R. S., išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė S. M. ir jos atstovas advokatas Z. Burba ieškinį palaikė. Ieškovė papildomai nurodė, kad augina 6 nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos - 1 871 Lt/mėn.

Teismo posėdyje atsakovai R. M. ir R. S. tiek, kiek jis yra susijęs su kiekvieno iš jų interesais, ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti.

Pasak atsakovo R. M., gimus Karinai, mergaitei suteikta jo pavardė, nors jis nėra ir negali būti jos biologiniu tėvu, nes nuo 2007 m. su ieškove negyvena santuokinio gyvenimo. Karinos nelaiko savo dukra ir išlaikymo jai neteikia. Nėra patenkintas tuo, kad Karinai suteikta jo pavardė.

Anot atsakovo R. S., kad Karina yra jo dukra, sužinojo iš ieškovės. Ieškove tiki, todėl skirti DNR ekspertizę neprašo. Nuo Karinos gimimo iki jo suėmimo baudžiamojoje byloje (t. y. apie 3 m.) pagal poreikį ir galimybes teikė dukrai materialinį išlaikymą, palaiko ryšį su dukra.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) 2012 m. birželio 21 d. pateikė išvadą Nr. SV-594(17.32) (21-22 b. l.). Skyriaus teigimu, ieškovės šeima jiems žinoma nuo 2010 m. Tuo metu ieškovė gyveno su atsakovu R. S.. Šiaulių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. A-1111 (8.1) dėl girtavimo ir smurto šeimoje ieškovės ir atsakovo R. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2011 m. atsakovas R. S. 2 k. baustas administracine tvarka; 2011 m. liepos mėn. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl K. M. sumušimo. 2011 m. vasaros pabaigoje atsakovas R. S. išvyko gyventi į Klaipėdą. 2011 m. rudenį ieškovė su vaikais apsigyveno Drąsučių k. Nuo to laiko negauta jokių nusiskundimų dėl netinkamos vaikų priežiūros. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Dabar ieškovė su vaikais gyvena 34,66 m² bendro ploto nuomojamame bute su patogumais; vaikų gyvenimo sąlygos minimalios. Skyrius sutinka su ieškinio reikalavimais dėl K. M. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės kitam asmeniui nustatymo. Prašomas priteisti išlaikymo Karinai dydis leistų minimaliai patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakovai su ieškiniu sutinka, todėl teismas pasinaudoja teise rašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas R. M. susituokė 2001 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2009 m. gegužės 10 d., nutraukė jų santuoką bendru sutikimu; R. M. 4 mažamečiams vaikams: Enrikai, Lukui, Kajui ir Airidui įsipareigojo teikti po 200 Lt/mėn. išlaikymą (5-6 b. l.).

2009 m. spalio 28 d. ieškovė susilaukė dar vienos dukters - Karinos, (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M. gimė sūnus Arminas (7 b. l.). Remiantis CK 3.140 straipsnio. 2 dalimi, Karinos tėvu civilinės būklės aktuose yra įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis R. M.. Bylos šalims vieningai tvirtinant, kad ieškovė ir atsakovas R. M. kaip sutuoktiniai nustojo gyventi 2007 m. pradžioje, o 2007 m. pabaigoje ieškovė pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį su kitu atsakovu R. S., darytina išvada, kad R. M. buvo įrašytas Karinos tėvu formaliai, juo nėra ir negali būti (CK 3.150 str. 1 d.). Susiklosčius tokiai situacijai, Šiaulių rajono CMS gimimo metrikų knygoje bei jo pagrindu išduotame gimimo liudijime įrašyti duomenys apie Karinos tėvą pripažįstami negaliojančiais (CK 3.286 str. 1 d.).

Nuginčijus duomenis gimimo įraše apie Karins tėvą (CK 3.146 str. 2 d.) ir potencialiam tėvui atsakovui R. S. neprieštaraujant, pripažįstama, kad jis yra Karinos tėvas, o Karina yra jo dukra (CK 3.148 str. 1 d.; 3.161 str. 1 d.). Išaiškintina, kad, nustačius tėvystę teismo sprendimu, ateityje nuginčyti duomenų apie tėvą vaiko gimimo įraše nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Vaikas turi teisė žinoti savo kilmę, biologinius tėvus, būti tėvų auklėjamas, aprūpinamas, turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar jie gyvena kartu, ar skyrium (CK 3.161 str.), taip at turėti tėvų pavardę. Jeigu tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė (CK 3.167 str. 2 d.). Ieškovė neprašė, kad nuginčijus atsakovo R. M. tėvystę K. M. atžvilgiu ir nustačius, jog K. M. tėvas yra kitas atsakovas R. S., būtų pakeista Karinos pavardė, todėl teismas dėl to nepasisako.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvo, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai jį išlaikyti) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Jei tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Ieškovės skaičiavimais, Karinos minimalių poreikių patenkinimui reikia bent 400 Lt/mėn., jos dalis išlaikymo prievolėje būtų 200 Lt/mėn., antra tiek prašo priteisti iš atsakovo R. S. (11 b. l.).

Nekilnojamojo turto, transporto priemonių ieškovė neturi (9 b. l.), jos pajamas sudaro soc. išmokos ir išmokos vaikams (10 b. l.). Kaip nurodė ieškovė, anksčiau ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja, šiuo metu augina 2 mėn. sūnų Pijų. Ieškovės šeimą sudaro ji ir šeši mažamečiai vaikai. Pirmuosius keturis vaikus padeda išlaikyti atsakovas R. M. ir jo tėvai.

Be Karinos, atsakovas R. S. turi dar du išlaikytinius (8 b. l.). Iki suimant dirbo Klaipėdos firmoje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku.

Lietuvos teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas vienos mėnesinės minimalios algos (šiuo metu – 1 000 Lt) dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

Teikti Karinai 1 000 Lt/mėn. išlaikymą ieškovė ir atsakovas R. S. finansiškai yra nepajėgūs, nes ieškovė turi šešis mažamečius vaikus, iš kurių jauniausiajam vos 2 mėn., jos šeimos pajamos siekia 1 871 Lt/mėn. (arba po 267 Lt kiekvienam šeimos nariui); atsakovas R. S. šiuo metu laikomas suimtas, todėl jų galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje objektyviai ribotos.

Remdamasis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo R. S. po 200 Lt/mėn. išlaikymą Karinai, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išaiškintina, kad, priteisus vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Jei, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeičia vieno ar abiejų tėvų aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei, kiekvienas jų turi teisę reikšti ieškinį reikalaudamas pakeisti išmokų dydį ir/arba terminus (CPK 279 str. 5 d.). Reikalavimas dėl periodinių išmokų dydžio pakeitimo negali būti nukreiptas į praeitį - jis taikomas ir galioja tik ateičiai (lot. ex nunc) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai ex lege atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 % apmokant teisinės pagalbos išlaidų, 100 % atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.) (12 b. l.).

Reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo apmokestinami fiksuotu 142 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. 1 d.).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju ji sudaro 2 400 Lt (200 Lt/mėn. x 12 mėn.). Už tokio dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas proporcinis 72 Lt (2 400 Lt x 0,03) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Ieškinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo patenkinus visiškai, iš atsakovų R. M. ir R. S. valstybės naudai priteisiamas fiksuotas po 142 Lt žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus. Iš atsakovo R. S. priteisiamas 72 Lt žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 480 Lt (CPK 98 str.). Iš atsakovo R. M. valstybės naudai priteisiama 160 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis, iš atsakovo R. S. – 320 Lt, nes atsakovas R. M. susijęs su pirmuoju reikalavimu, atsakovas R. S. – su dviem paskesniais reikalavimais.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 62,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 1/3 išlaidų dalis (20,90 Lt) į valstybės biudžetą priteisiama iš atsakovo R. M., 2/3 dalys (41,80 Lt) – iš atsakovo R. S. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-267, 268-270, 274 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 301, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą R. M., įrašyti (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono CMS gimimo metrikų knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo pagrindu išduotame gimimo liudijime, yra negaliojantys.

Nustatyti, kad K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), o K. M. yra jo dukra.

Priteisti iš atsakovo R. S. dukrai K. M. išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos (2012 m. gegužės 31 d.) iki dukters pilnametystės.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti į valstybės pajamas iš atsakovo R. M. 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminį mokestį už patenkintą vieną neturtinį reikalavimą; 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalį ir 20,90 Lt (dvidešimt litų 90 ct.) pašto išlaidų dalį, iš viso – 322,90 Lt (tris šimtus dvidešimt du litus 90 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės pajamas iš atsakovo R. S. 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminį mokestį už patenkintą vieną neturtinį reikalavimą; 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminį mokestį už patenkintą turtinį reikalavimą, 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalį, 41,80 Lt (keturiasdešimt vieną litą 80 ct.) pašto išlaidų dalį, iš viso – 575,80 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus 80 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 d. d. išsiųsti Šiaulių r. savivaldybės administracijos CMS, kad civilinės būklės aktuose ir jų pagrindu išduotiname gimimo liudijime būtų padaryti atitinkami pakeitimai, susiję su K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), duomenimis apie tėvą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.