Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 7 d.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

8. Pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Š. skundas atmetamas.

9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Komisijos bei apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau ir leidžia pagrįstai atmesti nuteistojo skunde nurodytus argumentus, jog skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurių visuma pirmosios instancijos teismui neleido daryti išvados, jog nuteistajam T. Š. jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

12. Byloje neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis T. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant šią riziką. Sutikdamas su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo argumentais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nei viena iš minėtų sąlygų nenustatyta.

13. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog 2025 m. liepos 30 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nuteistajam T. Š. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant šį aspektą svarbu pažymėti tai, jog vien tai, jog nuteistajam yra nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tokiu atveju yra būtina nustatyti nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas šių aplinkybių nenustatė, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

14. Nuteistasis pateiktame skunde apygardos teismui nurodo, jog ankstesniu Komisijos nutarimu buvo nuspręsta T. Š. taikyti lygtinį paleidimą, po šio sprendimo jokių naujų neigiamų aplinkybių neatsirado, tačiau skundžiamu Komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu priimtas priešingas sprendimas – nuteistajam T. Š. netaikyti lygtinio paleidimo. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog Komisijos 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) išties buvo nutarta taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartimi, konstatavus, jog lygtinio paleidimo institutas T. Š. dabartinėje pataisos stadijoje dar nebūtų efektyvus, Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Šiam apylinkės teismo procesiniam sprendimui pritarė ir nuteistojo skundą išnagrinėjęs apygardos teismas. Visgi, vien tai, jog 2024 m. gruodžio 13 d. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kurio nepatvirtino teismas, tai neįpareigoja Komisijai pakartotinai svarstant šį klausimą priimti nuteistajam palankų sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje pateikiama informacija apie nuteistąjį, nuteistojo asmens byloje esantys duomenys, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir su šia rizika susiję pokyčiai bausmės atlikimo metu. Aukštesnysis teismas susipažinęs su byloje esančiais duomenimis sprendžia, jog būtent šie duomenys ir buvo įvertinti Komisijai sprendžiant ar yra pagrindas nuteistajam T. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vien tai, jog Komisijos nutarimas netenkina nuteistojo lūkesčių būti paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos anksčiau, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog Komisijos nutarimas yra nepagrįstas.

15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuteistojo pateiktų jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų – darbo santykių, skatinimų, dalyvavimo programose, įmokų kreditoriams, socialinės aplinkos stabilumo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas spręsdamas klausimą, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes.

16. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti tam tikrais teigiamais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis T. Š. bausmės atlikimo metu demonstruoja teigiamą požiūrį į darbinę veiklą, nuteistasis geba save realizuoti darbinėje veikloje laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, supranta darbo naudą bei dirba, dengia turimus įsiskolinimus, palaiko ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvavo elgesio pataisos programose, bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo priemonėse (renginiuose, viktorinose, turnyruose, įvairiuose būreliuose). Bausmę nuteistasis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį ir darbą skatintas keturis kartus. Atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvu nuo darbo metu įsitraukia į resocializacijos procesą, tęsia dalyvavimą įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose. Atliekant nuteistojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, paskutinio vertinimo metu stebimas rizikos valdymas. Visgi, vien tik šių duomenų, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

17. Nepaisant to, kad nuteistasis T. Š. daro tam tikrą pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog būdamas laisvėje nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Įvertinus byloje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju vis dar nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis T. Š. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

18. Nuteistojo T. Š. akivaizdžia pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, abejonių kelia vis dar nustatomi pakankamai nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų; anksčiau dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; ankstesni priežiūros/apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog didžioji šių kriminogeninių veiksnių bausmės atlikimo metu yra valdomi. Visgi, šie veiksniai, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant mažinti pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką. Nors skunde akcentuojama tai, jog nei Komisija, nei apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl minėti kriminogeniniai veiksniai negali būti toliau valdomi probacijos metu, vis tik, šiame kontekste svarbu įvertinti tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Vadovaujantis bendrąja taisykle, nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi teismas skirdamas bausmę vertino, jog būtent šios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės tikslus. Įstatymo nuostatos neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Svarbu pažymėti tai, jog lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį bei ateityje daugiau nebenusikals. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neturi pagrindo spręsti, jog nuteistojo elgesys yra pakankamai pasikeitęs, kas sudarytų pagrindą manyti, jog prižiūrimas probacijos tarnybos, T. Š. sugebės nebedaryti naujų nusikaltimų bei bausmės tikslai toliau gali būti įgyvendinami nuteistajam bausmę atliekant už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų.

19. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo metu, siekiant, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Šiame kontekste, svarbu akcentuoti ir tai, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikalauja išsamios analizės dėl prognozuojamo nuteistojo elgesio ateityje, svarbu įvertinti tai, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Šios prognozės neabejotinai padaromas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir jo elgesį praeityje bei įvertinant nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Aptariamu atveju, nuteistasis T. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, anksčiau yra teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse. Šiuo metu, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. bausmę atlieka net pagal penkis jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Sistemingas T. Š. nusikalstamų veikų darymas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, dėl ko neabejotina, jog nuteistajam yra būtina dėti maksimalias pastangas siekiant pakeisti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme.

20. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertintai tai, kad nuteistojo T. Š. elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepasižymėjo vien tik pozityviai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus ir du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šios nuobaudos ir nebegalioja, vis tik svarbu įvertinti tai, jog pažeidimai yra itin šiurkštūs (draudžiamų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas; vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus). Būtent nuteistojo negebėjimas paklusti nustatytoms taisyklės laisvės atėmimo vietų įstaigoje, esant griežtai bausmės atlikimo kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

21. Tai, kad resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti, patvirtina ir tai, kad nuo aktyvesnio įsitraukimo į šį procesą praėjo dar nepakankamai laiko. Kaip ir nurodoma Komisijos nutarime, svarbu įvertinti tai, jog T. Š. bausmę atlieka ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuteistasis vertinimo metu pripažino, jog laisvėje su draugais yra mėginęs vieną kitą kartą svaigintis narkotine medžiaga. Visgi, bausmės atlikimo metu, nuteistasis T. Š. nedalyvavo jokiose programose, skirtose narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai. Sutiktina su Komisijos nutarime išdėstytais motyvais, jog narkotinių medžiagų vartojimo galimybė, kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus.

22. Nors iš byloje esančių duomenų pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, visgi Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių neįvertinimas bei empatijos aplinkiniams stoka. Pokalbio metu išryškėja dviprasmiškas asmens požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą – mano, jog nenusipelno būti įkaltintas ir iš to jam jokios naudos nebus. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nors šiuo metu T. Š. nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo nusikalstamo elgesio raiška praeityje ir dabar gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių visuotinai priimtų moralinių normų.

23. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba ir gauna atlyginimą, iš kurio vykdomos išskaitos skoloms mažinti, pagal galimybes taip pat moka savarankiškai. Pritartina skunde nurodytiems argumentams, jog turimi įsiskolinimai negali būti laikomi lemiamu veiksniu atsisakant taikyti lygtinį paleidimą. Visgi, šios aplinkybės negali būti ignoruojamos, kadangi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis T. Š. laisvėje net ir turėdamas pajamų šaltinį susidurdavo su finansinio stabilumo trūkumu, todėl nevengė vykdyti finansinio pobūdžio nusikaltimų. Nuteistajam gyvenat laisvėje trūko kompetencijos skirstant gaunamas lėšas. Taip pat nurodoma, jog ši sritis yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamo elgesio raiška, finansinio stabilumo trūkumas gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę.

24. Įvertinus visus aptartus duomenis, net ir aplinkybės, susijusios su darbo, gyvenamosios vietos turėjimu ar socialinių ryšių palaikymu su artimaisiais, nesudaro pagrindo šioje bausmės atlikimo stadijoje spręsti, jog bausmės tikslai būtų pasiekti T. Š. toliau likusią bausmės dalį atliekant laisvėje, paskiriant skunde nurodomus įpareigojimus. Visos šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir nusikalstamų veikų darymo metu, tačiau akivaizdu, jog tai jo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejoti Komisijos bei apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam T. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nėra jokio pagrindo. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog T. Š. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.