Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ričardo K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr.2-2258-48/2007 pagal pareiškėjo Ričardo K. L. ieškinį skolininkui R. R. dėl piniginės prievolės išieškojimo ir debitorinės skolos pripažinimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. L. skundžia Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinio dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad R. R. yra PĮ ,,Ekochron“ debitorinis skolininkas, kuris pagal 1994 m. vasario mėn. sudarytą pinigų skolinimo kreditinę sutartį su PĮ ,,Ekochron“ gavo 48 000 Lt paskolą.

Teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pareiškėjo pareiga - aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, bei aiškiai suformuluoti teismui prašymą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą (CPK 178 straipsnis). Tačiau faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas prašomą nustatyti faktą kildina iš paskolos sutarties teisinių santykių (CK 6.870-6.875 str.). Toks faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo ieškinio dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad R. R. yra PĮ ,,Ekochron“ debitorinis skolininkas, kuris pagal 1994 m. vasario mėn. sudarytą pinigų skolinimo kreditinę sutartį su PĮ ,,Ekochron“ gavo 48 000 Lt paskolą. Tokia praktiką šiuo klausimu formuoja ir Lietuvos Aukščiausias teismas (LAT 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje).

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismo atsisakymas priimti reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo apriboja jo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl R. R. suteiktos paskolos susigrąžinimo. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo R. K. L. ieškinys atsakovui R. R. dėl piniginės prievolės išieškojimo, kylantis iš tos pačios paskolos teisinių santykių, kurių juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti pareiškėjas, teismo yra priimtas ir bylai duota eiga (b.l. 31-32).

Apelianto argumentas, jog Vilniaus apygardos teisme 2007 m. birželio 18 d. yra priimta nutartis, kurioje pagal tokį patį pareiškėjo ieškinį atsakovui D. M. reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad atsakovas yra PĮ ,,Ekochron“ skolininkas yra priimtas, bylai duota eiga, neteisingas. Vilniaus apygardos teisme 2007 m. birželio 18 d. nutartimi spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo (b.l. 38-39).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamos nutarties dalį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Ričardo K. L. ieškinį dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Ričardo K. L. ieškinį dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikti nepakeistą.