Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Susisiekimo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovė 2016-01-15 18.49 val. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti. K. V. ir Susisiekimo ministerija sudarė taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina. Byla nutrauktina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi, taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų.

Iš pateiktos Taikos sutarties matyti, kad ji išreiškia tiek K. V., tiek ir Susisiekimo ministerijos valią ir siekį taikiai išspręsti šioje administracinėje byloje kilusį ginčą. Šiuo atveju nėra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, neleidžiančių tvirtinti pateiktos Taikos sutarties, nėra duomenų apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, jog iš Taikos sutarties matyti, kad šalims yra žinomos patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnyje, darytina išvada, jog egzistuoja visos teisinės sąlygos, leidžiančios šioje byloje tvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsniu, 101 straipsnio 4 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 105–106 straipsniu, 149 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Patvirtinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą 2016-01-15 tokio turinio taikos sutartį:

„1. Šalys susitaria, kad Atsakovas pakeičia Įsakymu skirtą tarnybinę nuobaudą „papeikimas“ į tarnybinę nuobaudą „pastaba“ ir nustato, kad tarnybinė nuobauda baigia galioti teismo nutarties, patvirtinančios Taikos sutartį, įsigaliojimo dieną.

2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktu ir 3 dalimi, teikia pasiūlymą atsakovui dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, o atsakovas sutinka su pateiktu pasiūlymu. Atleidimo sąlygos: pareiškėjo atleidimo diena yra penkta darbo diena nuo teismo nutarties, patvirtinančios Taikos sutartį, įsigaliojimo dienos, pareiškėjui sumokama 3 mėnesių pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, kuri mokama Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 4 dalyje ir 6 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjui taip pat taikomos pagal įstatymus priklausančios, Taikos sutartyje neaptartos garantijos ir pareigos, tačiau Pareiškėjas atsisako jam taikomos garantijos, numatytos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje (6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos), bet tik Atsakovo atžvilgiu.

Šalys susitaria, kad jei, pagal Taikos sutartį, pareiškėjas 2016 m. sausio 26 dieną dar nebus atleistas iš pareigų šalių susitarimu, numatytu Taikos sutartyje, tai Atsakovas nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. sausio 29 d. imtinai suteiks pareiškėjui kasmetinių mokamų atostogų, o pareiškėjo atleidimo iš pareigų diena nusikels į kitą darbo dieną, esančią po pareiškėjo atostogų dienos, jei tai neprieštaraus Taikos sutartimi numatytam atleidimo datos skaičiavimo būdui.

3. Išskyrus išeitinę kompensaciją, kuri mokama Taikos sutarties 2 punkte numatyta tvarka, atsakovas su atleidžiamu pareiškėju atsiskaito (sumoka darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir pan.) jo atleidimo dieną.

4. Atsakovas pareiškia, kad Taikos sutarties sudarymo dieną pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėtas joks kitas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

5. Šalys įsipareigoja griežtai laikyti paslaptyje administracinės bylos ginčo faktines aplinkybes, susilaikyti nuo jų vertinimo ir jokiais būdais jų neatskleisti tretiesiems asmenims, nebent jų atskleidimas būtų privalomas pagal įstatymus. Šalys įsipareigoja laikytis tarpusavio pagarbos ir geranoriškumo principų, neformuoti viena apie kitą negatyvios nuomonės ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti kitos šalies reputacijai ar pareiškėjo įsidarbinimo kitose įstaigose, organizacijose, institucijose ar įmonėse galimybėms. Kiek tai susiję su viešais pasisakymais dėl ginčų tarp Šalių bei kitų susijusių klausimų, Šalys įsipareigoja apsiriboti patvirtinimu, kad Šalys gera valia šiuos ginčus ir nesutarimus išsprendė ir nebeketina prie jų grįžti.

6. Kiekviena iš Šalių patvirtina ir garantuoja viena kitai, kad:

6.1. ji turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnyje ir, atitinkamai, 2.74 straipsnyje numatytą teisnumą bei veiksnumą visa apimtimi, kad jų teisnumas ar veiksnumas nėra jokiu būdu apribotas, kad jos nenuslėpė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti kitos Šalies veiksnumu ar teisnumu šios Taikos sutarties pasirašymo kontekste;

6.2. kiekviena Šalis šią Taikos sutartį sudarė laisva valia, geranoriškai, nesant apgaulės, grasinimų, prievartos ir tarp Šalių nėra nelygybės;

6.3. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

7. Šalys patvirtina, kad nėra ginčo tarp Šalių dėl Taikos sutarties sąlygų. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos ABTĮ 102 str. 3 d., t. y. tai, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įsigaliojus teismo nutarčiai, patvirtinančiai Taikos sutartį, Taikos sutartis bus priverstinai vykdytinas dokumentas bei galės būti priverstinai vykdoma teismo sprendimų priverstiniam vykdymui nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str. 2 d.). Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją Šalių valią, išreiškiamą sudarant Taikos sutartį.

8. Šalys susitaria, kad visas kiekvienos iš jų turėtas bylinėjimosi (apimant išlaidas advokato ar kito atstovo pagalbai apmokėti, jei tokių būtų) ir teismo išlaidas, jos padengs savo sąskaita, t. y. viena kitai neatlygins, ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalaus.

9. Šalys susitaria, jog įsigaliojus teismo nutarčiai, patvirtinančiai Taikos sutartį, yra galutinai išsprendžiamas tarp Šalių kilęs ginčas ir jos viena kitai nebeturi jokių reikalavimų ir įsipareigojimų, kylančių iš administracinės bylos, dėl administracinėje byloje nagrinėjamų teisinių santykių ir faktinių aplinkybių, išskyrus aptartus Taikos sutartyje.

10. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, išreiškia savo neatšaukiamą prašymą teismui:

patvirtinti Taikos sutartį; nutraukti administracinę bylą;

10.3. minėtus klausimus spręsti rašytinio proceso tvarka Šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

11. Šalys susitaria, kad pareiškėjas pateikia Taikos sutartį teismui tvirtinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Taikos sutarties pasirašymo ir tą pačią dieną pateikia atsakovui dokumentus, įrodančius, kad šiame punkte numatytą įsipareigojimą pareiškėjas įvykdė.

12. Kiekviena Šalis kitai Šaliai pareiškia ir garantuoja, kad vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais ji turi teisę, o jos atstovas turi reikiamus įgaliojimus sudaryti Taikos sutartį bei vykdyti visus Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ir tai nepažeis jos sutartinių ar bet kokių kitokių įsipareigojimų, trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų.

13. Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo momento.“.

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.