Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-899-174-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
1A-899-174-2013
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00679-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
T. A., ir V
Nukentėjusysis
S. V., S. K., R. V., J. B.
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-899-174/2013

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00679-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2013 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nuteistajam T. A.,nuteistojo T. A. gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už S. V. turto pagrobimą) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už S. K. turto pagrobimą) – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2012-09-01 – 2012-09-10 J. B. turto pagrobimą) – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2012-09-01 – 2012-09-30 J. B. turto pagrobimą) –šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už R. V. turto pagrobimą) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir vienam mėnesiui. Į bausmės laiką visiškai įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir vienam mėnesiui bei 4 MGL (520 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2013-03-07 iki 2013-03-08.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu priteista iš T. A., K. B. ir V. N. solidariai: nukentėjusiajam S. V. – 810 Lt; nukentėjusiajam S. K. – 2 830 Lt; nukentėjusiajam R. V. – 1400 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iš T. A. ir K. B. priteista solidariai 890 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. B..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. N. bei K. B., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. B. ir V. N., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, būtent:

2012 m. rugpjūčio 13 d., apie 04.00 val., T. A., veikdamas kartu su K. B. ir V. N., atvykę į Pyktiškės kaimą, Klaipėdos rajone, savo automobiliu „Opel Calibra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie S. V. priklausančių dirbtuvių įsibrovė į patalpą ir pagrobė 800 Lt vertės suvirinimo aparatą „Suptec Austria“, 20 litrų talpyklą su dyzeliniu kuru, bendra vertė 100 Lt, 200 Lt vertės 7 kw elektros variklį, 100 Lt vertės grąžtą „Einhel“, 500 Lt vertės automobilio „ZIL“ paskirstymo dėžę, taip jie pagrobė 1700 Lt vertės S. V. priklausantį turtą.

Be to, T. A., veikdamas kartu su K. B. ir V. N., 2012 m. rugsėjo 17 d., apie 01.00 val., atvykę į Girininkų kaimą, Klaipėdos rajone, automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. A., prie S. K. priklausančio metalinio konteinerio – garažo, išlaužę lauko durų spyną, įsibrovė į patalpą ir pagrobė 2 000 Lt vertės benzininį pjūklą „Jonsered“, 400 Lt vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, 400 Lt vertės elektrinį suktuką „Marksman“, 4000 Lt vertės plovimo įrenginį „Stihl“, 350 Lt vertės 40 metrų trifazį kabelį, 30 Lt vertės vienfazį kabelį, 50 Lt vertės 10 litrų benzino, taip jie pagrobė 3 630 Lt vertės S. K. priklausantį turtą.

Be to, T. A., veikdamas kartu su K. B., nuo 2012 rugsėjo 1 d. iki 2012 rugsėjo 10 d., apie 02.00 val., atvykę į Laigių kaimą, Klaipėdos rajone, savo automobiliu „Opel Calibra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie J. B. priklausančio gyvenamojo namo ir išėmę lango rėmą su stiklu, įsibrovė į gyvenamąsias patalpas ir pagrobė 300 Lt vertės šaldiklio kompresorių, 150 Lt vertės pieno separatoriaus detalę, 50 Lt vertės aliumininį 38 litrų talpos bidoną, 30 Lt vertės artilerijos šovinio tūtą, 100 Lt vertės briedžio ragą. Po to, nuėję prie medinio kalvės pastato, atitraukę durų skląstį, įsibrovė į patalpą ir pagrobė 100 Lt vertės metalinę plokštę, dėžę su dantračiais ir guoliais, kurių vertė 70 Lt, generatoriaus ir starterio dalis, kurių bendra vertė 25 Lt, taip jie pagrobė 825 Lt vertės J. B. priklausantį turtą.

Be to, T. A., veikdamas kartu su K. B., nuo 2012 rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., apie 03.00 val., atvykę į Laigių kaimą, Klaipėdos rajone, savo automobiliu „Opel Calibra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie J. B. priklausančios kalvės ir iškėlę iš vyrių duris įsibrovė į patalpą ir pagrobė 150 Lt vertės šaldytuvo aušinimo radiatorių, taip jie pagrobė 150 Lt vertės J. B. priklausantį turtą.

Be to, T. A., veikdamas kartu su K. B. ir V. N., nuo 2012 rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 01.00 val., atvykę į Rudaičių kaimą, Klaipėdos rajone, automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. A., prie R. V. priklausančio angaro – dirbtuvių ir išlaužę laukujų durų spyną, įsibrovė į patalpą ir pagrobė automobilio „Mercedes-Benz“ lengvo lydinio 4 vnt. ratlankių su padangomis, bendros 400 Lt vertės, automobilio „Volkswagen Golf“ 2 vnt. lengvo lydinio ratlankius su padangomis, bendros 500 Lt vertės ir vieną 100 Lt vertės ratlankį „R 18“, 100 Lt vertės automobilio „Ford“ vieną ratlankį, 300 Lt vertės savadarbį suvirinimo aparatą, taip jie pagrobė 1 400 Lt vertės R. V. priklausantį turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo sušvelninti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį bei į tai, kad jis yra dirbantis. Apeliantas nurodo, kad jis kartu su sugyventine augina tris mažamečius vaikus ir turi pareigą juos išlaikyti, o dėl paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turės neigiamos įtakos jo vaikų interesams, kadangi vienai sugyventinei išlaikyti tris vaikus yra sunku.

Nuteistojo T. A. gynėja prašo nuteistojo T. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę T. A. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti penki tyčiniai nusikaltimai, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. T. A. anksčiau aštuonis kartus buvo teistas, naujus penkis nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, iš jų ir už analogiškų, tik skirtingos apimties nusikaltimų nuosavybei padarymą, neatlikęs bausmės, be to, ir po to jis dar vieną kartą buvo nuteistas. Tai rodo, kad T. A. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį T. A. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant T. A., kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. A. anksčiau nemaža kartų buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, T. A. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jam nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam T. A. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nors nuteistasis T. A. prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirbo bei kartu su sugyventine augina tris mažamečius vaikus, tačiau šios aplinkybės nepateisina jo nusikalstamo elgesio, o pareiga išlaikyti vaikus nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nes, kaip minėta, T. A. anksčiau net aštuonis kartus buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs bausmės, po to buvo nuteistas dar vieną kartą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti šeima negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui T. A. yra aiškiai per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra žymiai mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Atitinkamai už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, taikant palankiausią bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl laikyti per griežta ir galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, išsamiai įvertino padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, nusikaltimo padarymo priežastis, ankstesnius nuteistojo teistumus. Teisėjų kolegijos nuomone, tik T. A. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apriboti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. A. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui T. A. yra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo T. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo T. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Eduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas