- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-04-03
- Bylos Nr.
- 1-57-83/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00043-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liucija Paulauskaitė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Kategorijos
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Liucija Paulauskaitė, išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Palangos m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini),neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. 2009-03-12, veikdamas bendrininkų grupėje su L. B., kurio atžvilgiu yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, suklastojo eismo įvykio deklaraciją, surašydamas duomenis apie eismo įvykį, neatitinkantį tikrovės, t.y. kad 2009-03-12 jam vairuojant automobilį valst. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), centrine gatve tarp garažų, Klaipėdos pl. 85, Palangoje, iš garažų teritorijos iš kairės pusės išvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. Š., nesuteikė pirmumo teisės ir atsitrenkė į automobilį(duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šią deklaraciją 2010-03-19 pateikė UADB „Ergo Lietuva“, esančiai(duomenys neskelbtini), kartu su pretenzija dėl 6307 Lt draudiminės išmokos išmokėjimo. Tokiu būdu L. B. ir E. Š. pateikdami melagingus duomenis apie eismo įvykį suklastojo dokumentą - deklaraciją ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti UADB „Ergo Lietuva“ turtą - 6307 litų sumoje.
E. Š. apklausos metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei parodė, kad šiuo metu detaliai aplinkybių neprisimena, kadangi praėjo jau daug laiko, tik prisimena, kad L. B. jo paprašė, kad jis padėtų suimituoti autoįvykį. Jis tuo metu buvo pasiskolinęs ir važinėjo su automobiliu (duomenys neskelbtini),L. B. tuo metu važinėjo su automobiliu (duomenys neskelbtini),valstybinių numerių neprisimena. Tarp šįų automobilių jie suimitavo autoįvykį Palangoje, tarp garažų, bet kuris iš jų vairavo neprisimena, lygtai pats L. B.. Jis rašė paaiškinimus draudimui, kur nurodė, kad yra kaltas dėl autoįvykio, nurodė autoįvykio aplinkybes, kurias nurodė ir L. B., nes jie taip buvo susitarę. Kuris iš jų pildė eismo įvykio deklaraciją neprisimena, gal ir abu. Jis padėjo L. B. kaip draugui, apie atlyginimus už padėjimą nesitarė. Dėl kokių priežasčių L. B. tai reikėjo daryti, pasakyti negali, jo paprašė, o jis nieko daug nesiaiškinęs sutiko (b.l. 165).
L. B., kurio atžvilgiu yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2009 metais vasario mėnesį, tikslios datos nepamena jis pasiskolino iš draugo K. K. automobilį (duomenys neskelbtini),valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kai pasiėmė automobilį, automobilis buvo važiuojantis. Jam K. K. pasakė, kad jei kas atsitiks, turės pats ir suremontuoti tą automobilį. Automobilį laikė garaže, (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant vieną dieną sugedo automobilio pavarų dėžė. Tuo metu jis nedirbo, ir neturėjau už ką automobilio suremontuoti. Tuomet savo pažįstamam E. Š. pasiūlė suimituoti auto įvykį, kad gautų draudimo išmoką. E. Š. turėjo automobilį (duomenys neskelbtini) nors tas automobilis taip pat buvo ne E. Š. vardu, prasto stovio, E. Š. ruošėsi jį parduoti dalimis. Jis pasiūlė suimituoti autoįvykį kad E. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini),atsitrenktų į automobilį (duomenys neskelbtini)ir po to E. automobilį (duomenys neskelbtini) galės priduoti kaip metalo laužą. E. Š. sutikus, 2010 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, E. Š. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini)trenkėsi priekine automobilio dalimi į stovintį automobilį(duomenys neskelbtini), tuo tarpu jis visą tai stebėjo iš šono, tai buvo prie garažų, adresu(duomenys neskelbtini). Po šio suimituoto eismo įvykio, jie užpildė deklaracijas ir jis nunešė deklaracijas į draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini),E. Š. už tai jokių pinigų nepažadėjo, pinigus būtų gavusi automobilio (duomenys neskelbtini), savininkė, ir jis tikėjosi, kad tokiu būdu išspęs tuo metu susidariusią situaciją. Už gautus iš draudimo pinigus galės suremontuoti automobilį. Apie tai, kad eismo įvykis buvo suimituotas nei K., nei jo draugas K. K. nežinojo (b.l. 137-139).
Liudytoja V. K. parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini),valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, tačiau šiuo automobiliu visą laiką naudojasi jos sūnus - K. K.. (b.l. 118-120).
Liudytojas K. K. parodė, kad automobilis(duomenys neskelbtini),valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso jam, nors yra įregistruotas jo motinos vardu. Minėtą automobilį jis 2009 metais, davė savo draugui L. B.. Automobilį davė naudotis važiuojantį, techniškai tvarkingą. 2009 metais, tikslios datos neprisimena, L. B. pasakė jam, kad jo automobilis buvo apgadintas avarijos metu. Apie tai, kad jo automobilis buvo sugedęs, kai L. juo naudojosi, jis nežinojo. L. B. užpildė deklaracijas, ėjo kartu su L. B. į draudimą, jis ėjo tik kaip savininkas, bet nieko nepildė. Tuo metu jis nežinojo, kad tas autoįvykis buvo suimituotas. Dabar sugrįžęs į Lietuvą susitiko su L. ir L. jam pasakė, kad buvo policijoje ir papasakojo, kad autoįvykis buvo suimituotas. Dėl apgadinto automobilio nei L. B., nei kitam vairuotojui pretenzijų neturi, turtinė žala jam nepadaryta.(b.l. 124-126).
Liudytojas A. V. parodė, kad jis yra automobilio(duomenys neskelbtini),valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas. 2009-03-11 šį automobilį jis davė E. Š. pasinaudoti dviem dienoms. Automobilis buvo tvarkingas, važiuojantis. 2009-03-12 jam paskambino E. Š. ir pranešė jam apie eismo įvykį, kurio metu buvo sudaužytas jo automobilis. 2009-03-13 jis nuvažiavo pas E. Š. ir iš jo bei L. B. paėmė užpildytas deklaracijas, kurias 2009-03-14 pristatė draudimo bendrovei „Ergo Lietuva". Kadangi E. Š. pripažino, kad jis kaltas dėl avarijos, todėl avarijos metu patirtą žalą turėjo apmokėti jo automobilį apdraudusi bendrovė (b.l. 95-97).
Liudytojas J. S. parodė, kad jis įgaliotas atstovauti UADB „Ergo Lietuva“ interesus dėl tariamo autoįvykio. UADB „Ergo Lietuva“, siekdama įsitikinti nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, kreipėsi į nepriklausomą ekspertą E. S., kuris savo specialisto išvadoje Nr. ES-22-09 konstatavo, kad automobilių sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių (duomenys neskelbtini),v/n (duomenys neskelbtini), ir „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2009-03-12 eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų L. B. ir E. Š. nurodytomis aplinkybėmis, o buvo padaryti kitomis aplinkybėmis. Dėl šių priežasčių buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ekspertizės atlikimas UADB „Ergo Lietuva“ kainavo 1539 litus (b.l. 120-121).
Iš 2011-02-15 nurodymo pervesti įmokėti grynuosius pinigus matyti, kad L. B. draudimo bendrovei UADB „Ergo Lietuva“ atlygino žalą, pervesdamas į jos sąskaitą banke 1539 Lt (b.l. 148).
Iš 2009-03-25 išvados apie transporto priemonės likutinę vertę matyti, kad įvertinus minėto suimituoto autoįvykio metu patirtus automobilio „Dodge Grand Caravan“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimus buvo nustatyta, kad draudiminė išmoka siektų 6307 Lt (b.l. 49).
Iš 2009-03-12 eismo įvykio deklaracijos, pildytos E. Š. bei L. B., matyti, kad šie asmenys deklaracijoje nurodė, kad 2009-03-12 eismo įvykis buvo įvykęs ir buvo sugadinti automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 82).
Iš UADB „Ergo Lietuva“ anketos eismo įvykio dalyviui bei jo priedo matyti, kad L. B. draudimo bendrovei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad minimas automobilis (duomenys neskelbtini),sugadinimus patyrė minimo autoįvykio metu (b.l. 34-40).
Iš UADB „Ergo Lietuva“ anketos eismo įvykio dalyviui bei jo priedo matyti, kad E. Š. draudimo bendrovei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad minimas automobilis (duomenys neskelbtini), sugadinimus patyrė minimo autoįvykio metu (b.l. 41-47).
2009-07-07 specialisto išvadoje Nr. ES-22-09, kurią atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas technologijos mokslų daktaras E. S., nurodyta, kad automobilių sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių (duomenys neskelbtini),v/n (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2009 m. kovo 12 d. eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų L. B. ir E. Š. nurodytomis aplinkybėmis, o buvo padaryti kitomis aplinkybėmis (b.l. 19-33).
2010-05-24 specialisto išvadoje Nr. 11K-9 (10), kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertai, nurodyta, kad tikėtina, jog susidūrimo sąlytis tarp automobilių (duomenys neskelbtini),v/n (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),v/n (duomenys neskelbtini), yra įvykęs - į stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini),kairiojo šono priekinę dalį priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkus skersine kryptimi iš kairės važiavusiam automobiliui(duomenys neskelbtini), Prieš šį susidūrimą automobiliai(duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),buvo apgadinti. Automobilio(duomenys neskelbtini),v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo L. B. ir automobilio „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. Š. nurodoma aplinkybė, kad prieš pat susidūrimą automobilis (duomenys neskelbtini),važiavo apie 40 km/h greičiu, techniniu požiūriu neatitinka transporto priemonių sugadinimų tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog, tikėtino, transporto priemonių susidūrimo metu automobilis (duomenys neskelbtini),stovėjo (negalėjo važiuoti sava eiga) (b.l. 105-112).
Motyvuojamoji dalis
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. Š., veikdamas bendrininkų grupėje, suklastojo eismo įvykio deklaraciją, surašydamas duomenis apie eismo įvykį, neatitinkantį tikrovės, ir šią deklaraciją kartu su pretenzija dėl 6307 Lt draudiminės išmokos išmokėjimo pateikė UADB „Ergo Lietuva“. Tokiu būdu L. B. pateikdamas melagingus duomenis apie eismo įvykį suklastojo dokumentą - deklaraciją ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti UADB „Ergo Lietuva“ turtą - 6307 litus. Šios kaltinamojo E. Š. veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d ir 182 str. 1 d., sudėtį.
E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas bei nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į tai, kad E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., 22 str. 1 d.) bei į tai, kad Š. anksčiau neteistas, pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. paskiriant vieną iš LR BK Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. - 8 MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio baudą.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – 7 MGL, t.y. 910 Lt (devynių šimtų dešimties litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, švelnesnę bausmę apimant griežtesne, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 8 MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.