Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, auginantis vaiką iki 3 m., vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį 24 parų arešto bausme; bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 23 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), rūsyje, tempė podukrą V. K., gimusią 2003 m., už plaukų; jai nugriuvus ant malkų, vieną kartą sudavė delnu į veido sritį, sukeldamas nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) V. T. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 32-33, 51-52), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. kaime su draugais gėrė alkoholį. Vakare neblaivus grįžo į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo V. K. su draugu, jos draugą matė pirmą kartą. Taip pat buvo jo (V. T.) sūnus D. T., sugyventinė I. K. ir posūnis G. K.. Jis nusipirko butelį degtinės ir vienas gėrė namuose. V. K. nunešė 1 € į parduotuvę, nes jis buvo skolingas už butelį degtinės. Pykosi su V. K., nes jis (V. T.) nedavė degtinės V. K. bernui. Jis tą berną vijo lauk. V. K. neprašė gerti, tik rūkyti. Jie susipyko, nes jis nebedavė rūkyti. Tai buvo katilinėje. Ji ėmė plūstis, vadino visokiais žodžiais, įžeidė jį. Jis nesusivaldė, patempė ją už plaukų ir ji parvirto ant malkų. Tada pliaukštelėjo jai delnu per veidą. Nežino, ar būtų sudavęs būdamas blaivus. Jis taip elgėsi tik todėl, kad nesusivaldė, kai ji jį plūdo. Gal būtų užmetęs ir blaivus. V. K. buvo girta, elgėsi nenormaliai. Kai ji išgeria, visada kažką padaro: tai pjaustosi, tai plūstasi, viena sau „žvengia“ gulėdama lovoje, ne kartą sakė, kad išskirs jį ir motiną.

Nepilnametės nukentėjusiosios V. K. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 134-135), kuriame teigiama, kad jai yra 14 m. Kalbės apie patėvį V. T.. Ji iškvietė policiją, nes patėvis ėmė plūstis, paėmė ją už plaukų ir trenkė per veidą. Konfliktas kilo dėl to, kad ji negėrė kažkokio jo padaryto gėrimo.

Įvykio dieną ji grįžo iš miesto su mama. Patėvis jau buvo išgėręs, buvo pasislėpęs degtinės. Mama išėjo pas draugę, o ji pasiliko namie, mamos prašymu prižiūrėjo vaikus. Patėvis pasiūlė kartu išgerti. Ji atsisakė. Patėvis paklausė, ar ji žino, kas jai bus. Patėvis sakė, kad sėdėjo ir dar pasėdės, jeigu reikės. Tada ji gėrė tą degtinę. Nežino, kaip jautėsi, ne viską pamena. Kai išgėrė degtinę, patėvis ėjo į „P“ parduotuvę nusipirkti dar degtinės ir liko skolingas 2 €. Patėvis parėjo ir pasakė jai nunešti skolą. Ji nunešė. Kai parėjo, patėvis vėl liepė gerti. Išgėrė beveik visą butelį. Grįžo mama. Patėvis butelį paslėpė. Mama suprato, kad ji išgėrusi. Patėvis mamai pamelavo, kad kol mamos nebuvo, ji (V. K.) buvo išėjusi. Mama patikėjo patėviu. Paskui patėvis pasakė jai ateiti, pabaigti išgerti. Pabaigė tą butelį. Patėvis išsitraukė kažkokio savo daryto gėrimo. Ji paragavo ir apsivėmė, nes buvo labai šlykštus. Jis liepė dar gerti. Ji atsisakė. Tada patėvis ėmė plūstis, vadino ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji su kitais būna, geria, o su juo negeria. Siūlė pasižiūrėti į save. Patėvis paėmė ją už plaukų, nelabai stipriai patempė, kadangi patempė atbulą, ji nukrito ant malkų. Buvo katilinėje. Patėvis vieną kartą delnu trenkė jai per veidą, pataikė į kairį žandą. Jai skaudėjo, kai patėvis tempė už plaukų, trenkė per žandą. Ji apsiverkė, išbėgo, pasakė, kad geruoju jam nesibaigs. Turėjo omenyje, kad iškvies policiją. Iškvietė policiją. V. pasislėpė palėpėje. Policija rado V., liepė joms pūsti į alkotesterį. Ji ir mama pripūtė. Mama pasakė, kad pas draugę išgėrė sidro. Policija pasakė, kad kvies „vaikų teises“.

Prieš įvykį pas ją atėjo draugas. Jam 17 m. Nesakys draugo vardo. Kai vartojo alkoholį, draugas buvo kartu, bet alkoholio nevartojo. Kai plūdosi su patėviu, draugas pasakė jiems ramintis. Ji pasakė draugui nesikišti. Tada draugas išėjo į virtuvę. Draugas nematė, kai ją mušė.

Liudytojos I. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 57-58, 63-64), kuriuose sakoma, kad ji yra V. T. sugyventinė, kartu gyvena 5 m., turi bendrą 2 m. vaiką, veda bendrą ūkį. V. K. yra jos dukra, jai 14 m. V. K. yra neįgali, nustatyta diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas. Šeimoje dar auga 12 m. G. K. ir 6 m. K. K..

Įvykio nematė. 2018 m. rugpjūčio 13 d. su vaikais vyko į Šiaulius apsipirkti. Grįžo apie 17³⁰ val. Sugyventinis buvo išgėręs, bet nebuvo agresyvus. Viskas buvo gerai, nebuvo konfliktų. Paliko vaikus prižiūrėti V. K. ir nuėjo pas draugę. Mano, kad ten buvo apie pusvalandį, ne ilgiau. Pakalbėjo su drauge, išgėrė sidro ir grįžo. Kieme matė V. K. draugą, vardo nežino.

Apie 22 val. ji migdė vaikus. Trys mažieji miega viename kambaryje. V. K. turi atskirą kambarį, ji buvo savo kambaryje. Sugyventinis valgė virtuvėje. Pavalgęs jis visada eina į katilinę parūkyti. Ji užmigdė mažąjį, vyresnieji dar nemiegojo. Būdama miegamajame, išgirdo piktą V. K. balsą. Ji keikėsi, pykosi su V. T.. Pašoko iš lovos, ėjo žiūrėti, kas vyksta. Išėjusi į prieškambarį, pamatė, kaip V. K. su telefonu išeina į lauką, išgirdo, kaip ji kviečia policiją. Nuėjo paskui ją, prašė baigti, padėti ragelį, klausė, kas vyksta, tačiau ji bėgo ir kvietė policiją. Tada paliko ją lauke, grįžo į kambarį. Klausė sugyventinio, kas atsitiko. Jis pasiėmė striukę ir pasakė: „Ji vėl pablūdo“. Sugyventinis buvo išsigandęs, sakė: „Dabar tai pridarė“, ir išėjo. Kai atvyko policija, V. K. labai stipriai verkė, aiškino, kad susipyko su V. T., kad jis per prievartą liepė jai gerti, trenkė per veidą ir už plaukų tampė. Veide nesimatė jokių sužalojimų, paraudimų. V. K. paprašė palikti ją vieną, kad nusiramintų, tada niekam nematant susipjaustė rankas. GMP išvežė V. K. į psichiatrijos ligoninę.

Liudytoja I. K. matė, kad kai V. K. kieme kvietė policiją, buvo išgėrusi. Nežino, kur ji spėjo išgerti, nors tą dieną jie (I. K. ir kiti šeimos nariai) buvo namuose. Ji kartais labai slapčia dingsta iš namų. Gal V. K. buvo kur išbėgusi, o ji (I. K.) nesuprato ir jos nepasigedo. Klausė, kur ji gėrė, kada. Su ja buvo neįmanoma susikalbėti, ji verkė. Ne kartą pastebėjo, kad V. K. išgeria, bet niekada nematė, kur ir su kuo ji geria. V. K. išeidavo pas draugus į Šiaulius ir grįždavo išgėrusi. Kai ji (I. K.) prieš įvykį išėjo pas draugę, V. K. buvo blaivi. Kai grįžo, nepastebėjo, kad ji būtų girta.

Virtuvėje nebuvo jokio alkoholio: nei alaus, nei degtinės. Gal po dviejų dienų katilinėje rado tuščią degtinės butelį. Anksčiau jo nebuvo. Galvoja, kad tą dieną sugyventinis gėrė degtinę.

Įvykio metu girdėjo triukšmą, apsižodžiavimą. Negirdėjo smūgių garsų, V. K. žodžių „paleisk, nemušk“. Netiki, kad V. T. galėjo versti ją gerti, nes jis (V. K.) draudžia (vartoti alkoholį) ir jai (I. K.) ne kartą sakė žiūrėti (V. K.), neleisti gerti. Nenori tikėti, kad V. T. galėjo ją mušti, nes anksčiau to niekada nebuvo. V. K. ne pirmą kartą kviečia policiją, jai tai atrodo lengvas būdas kažką pagąsdinti. Mano, kad V. K. daug ką išgalvoja, fantazuoja, ypač kai susinervina. Nematė, kad V. T. kažkaip negerai žiūrėtų į V. K.. Jis su ja elgėsi kaip su vaiku, su dukra. V. K. elgesys su V. T. kartais būdavo netinkamas – ji eidavo paskui jį, sekiodavo, prašydavo kažką nupirkti. V. K. nuolat turi gerti vaistus. Kai viskas įvyko, ji nevartojo vaistų, todėl jos būklė buvo neadekvati.

Liudytojo A. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 151-152), kuriame nurodyta, kad 8 m. pažįsta V. K.. Jie kartu mokėsi. Nėra pora, tik pažįstami. Įvykio dieną apie 18³⁰ val. jie susitiko PC „Saulės miestas“. Ji pakvietė važiuoti iki jos namų (duomenys neskelbtini). Abu buvo blaivūs, kartu buvo jos mama su broliais. Visi grįžo į (duomenys neskelbtini). Namuose buvo patėvis. Jis buvo girtas.

Jis buvo kambaryje su V. K. ir jos patėviu. V. K. ir patėvis dviese gėrė degtinę. Kiti vaikai pasiliko kitame kambaryje. Nematė, kur dingo V. K. mama. V. K. norėjo degtinės. Patėvis nupirko degtinės. Patėvis nevertė jos gerti, nieko jai nesakė. Jie išgėrė 1 butelį, butelį išmetė į šiukšlinę virtuvėje. Abu norėjo dar išgerti, todėl patėvis nuėjo ir paprašė V. K. motinos pinigų. V. K. motina buvo namuose, kitame kambaryje. Ji davė pinigų. V. K. motina negėrė su jais, buvo su vaikais. V. K. motina matė, kaip V. K. geria su patėviu, bet nieko nesakė. Gavęs pinigų, patėvis nuėjo į parduotuvę ir įsigijo degtinės. Patėvis grįžo ir pasakė V. K., kad liko skolingas 1 €, ir padavė V. K., kad nuneštų į parduotuvę. Nuėjo su V. K. ir atidavė skolą pardavėjai. Tada grįžo ir V. K. vėl gėrė su patėviu savo kambaryje. Motina viską matė ir nieko nesakė, leido V. K. gerti. Niekas nevertė V. K. gerti degtinę.

V. K. su patėviu ėjo parūkyti ir rūsyje susiginčijo. Jis nėjo parūkyti. Nežino, ar jie gėrė rūsyje. Išgirdo, kad jie pykstasi. Jie šaukė vienas ant kito. Nuėjo pažiūrėti. Matė, kad V. K. sėdėjo ant malkų, patėvis paėmė ją už plaukų ir vieną kartą trenkė jos galvą į malkas. Daugiau jis nemušė jos. Nieko jiems nesakė. V. K. šaukė, kad kvies policiją, ir išėjo iš rūsio. Atvažiavo policija. Įvykio metu buvo blaivus ir viską pamena. V. K. melavo, jeigu sakė, kad patėvis vertė gerti. V. K. labai nori gerti. Ji daug meluoja, visko prisigalvoja.

Liudytojo G. K. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 138-139), kuriame teigiama, kad jam 12 m. Kalbės apie patėvį V. T.. V. nenaudojo smurto prieš juos. V. su patėviu sutaria normaliai. Jei V. neklauso, patėvis nieko nedaro, o mama šaukia. Nežino, ką ji prisidirba. Jeigu padarydavo kažką netinkamo, V. jo (G. K.) nebausdavo, o mama užrėkdavo. Įvykio dieną buvo atvažiavusi policija, nes V. susipyko su patėviu. Nieko nematė, nieko nežino, kas ten buvo. Buvo savo kambaryje. Konfliktas vyko namie prie pečiaus adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną V. buvo su jais namuose viena. V. buvo gal 3 valandoms išėjusi į lauką, grįžo apie 20 val. Mama namuose prižiūrėjo brolį, buvo su broliu lauke, paskui - namuose. Patėvis buvo išgėręs. Mama tą dieną alkoholio nevartojo. Nematė pašalinių asmenų namuose.

Liudytojos B. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 166-167), kuriame parašyta, kad dirba pardavėja (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Vietiniai parduotuvę vadina „P“. Iš matymo žino šeimą, kuri gyvena pirtyje. Tas namas priklauso ūkininkei G.. Tą šeimą vadina „taboru“. Gal todėl, kad vyras tamsus. Pamena tą dieną, kai mergina atnešė 0,9 € skolą už to tamsaus vyro pirktą degtinę. Dieną matė, kad mergina su bernu bei merginos motina su vaikais grįžo iš miesto, nešėsi tris maišus prekių, matėsi sidro bambaliai ir kt. Jie praeina pro parduotuvę eidami į savo namus. Vakare prieš 20 val. į parduotuvę atėjo vyras, pirko butelį degtinės. Jis buvo truputį išgėręs, bet nesvirduliavo. Jis turėjo 5 € ir trūko 90 centų. Vyras pasakė, kad sutuoktinė tiek davė. Vyras prašė parduoti, ir sakė, kad dukra netrukus atveš skolą. Pardavė. Jis nuvažiavo dviračiu. Už kokių 10-15 minučių atėjo toji mergina su bernu ir atnešė 1 €. Jie klausė, ką jis pirko. Pasakė, kad degtinę. Mergina atrodė kažkiek išgėrusi, o tas bernas – gerai „kaptelėjęs“.

Liudytojo A. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 145-146), kuriame sakoma, kad su G. B. dirbo ekipaže „S-1901“. Prieš vidurnaktį gavo pranešimą, kad patėvis verčia vartoti alkoholį, smurtauja (duomenys neskelbtini). Nuvyko ir kieme rado paauglę. Ji atrodė neblaivi. Šalia buvo vaikinas. Jis teigė, kad nežino, kas įvyko, kad ką tik atėjo. Atrodė blaivus, gali būti, kad turi negalią. Pasakė vaikinui eiti namo ir jis išėjo. Mergina sakė, kad patėvis verčia vartoti alkoholį, katilinėje tampė už plaukų, nes ji nenorėjo gerti. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Viduje rado moterį su dviem mažamečiais vaikais. Jie nemiegojo, gulėjo lovoje, žiūrėjo TV. Motina buvo neblaivi. Ji sakė, kad nieko nežino, nematė, kur yra patėvis. Mergina prie motinos taip pat tvirtino, kad patėvis vertė gerti degtinę, kad tampė už plaukų. Mergaitė buvo įsitikinusi, atrodė ryžtingai ir kartojo tą patį. Motina sakė, kad ji išsigalvoja. Pasakė motinai, kad bus perduota „vaikų teisėms“. Nustatė motinos girtumą, informavo OVS budėtoją, šis pranešė VTAS. Įtarė, kad vyras gali būti namuose. G. B. lipo į palėpę ir rado pasislėpusį vyrą. Jis buvo neblaivus, teigė, kad nemušė ir nevertė gerti, kad podukra kalba nesąmones.

Liudytojo R. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 173-174), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. gavo Šiaulių apskrities VPK budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes patrulių rinktinės pareigūnai nustatė smurto artimoje aplinkoje požymius, t. y. pareigūnai sureagavo į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir jis pasitvirtino. Kiek pamena, pranešimas buvo toks, jog namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus V. T. panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą, vertė vartoti alkoholinius gėrimus savo sugyventinės nepilnametę dukrą V. K., tampė ją už plaukų, trenkė į galvą. Nuvyko minėtu adresu. Tuo metu pareigūnai jau buvo išvežę V. T.. V. K. mama paaiškino, kad V. K. yra problematiškas vaikas, dažnai išsigalvoja įvairias istorijas, turi psichikos sutrikimų. Motina pareiškimo rašyti nepageidavo, nes ant V. K. veido nesimatė jokių smurto žymių. Bendrauti su V. K. nesisekė, nes ji buvo stipriai susijaudinusi, verkė, jos kūną tampė traukuliai, drebėjo. Iškvietė medikus ir VTAS specialistus. Atvykus medikams, mergaitė tapo agresyvi, šaukė, stengėsi pabėgti iš namų. Teko laikyti, kad nepabėgtų. Atvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė ir liko viena kambaryje su mergaite. Mergaitė nurimo ir nebešaukė. Paskui jos abi išėjo iš kambario. V. K. sutiko vykti į ligoninę ir paprašė jų visų palikti ją vieną virtuvėje, kad ji galėtų nusiprausti veidą. Vaiko teisių apsaugos specialistė paprašė visų išeiti ir palikti mergaitę vieną. Tuo metu ji buvo rami. Visi išėjo ir ji liko viena. Maždaug po minutės pasigirdo bildesys. Įbėgo į virtuvę ir pamatė, kad V. K. sėdi ant žemės, jos kairė ranka buvo supjaustyta, bėgo kraujas, šalia mėtėsi skutimosi peiliukas. Po to ji vėl ėmė isterikuoti, spardytis, neleido medikams prieiti, panaudojo jėgą, kad medikai galėtų sutvarstyti ranką. Nuvedė ją į medikų automobilį ir medikai išsivežė ją į Moters ir vaiko kliniką. Kiek žino, Moters ir vaiko klinikoje mergaitei buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba, po to mergaitė nuvežta į Psichiatrijos ligoninę.

Liudytojos R. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 158-159), kuriame teigiama, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja ir jai priskirta I. K. šeima. Šeimą lanko dažnai. Šeimoje auga G. K., V. K., K. K., D. T.. Šeima įtraukta į rizikos grupę, nes vaikai dėl smurto artimoje aplinkoje buvo paimti iš šeimos. Tada jie gyveno Šiauliuose, į (duomenys neskelbtini) atsikraustė vėliau. Namas (duomenys neskelbtini) priklauso ūkininkei G.. Ji leido I. K. ten gyventi. Iki to įvykio, kai V. T. uždraudė gyventi su šeima, jis dirbo pas ūkininkę G.. Niekada nėra radusi I. K. neblaivios. Ne kartą bendravo su V. K.. V. K. apie patėvį V. T. blogai neatsiliepdavo. Nebuvo jokių įtarimų dėl V. T. netinkamo elgesio. V. K. nėra uždara. Mano, kad ji pasisakytų, jei būtų skriaudžiama. Ji turėjo ne vieną progą pasisakyti. V. K. linkusi meluoti, fantazuoti. V. K. rūko, bet nėra mačiusi jos girtos.

Taip pat įvykio vietos apžiūros 2018 m. rugpjūčio 14 d. protokolu su foto lentelėmis (1 t., b. l. 25-30), daiktų (skaitmeninės garso įrašo nukentėjusiajai skambinant į BPC) apžiūros 2018 m. rugsėjo 11 d. protokolu (1 t., b. l. 40-41), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. 2018 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 43-46), specialisto 2018 m. rugsėjo 7 d. išvada Nr. G 1249/2018(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai V. K. 2018 m. rugpjūčio 13 d. nustatytas 0,76 promilių girtumas (1 t., b. l. 77-78), V. T. asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis – 2018 m. rugpjūčio 14 d. 00⁵⁵ val. jam nustatytas vidutinis – 1,88 promilių – girtumo laipsnis (2 t., b. l. 1); VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos dokumentų išrašu/ siuntimu (1 t., b. l. 110), kuriame teigiama, kad V. K. diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. V. K. ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje yra gydytojo 2017 m. gruodžio 4 d. įrašas, kad pacientė gali situaciškai verkti, už akimirkos – grimasuoti, juoktis, keiktis. Emocijos paviršutiniškos. Ryški konkurencija tarp vaikų, liguistas motinos savinimasis. Pyktis konvertuojamas į kenkėjiškumą, apkalbas, melą. Psichokorekcijai nepasiduoda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusios nepilnametės V. K. ir liudytojo A. S. parodymų, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu tempė podukrą už plaukų; jai nugriuvus ant malkų, vieną kartą sudavė delnu į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 60 parų arešto bausmę. Bausmę sumažinti trečdaliu. Į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 57-59).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiosios nepilnametės patėvis, vidutinio amžiaus (34 m.), nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. augina vaiką iki 3 m., nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 5, 11; VSDFV duomenys). Vieną kartą už važiavimą autobusu be bilieto baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 12-13). Teistas 3 kartus, įskaitant už sunkius ir apysunkį nusikaltimus, panaudojant fizinį smurtą: išžaginimą, seksualinį prievartavimą, savavaldžiavimą (2 t., b. l. 6-10). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui; veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas už pastarojo nusikaltimo padarymą skiria kaltinamajam prokurorės siūlomą vieną griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir, atsižvelgiant į vaiko interesus, gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų (BK 49 str. 6 d.). Teismo nuomone, paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, vaiko iki 3 metų interesai nebus pažeisti, juo rūpinasi motina I. K.. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. 0³⁵ val. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. 13⁴² val. (2 t., b. l. 19, 39). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką, jį prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų, nesilankyti dabartinėje nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, mokymosi ir gydymosi įstaigose (b. l. 36-37, 44-45) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: kompaktinis diskas su BPC garso įrašu ir kompaktinis diskas su nepilnamečių apklausų įrašais, paliekami saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. T. skirtą 60 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės trukmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį V. T. praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), ją prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. T. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. T. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų, nesilankyti dabartinėje nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, mokymosi ir gydymosi įstaigose – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta arešto bausmė.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – du kompaktinius diskus su vaizdo ir/ar garso įrašais - palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. T., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.