Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-382-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
1A-139-382-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
L. G.
Advokatai
Alvydas Kvaševičius

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-382/2014

Teisėjas Vaclovas Jurjonas Proceso Nr. 1-94-1-00137-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Inesai Šimkūnienei,nuteistojo gynėjui advokatui Alvydui Kvaševičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 12 val., Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris įsibrovė į V. N. ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė 300 litų vertės elektros variklį, tuo nukentėjusiajam V. N. padarydamas 300 litų turtinę žalą, bei pasikėsino pagrobti 60 litų vertės automobilinį akumuliatorių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pamatė G. Š.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti prokuratūrai kaltinimui pakeisti. Teigia, kad į pastatą neįsibrovė ir tikslo pagobti akumuliatoriaus neturėjo, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuoja tik pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Pasak nuteistojo, tiek nukentėjusysis V. N., tiek ir liudytoja G. Š. parodė, kad jis buvo atvykęs pas nukentėjusįjį norėdamas nusipirkti automobilio priekinį stiklą. Mintis paimti akumuliatorių jam kilo tik išeinant iš nukentėjusiojo namų. Mano, jog tokie jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip įsibrovimas į patalpą. Tiek nukentėjusiojo namai, tiek ir ūkinis pastatas yra bendra visuma, todėl, jo manymu, į patalpą jis neįsibrovė.

Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl L. G. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

Nuteistasis paties vagystės fakto neginčija, tiesiog nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tvirtina, kad į patalpą jis neįsibrovė, nes buvo atvykęs pas nukentėjusįjį į namus. Mintis iš ūkinio pastato paimti akumuliatorių jam kilo išeinant iš nukentėjusiojo namų ir niekam nematant. Pasak nuteistojo, tiek nukentėjusiojo namai, tiek ir ūkinis pastatas yra bendra visuma, todėl, jo manymu, į patalpą jis neįsibrovė.

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek ir negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir gali būti padaromas įvairiais būdais: įsilaužiant, pavartojant apgaulę, panaudojant parinktus, padirbtus, pavogtus, rastus raktus ar instrumentus, kuriais atidaromas spynos užraktas jo nesugadinus, panaudojant technines ar kitas priemones. Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpas, tai reiškia, kad kaltininkui į šias vietas draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba leidžiama įeiti tik tam tikru laiku. Todėl nusikaltimų nuosavybei atveju neteisėtu yra laikomas bet koks patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją be jokio formalaus pagrindo, neturint jokių teisių į ją įeiti. Šio nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą, kaip ir nagrinėjamu atveju, patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios ar prieš jo valią.

Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, matyti, kad viso proceso metu nukentėjusysis V. N. nuosekliai tvirtino, kad pas jį į namus buvo atvykęs L. G., kuris domėjosi galimybe įsigyti automobilio priekinį stiklą. Kadangi jis stiklo neturėjo, L. G. išėjo. Jis sirgo, todėl į kiemą nėjo, žiūrėjo pro langą ir pasidarė keista, kad automobilis ilgai neišvažiuoja iš kiemo. Jo sugyventinė išėjusi pažiūrėti į kiemą pamatė, kad L. G. iš ūkinio pastato išsinešė akumuliatorių. Ji liepė L. G. padėti akumuliatorių į vietą. Po kelių dienų nuėjęs į ūkinį pastatą, neberado elektros variklio (t. 1. b. l. 12–13, 14–15, 196–197). Netikėti šiais viso proceso metu nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Taigi nuteistajam L. G. nukentėjusysis V. N. nedavė leidimo eiti į ūkinį pastatą, nuteistasis tai nutarė daryti savo iniciatyva. Be to, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis inkriminuojama tik tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas pateko į patalpą, turėdamas tikslą pavogti ten esantį turtą. Pats nuteistasis apeliaciniame skunde patvirtino, kad mintis pagrobti nukentėjusiojo V. N. turtą jam kilo tik išėjus iš nukentėjusiojo namų, todėl akivaizdu, kad jo veiksmai atitinka visus vagystės įsibrovus į patalpą požymius.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pagrobto turto vertė jokios įtakos kvalifikavimui neturi, nes anksčiau minėti nuteistojo veiksmai suponuoja atsakomybę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvią veiką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo L. G. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tenkinti nuteistojo L. G. prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ar grąžinti bylą prokuratūrai nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Savinijus KatauskasLinas Pauliukėnas