Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant D.Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei D.Stančikaitei, atsakovo atstovui R.Prašmuntui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skunde paaiškino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkarda (toliau-VSAT) 2007-05-11 priėmė nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr.167-28 ir paskyrė AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ 11000 litų baudą už LR transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau-TVPĮ) 20 str. pažeidimą, t.y. už tai, kad 2007-04-11 į Vilniaus oro uostą AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ reisu buvo atskraidintas Kinijos pilietis C. M.-L., kuris neturėjo Lietuvos Respublikos vizos, nors ji šiuo atveju buvo būtina.

AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ paaiškino, kad VSAT ginčijamą nutarimą grindė netinkamais teisės aktais, t.y. tokiais, kurie šiuo atveju netaikytini. Pareiškėjas nesutinka su VSAT nutarimą grindžiančiais argumentais, kurių pagrindas yra ne TVPĮ nuostatos, o Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau-Konvencija) 9 priedo nuostatos bei Europos Sąjungos teisės aktai. Konvencija yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriame jokios imperatyvaus pobūdžio prievolės ir atitinkamai atsakomybės už Konvencijos pažeidimą nenumatyta, todėl motyvai, kad AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pažeidė Konvencijos 9 priedo reikalavimus, yra nepagrįsti, už šį pažeidimą nėra ir negali būti taikoma atsakomybė. Atmestinas yra ir Europos Sąjungos Reglamento (EB) Nr. 539/2001 (toliau-Reglamentas) su vėlesniais pakeitimais taikymas šioje byloje, nes Reglamentu nėra įtvirtintos jokios prievolės privatiems asmenims (vežėjams), o tik nurodyti įpareigojimai, susiję su trečiųjų šalių piliečių atvykimu į Europos Sąjungos valstybes nares, kurie privalomi valstybėms narėms ar atitinkamoms institucijoms bei trečiųjų šalių piliečiams. VSAT skundžiamame nutarime neteisingai ir plečiamai taikė TVPĮ 20 str. nuostatas, t.y. neteisingai aiškino sąvoką „kelionės dokumentas“, nes ginčijamame nutarime yra nurodyta, jog vežėjas neužtikrino, kad keleivis (užsienietis) turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikalingus dokumentus, t.y. ir vizą. TVPĮ 20 str. 1 d. įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad užsienietis turėtų kelionės dokumentus, reikalingus vykti į Lietuvos Respubliką, apima vežėjui prievolę užtikrinti, kad užsienietis turėtų pasą, o viza nėra kelionės dokumentas ar jo dalis. Kadangi pareiškėjas, registruodamas keleivį C. M.-L. skrydžiui, patikrino jo pasą, atsakomybė už tai, jog AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ neužtikrino, kad keleivis turėtų vizą, pareiškėjui kilti negali. Pareigą tikrinti, ar užsienietis turi vizas ir kitus dokumentus, įvardintus LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau-UTPĮ) 7 str. 1 d. 3 p., turi išimtinai valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, nes vežėjo reisu keleivis tik atvyksta į Lietuvos Respubliką iki valstybės sienos, o ne kerta Lietuvos Respublikos sieną, nes kirsti ar nekirsti valstybės sieną (per veikiančius pasienio kontrolės punktus) yra individualus kiekvieno keleivio spendimas, todėl TVPĮ nenumato ir negali numatyti prievolės AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ tikrinti dokumentų daugiau nei tie dokumentai, kurie yra būtini užsieniečio atvykimui į Lietuvos Respubliką, t.y. reikalauti iš keleivių daugiau nei paso. Nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktai nesuteikia teisės privačiam subjektui – vežėjui – reikalauti iš užsieniečio pateikti vizas, santuokos liudijimus, sveikatos draudimus ar išrašus iš sąskaitų, kuriuos turi teisę išreikalauti tik VSAT pagal LR valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 7 str. Išimtinę teisę spręsti, ar išduoti asmeniui vizą pasienio kontrolės punkte, turi tik VSAT pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymo Nr.1V-280/V-109 „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentų akreditavimo taisyklių patvirtinimo“ IV skyrių.

AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pabrėžė, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pažeidė TVPĮ 20 str. 1 d., spręsdamas dėl nutarimo pagrįstumo, turėtų įvertinti, ar pareiškėjui paskirta 11000 litų bauda yra ne per didelė, kadangi Lietuvos valstybė nepatyrė jokių nuostolių dėl keleivio C. M.-L. atvežimo į Lietuvos Respubliką, jokių neigiamų pasekmių dėl to neatsirado, todėl 11000 litų bauda pareiškėjui, kuris vykdo tarptautinį susisiekimą oro transportu, kai tokia sankcija daugiau kaip 30 kartų viršija vidutinę bilieto AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ reisu kainą, yra neproporcinga pažeidimui.

Iškilusio ginčo dalykas - Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2007-05-11 nutarimo Nr.167-28, kuriuo pareiškėjui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ paskirta 11000 litų bauda už tai, jog AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pažeidė TVPĮ 20 str. 1 d., t.y., kad 2007-04-11 į Vilniaus oro uostą AB „FlyLAL – Lithuanian Airlines“ reisu buvo atskraidintas Kinijos pilietis C. M.-L., kuris neturėjo Lietuvos Respublikos vizos, nors ji šiuo atveju buvo būtina, pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad VSAT vado pavaduotojas 2007-05-11 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr.167-28 (b.l.10-11) skyrė pareiškėjui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” 11000 litų baudą už tai, kad 2007-04-11 10.24 val. į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu Nr.TE 221 iš Maskvos buvo atskraidintas užsienietis – Kinijos pilietis C. M.-L., gim. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji būtina, tuo pažeidžiant TVPĮ 20 str. 1 d. reikalavimus.

Santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos transporto viešuoju administravimu, vežėjų (operatorių) ir transporto infrastruktūros valdytojų veikla, valstybės pagalba plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendraisiais principais, transporto infrastruktūros valdytojų teisiniu statusu, jų santykiais su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimais, saugaus eismo užtikrinimu ir kitais su transporto veikla susijusiais santykiais, reglamentuoja TVPĮ.

Šio ginčo atveju atsakomybė AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ taikyta už TVPĮ 20 str. 1 d. reikalavimų nepaisymą. TVPĮ 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro (...) transportu, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjas turi pareigą tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu VSAT nustato, kad vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo 11000 litų iki 18000 litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (TVPĮ 2 d.). Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (TVPĮ 3 d.).

UTPĮ 2 str. 10 d. įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai: turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, arba turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, arba leidimą nuolat gyventi, arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, arba Europos Sąjungos leidimą gyventi; turi dokumentus, kuriuose nurodyta užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas ir sąlygos, turimos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų gavimo šaltinis, turimos lėšos grįžti į savo kilmės valstybę ar vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitą valstybę, taip pat dokumentą, patvirtinantį sveikatos draudimą, ir pareikalavus juos pateikia; yra žinoma, kad užsienietis nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties įstatymo 2 str. 33 d. įstatymas aiškiai apibrėžia vizos sąvoką ir nurodo, kad viza – tai įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr.3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu.

LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A-11-223/2007), jog kelionės dokumentais TVPĮ 20 str. 1 d. prasme reikėtų laikyti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, jog tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas VSAT praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą, t.y. šioje sampratoje yra išskiriamas (akcentuojamas) kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektas. Tokia samprata neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms UTPĮ 2 str. 10 ir 33 d., pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną.

Sistemiškai vertinant minėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamoji dalis.

Pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr.539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr.2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr.1932/2006 ,,Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo” Kinijos pilietis C. M.-L. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos viza. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal jo pilietybę vykstančiam į ES (ir į Lietuvą) tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant, užsieniečiui neturi būti leista vykti prie valstybės sienos.

Teismas nustatė, kad AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ reisu 2007-04-11 10.24 val. iš Maskvos į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą buvo atskraidintas Kinijos pilietis C. M.-L., kuris neturėjo galiojančios Lietuvos Respublikos vizos, t.y. užsienietis C. M.-L. TVPĮ 20 str. 1 d. taikymo prasme neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas daro išvadą, jog vežėjas AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ neatliko įstatyme numatytos pareigos užtikrinti, kad atvykdamas į Lietuvą, Kinijos pilietis C. M.-L. turėtų visus kelionės dokumentus, todėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pažeidė TVPĮ 20 str. 1 d., už ką teisėtai buvo nubaustas sankcijoje numatyta 11000 litų bauda.

Teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais dėl mažesnių sankcijų už teisės pažeidimus taikymo (2003-06-10, 2004-12-13, 2005-09-29, 2005-11-03 nutarimai), remiantis tuo, kad AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ tik netinkamai interpretuoja galiojančias teisės normas, reglamentuojančias keleivių atvežimą į Lietuvą, kad AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ padėjo tyrimo atlikimui ir pažeidimo nustatymui, atsižvelgiant į pažeidimo mąstą, sankcijos (11000 litų bauda) neatitikimą pažeidimui, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, yra pagrindas mažinti atsakovo VSAT pareiškėjui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ paskirtą baudą, skiriant mažesnę baudą nei numatyta pažeidimo sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skundą tenkinti iš dalies.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007 m. gegužės 11 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr.167-28, paskyrus AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” 11000 litų baudą, pakeisti, skiriant AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.