- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-8560-1016/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19345-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eimutis Misiūnas
- Pažeidėjas
- J. B.
- Advokatai
- Ingrida Krolienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Ingridai Krolienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 15054090681, kurioje J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2015 m. gruodžio 15 d., apie 09.51val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus Kedrų g. 4, Vilniuje, vairuodama automobilį Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, kliudė pakeliamą užtvarą ir jį apgadino. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
J. B. teismo posėdyje kaltės nepripažino ir nurodė, kad tiksliai neprisimena kada tai buvo, jos nuomone, galimai 2015 m. gruodžio 15 d. ryte, į automobilių stovėjimo aikštelę ji įvažiavo apie 9.50 val., išvažiavo 10.11 val., eismo įvykio laiko neginčija. Ji sakė, kad vairuoja automobilį FIAT 500 penkerius metus. Atvažiavo į Savanorių prospektą, į tą aikštelę, nuskenavo jos automobilį, ji pradėjo važiuoti, pamatė, kad užtvaras leidžiasi. Ji nustebo, sustabdė automobilį, pavažiavo atgal, po to užtvaras vėl pakilo ir ji ramiai įvažiavo. Išlipusi iš automobilio, jį apžiūrėjo, apgadinimų nebuvo, todėl nuėjo į parduotuvę RIMI apsipirkti.
J. B. Teismo posėdyje sakė, kad po savaitės jai paskambino pareigūnė ir pranešė, jog ji,išvažiuodama iš parduotuvės RIMI, padarė nusižengimą ir pabėgo. J. B. atvažiavo pas pareigūnę, kuri jai kabinete parodė vaizdo įrašą, jame matėsi greitas automobilio pravažiavimas. Buvo nustebusi, kad kažką padarė, nes nei automobilis apgadintas, nei užtvaras sulaužytas. Filmuota iš šono, šį įrašą matė. Iš šalies atrodo, kad užtvaras krito stipriai, tačiau taip nebuvo; užtvaras nusileido, J. B. pavažiavo atgal, tada jis pakilo ir J. B. įvažiavo.
J. B. Teismo posėdyje sakė, kad neužkabino ir neapgadino užtvaro, jos automobilio apžiūra nebuvo atliekama, tačiau automobilis nebuvo apgadintas, tai matosi ir nuotraukose. Ji nežino per kiek laiko turi nusileisti kelio užtvaras, ar per kiek laiko pakilti. Taisyklėse parašyta, kad transporto priemonės numeris nuskenuojamas automatiškai ir automobilį aikštelėje galima laikyti 2 valandas. Niekur nėra STOP ženklo, kad ji privalo stovėti ir laukti, kol vienas automobilis pravažiuos ir užtvaras nusileis. Ji sakė, kad nevažiavo tiesiai į užtvarą, važiavo pro pakeltą užtvarą.
Liudytojas A. R. Teismo posėdyje sakė, kad įmonė administruoja RIMI aikštelę, esančią adresu Kedrų g. 4, Vilniuje. Įvykus įvykiui turėjo surinkti visą medžiagą ir pateikti policijai. Buvo apgadintas kelio užtvaras; apie apgadintą užtvarą pranešė apsaugos darbuotojai, kurie pastebėjo, kad užtvaras yra nulenktas. Pagal kameromis užfiksuotą laiką atsekė koks automobilis tai padarė ir pateikė medžiagą policijai. Kamera esanti už užtvaro veikia pagal numerio atpažinimo sistemą. Privažiavus automobiliui ji nuskaito numerį, užfiksuoja ir užtvaras atidaromas. Nuskaičius numerį pasikelia užtvaras. Kai apsaugos darbuotojai jiems pranešė, jog nulenktas užtvaras, žiūrėdami vaizdo įrašą rado automobilį apgadinusį užtvarą. Vaizdo įraše matė kaip vienas automobilis važiuoja paskui kitą automobilį; automobiliui įvažiuojant – prieš jį nusileidžia užtvaras ir automobilis judėdamas į priekį jį nulenkia. Vaizdo įrašas darytas iš kitos kameros, kuri stebi RIMI aikštelę bendrai. Nuotrauka (b.l. 5) padaryta iš numerių atpažinimo programos, kuriai svarbu, kad kamera atpažintų automobilio valstybinį numerį.
A. R. Teismo posėdyje sakė, kad policijai buvo pateikta tokia pati nuotrauka, kokia yra bylos medžiagoje. Įvažiuojant J. B. automobilio valstybiniai numeriai buvo užfiksuoti.
Liudytojas A. R. Teismo posėdyje taip pat nurodė, kad vaizdo medžiagoje matyti, jog automobilis nesilaikė 3 m atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio. Šis įrenginys yra sekundinis, o tai reiškia, kad automobiliui pravažiavus užtvaras iš karto leidžiasi, sustoti jis negali, nes turi didelę inerciją. Nuotraukoje tuo metu užtvaras buvo pakeltoje padėtyje. Šios nuotraukos daromos tik dėl automobilio valstybinio numerio atpažinimo, kadras yra fiksuojamas be kitų, pašalinių judančių įrenginių. Numerių atpažinimo sistema veikia per kompiuterį; koks laikas yra kompiuteryje, koks Lietuvoje pasaulinis laikas, toks laikas ir užfiksuojamas numerių atpažinimo sistemoje. Vaizdo įrašą daranti apžvalgos kamera nėra susieta su šiuo laiku, todėl tarp dviejų sistemų galima laiko paklaida.
Liudytojas A. R. Teismo posėdyje parodė, kad jų įmonė yra įsipareigojusi per valandą pakeisti apgadintą užtvarą. Jis nežino kaip buvo nustatyta, kad J. B. nesilaikė reikalaujamo 3 metrų atstumo, nežino kaip suskaičiuotas tas atstumas. Užtvaras krito ant atsakomybėn traukiamo asmens automobilio dėl to, kad automobilis važiavo paskui kitą transporto priemonę nesustodamas. Tokių įvykių yra buvę ne vienas. Išvadą, kad automobilis važiavo paskui kitą automobilį, padarė peržiūrėjęs vaizdo įrašą. Kokiu atstumu atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo nutolęs nuo kito automobilio, tiksliai pasakyti negali. Kai klientas, važiuodamas pro užtvarą, padaro apgadinimą, jis visada gali pranešti, nes yra nurodytas pagalbos numeris. Visuomet galima paskambinti policijai ir paklausti, ką reikia daryti, tačiau asmuo padaręs apgadinimą pasišalino iš įvykio vietos. Jis nori, kad būtų atlyginta padaryta žala. Sprendžiant pagal laiką, byloje buvo pateikta automobilių įvažiavimo per tą užtvarą suvestinė, - niekas kitas per tą laiko tarpą nepravažiavo. Yra įsitikinęs, kad filmuotoje medžiagoje ir nuotraukoje užfiksuotas automobilis yra tas pats automobilis, kuris važiavo ir apgadino užtvarą.
Liudytoja D. B. Teismo posėdyje sakė, kad turi daug bylų, todėl įvykio tiksliai neprisimena. Jeigu ji apžiūri automobilį, visuomet sudaro fotolentelę. Jeigu fotolentelės nėra , reiškia automobilis apžiūrėtas nebuvo. Buvo pateikta vaizdinė medžiaga, pagal kurią ji padarė išvadą, kad automobilis apgadino užtvarą. Turimos medžiagos išvadai padaryti užteko. Jeigu yra vaizdinė medžiaga, joje yra užfiksuotas pakeliamo užtvaro kontaktas su automobiliu. Tokiose aikštelėse informaciniai ženklai nurodo, kad „valstybinis numeris yra Jūsų bilietas“, todėl tiek įvažiuojant, tiek išvažiuojant būtina sustoti, kad automobilio numeris būtų užfiksuotas. Stabtelti reikia bet kuriuo atveju, kad automobilio numeris būtų užfiksuotas. Jeigu vairuotojas, laikydamasis visų taisyklėse nustatytų reikalavimų, važiavo paskui kitą automobilį, kai buvo pakeltas užtvaras ir nesitikėjo, kad užtvaras nukris ant jo automobilio, bet kokiu atveju kontaktas matomas, apgadinimas matomas taip pat, asmuo privalo apie tai pranešti nurodytais telefono numeriais, arba kviesti policijos pareigūnus, juk tai eismo įvykis, o tuomet būtų sprendžiamas kaltės klausimas. Pareigūnė sakė, kad šiuo atveju, tai jau pasišalinimas iš eismo įvykio. Peržiūrėjus vaizdo įrašą akivaizdu, kad pakeliamas užtvaras pradeda leistis, kad buvo kontaktas - taip pat akivaizdu, nes užtvaras sulinkęs. Iš pateiktos medžiagos, nuotraukų, vaizdo įrašo ji buvo įsitikinusi, kad būtent atsakomybėn traukiamo asmens automobilis apgadino šį užtvarą. Vien pagal garsą, kad užtvaras nusileido ant automobilio kėbulo, vairuotoja turėjo įvertinti, kad užtvarą apgadino. Pareigūnė Teismo posėdyje teigė, kad surašė protokolą, nes užteko pagrindo išvadai padaryti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET.
Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino, ir vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone daro šias išvadas:
I. J. B. įvykdyta veika neatitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų pažeidimo sudėties požymių, todėl šią dalį bylos nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Teismas tokią išvadą daro remdamasis šiais motyvais:
1. Administracinio teisės pažeidimo protokole ROIK: 15054090681, nurodyta, kad J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs kelio ženklinimą esantį Kedrų g. 4, Vilniuje įvažiuojant į parduotuvės Rimi automobilių stovėjimo aikštelę, daro išvadą, kad J. B., vairuodama automobilį Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepažeidė KET 9 ir 101 punktų ir kelio ženklų reikalavimų, nes:
a) Bylos medžiagoje nurodyti kelio ženklai buvę Kedrų g. 4, Vilniuje, įvažiuojant į parduotuvės Rimi automobilių stovėjimo aikštelę. Teismas pastebi, kad įvažiavimo į automobilių aikštelę dešinėje pusėje yra draudžiamieji kelio ženklai: 319 p. (Draudžiama važiuoti paskui kitą transporto priemonę laikantis mažesnio atstumo, negu nurodyta kelio ženkle) kuris nurodo, kad draudžiama važiuoti paskui kitą transporto priemonę laikantis mažesnio atstumo, negu 3 metrai; 307 p. (Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir traktoriais su priekabomis, taip pat jais vilkti motorines transporto priemones) su papildomomis informacinėmis lentelėmis. Taip pat yra nurodomasis kelio ženklas 528 p. (Transporto priemonių stovėjimo vieta) su papildomomis informacinėmis lentelėmis 840 p. (Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti), ir kad 2 val. stovėjimo aikštelėje - nemokamos.
Taip pat Teismas pastebi, kad įvažiuojant į parduotuvės Rimi automobilių stovėjimo aikštelę kairėje pusėje buvo informacinis ženklas, kuriame nurodyta, jog „apmokėti už stovėjimą automatinėje kasoje“, kad „išvažiuojant iš aikštelės fiksuojamas automobilio valstybinis numeris ir automatiškai kelio užtvaras pakeliamas automatiškai“, taip pat informuojama, kad „jūsų numeris – jūsų bilietas ir, kad automobilio numeris turi būti švarus.“ Taip pat šioje kelio pusėje yra įrengtas kelio užtvaras.
Teismas pastebi, kad Kedrų g. 4, Vilniuje, įvažiuojant į parduotuvės Rimi automobilių stovėjimo aikštelę nėra kelio ženklo, įpareigojančio vairuotojus sustoti ar/ir informacinio pranešimo, kad vairuotojas privalo sustoti bei sulaukti kol kelio užtvaras nusileis ir vėl pakils. Pagal esamą kelio ženklinimą nėra jokios informacijos, kad užtvaras automatiškai nusileidžia po 4 sekundžių nepaisant to, ar paskui pirmąjį automobilį važiuoja antrasis automobilis nuo jo nutolęs daugiau nei 3 metrus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kelio užtvaras nusileido po 4 sekundžių. Toks kelio ženklas ar informacinis pranešimas yra neaktualus, jei automobilis privažiuoja prie nusileidusio kelio užtvaro, nes vairuotojas privalo sustoti, sulaukti kol užtvaras pakils ir vairuotojas galės važiuoti toliau. Tačiau, jei paskui pirmąjį automobilį ruošiasi važiuoti kitas automobilis, tada toks kelio ženklas yra būtinas.
b) Iš filmuotos medžiagos matyti, jog J. B. su Fiat modelio automobiliu iš galo privažiavo prie Audi automobilio. Audi automobilis sustojo prie nuleisto užtvaro, sulaukė kol kelio užtvaras pakils ir jam pakilus - Audi automobilis pravažiavo. Tuo metu, kai Audi automobilis pradėjo važiuoti, o Fiat automobilis dar stovėjo, tarp automobilių susidarė didesnis nei 1,5 automobilio korpuso tarpas, t. y. didesnis nei 3 metrai. Tada Fiat automobilis, nutolęs nuo Audi automobilio didesniu nei 3 metrai atstumu, važiavo pro pakeltą kelio užtvarą. Todėl pagrįstai galima teigti, kad J. B. draudžiančiojo kelio ženklo (319 punktas) nepažeidė.
c) Kelio ženklai J. B. neįpareigojo sustoti prie pakelto kelio užtvaro ir sulaukti kol jis nusileis, todėl ji nesustojusi norėjo pravažiuoti pro pakeltą kelio užtvarą. Kaip J. B. Teismo posėdyje nurodė, - ji nežinojo, kad privalo sustoti, ir nežinojo, kad užtvaras važiuojant automobiliui (1/3 automobilio jau buvo pravažiavusi pro kelio užtvarą) gali nusileisti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad J. B. laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių: ji buvo nutolusi saugiu atstumo nuo priekyje stovėjusio automobilio, įsitikino, kad važiuoti pro atitvarą yra saugu, važiavo lėtai ir atsargiai. Remiantis šiuo, Teismas daro išvadą, kad J. B. nepažeidė KET 9 ir 101 punkto reikalavimų.
II. J. B. įvykdyta veika neatitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimo sudėties požymių, todėl šią dalį bylos nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių. Teismas tokią išvadą daro remdamasis šiais motyvais:
1. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t. y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta eismo įvykio sąvoka. „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“
Faktinė aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko - įrodyta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip Fiat automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas užkabino ir palenkė kelio užtvarą, bei liudytojo A. R. parodymais. Šią faktinę aplinkybę iš dalies pripažįsta ir J. B., parodydama, kad po įvykio išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad automobilis nebuvo apgadintas. J. B. Teismo posėdyje teigė, kad nesuprato, jog apgadino kelio užtvarą, ji sakė, kad kuomet užtvaras pradėjo leistis, ji sustabdė automobilį, to po pavažiavo atgal, užtvaras vėl pakilo ir ji ramiai įvažiavo į stovėjimo aikštelę. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pastebi, kad J. B. važiavo Fiat automobiliu, kai užtvaras pradėjo leistis ir Fiat automobilis nestipriai jį stumtelėjo į priekį, užtvaras nestipriai palinko, tačiau jis nesulūžo, nenukrito ant žemės ir toliau veikė. Teismas daro išvadą, kad J. B., važiuodama pro pakeltą kelio užtvarą ir jam staiga nusileidus, jį nestipriai kliudydama bei nežymiai nulenkdama galėjo ir nesuprasti, jog kelio užtvarą apgadino ir tuo sukėlė eismo įvykį, apie kurį privalėjo pranešti policijai; galėjo nesuvokti, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas, daro išvadą, kad J. B., nepažeidė KET 222 punkto reikalavimų.
3. Taip pat Teismas pastebi, kad J. B. neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, ji buvo blaivi, automobilis buvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ji žinojo, kad automobilio numeriai yra užfiksuoti, todėl negalėjo galvoti, kad tokiu būdu gali nepastebėta pasišalinti iš įvykio vietos.
4. Teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad J. B. įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.
Taip pat teismas pastebi, kad tarp J. B. veikos ir kilusių pasekmių t.y. atsiradusios žalos, sugadinto kelio užtvaro, kurią paskaičiavo UAB „Softra“ pateikusi komercinį pasiūlymą kelio užtvarui suremontuoti (pakeisti kelio užtvaro kartį, kelio užtvaro tvirtinimo mechanizmą, karties pakeitimo darbai) sumai iš viso 272,25 eurai) (b. l. 34) nėra priežastinio ryšio. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atitvaras ir toliau veikė, praleidinėjo automobilius, pažeidimas buvo užfiksuotas 10 val., bet apie įvykį pranešta 15 val. (b. l. 33), kas per tą laiką įvyko, kiek transporto priemonių pravažiavo, duomenų nėra. Šią Teismo išvadą sustiprina ir liudytojo A. R., Teismo posėdyje duoti parodymai, kad tokių įvykių yra buvęs ne vienas. Todėl Teismas nesvarsto žalos atlyginimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.