- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- 1-883-311/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01295-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Kaltinamasis
- A. Z.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. 2014-09-20 apie 18 val. viešoje vietoje – Kaune, Kovo 11-osios g., prie namo Nr. 90, necenzūriniais žodžiais plūdo nukentėjusiąją K. P., bei elgdamasis įžūliai-sudavė kumščiu nukentėjusiajai K. P. į veidą, o jai nukritus ant žemės, kojomis spyrė į šoną, krūtinę ir veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. P. poodinės kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, žandą, pažandę ir pasmakrę, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, muštinę žaizdą kairiame antakyje, kairės akiduobės medialinės sienelės ir dugno bei kairio žandikaulio ančio medialines sieneles ir nosies kaulų lūžius, minkštųjų audinių kraujosruvas kaktoje ir kairės akies vokuose, t. y. sužalojimą sukėlusį K. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu šiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.
Be to, A. Z. 2014-09-20 apie 18 val. viešoje vietoje–Kaune, Kovo 11-osios g., prie namo Nr. 90, necenzūriniais žodžiais plūdo nukentėjusiąją K. P., iš chuliganiškų paskatų –tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajai K. P. į veidą, o jai nukritus ant žemės kojomis spyrė į šoną, krūtinę ir veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. P. poodinės kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, žandą, pažandę ir pasmakrę, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, muštinę žaizdą kairiame antakyje, kairės akiduobės medialinės sienelės ir dugno bei kairio žandikaulio ančio medialines sieneles ir nosies kaulų lūžius, minkštųjų audinių kraujosruvas kaktoje ir kairės akies vokuose, t. y. sužalojimą, sukėlusį K. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-12-20 jis rūkė savo buto balkone, stebėjo savo 6 metų sūnų kieme ir pamatė, kaip kaimynė P. kaire ranka sudavė jo vaikui į veidą neva, dėl šiukšlinimo, t.y. neva dėl to, kad A. Z. alaus buteliai išmėtyti jos kieme. Jis girdėjo, kaip P. sakė, kad surinktų bambalius ir juos išmestų. Sūnus tuo metu žaidė prie P. laiptinės. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, t.y. P. pradėjus jį kolioti necenzūriniais žodžiais, jis taip pat ją pradėjo kolioti. Po 4-5 minučių jis išėjo į kiemą, nors jam reikėjo bėgti aplink namą. Jam priėjus prie P., ši pradėjo jį daužyti su dubenėliu katinams, aptaškė jį. Tuomet jis necenzūriniais žodžiais jai pasakė, kad ji dingtų iš čia. Po to jis kaire ranka sudavė P. smūgį, ši nukrito ant gelžbetonio ir apsipylė krauju. Tada jis nuėjo namo. P. jis nespyrė. Jis sveria apie 120 kg, tai nežino, kas iš jos būtų likę, jei būtų sudavęs normalų smūgį, nes jį darbe vadina „Red bull“ dėl fizinės jėgos. Jaunystėje yra sportavęs.
Pagarsinus A. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis supykęs sudavė P. kumščiu į veidą bei ji nukrito ant žemės. Jai nukritus ant žemės, įspyrė jai porą kartų į įvairias kūno vietas. Matė, kad moteriškei iš nosies bėga kraujas (b.l. 94), A. Z. nurodė, kad nei karto nespyrė. Ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo advokatas, tyrėjas tik klausinėjo jo. Jis atsisakė gynėjo, nes jo tuo metu nebuvo, o apklausa būtų atkelta kitai dienai byla. Jis tuo metu buvo sulaikytas vienai parai. Būtų sulaikytas ir antrai, jei būtų pageidavęs advokato. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes jei nebūtų pasirašęs, tai būtų buvęs dar vieną parą sulaikytas.
Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Nors sutinka, kad nukentėjusi dėl jo veiksmų buvo sužalota, tačiau mano, kad nukentėjusiai nei kiek nereikia atlyginti žalos, nes ji padarė didelę žalą jo vaikui.
Nukentėjusioji K. P. parodė, kad globoja gyvūnus, gyvenančius prie jos namų. Ten yra vieta, kurioje ji padeda jiems maisto.
2014-09-20 išėjau į lauką, išnešė katinams maisto. Ten buvo primėtyta bonkų. Toje vietoje, kur dulkina kilimus, sėdėjo dvi mergaitės ir berniukas. Ji paklausė mergaičių, ar tas berniukas numetė butelius. Jos atsakė, kad jis. Tada ji numetė butelį prie berniuko ir pasakė, kad padėtų ten, iš kur paėmė. Stovėjo gal 2 metrų atstumu nuo berniuko. Ji tik pasakė, kad nuneštų butelį ten, iš kur paėmė. Prie vaiko net nebuvo priėjusi. Tai pasakiusi ji paėmė lėkštę, kurioje buvo kačių maistas ir norėjo eiti link savo namo, kaip išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) namo balkone, antrame aukšte, buvęs vyriškis pradėjo šaukti ,, sena kūrva, sterva‘‘. Šio vyriškio ji nepažinojo, nežinojo, kad jis yra to berniuko tėvas. Ji į jo žodžius nekreipė dėmesio. Po kelių akimirkų pamatė, kaip minėtas vyriškis atbėga link jos. Pribėgęs jis pasakė ,,ką čia kūrva reguliuoji mano vaikui‘‘ ir kumščiu smogė jai į veidą. Nuo smūgių ji nukrito, o vyras spardė ją kojomis. Dubenėliu ji tam vyriškiui nesudavė. Po suduotų smūgių vyriškis nuėjo. Neužilgo atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri ją pristatė į skubios pagalbos skyrių. Ligoninėje jai susiuvo žaizdą virš kairio antakio, buvo atliekama kompiuterinė tomografija, jai pasakė kad padaryti du kaulo lūžiai. Dėl užpuolimo ji patyrė didelį stresą, buvo sukeltas fizinis skausmas, veidas buvo sužalotas, sulaužyta nosis. Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, kur jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po sužalojimų ji beveik nieko nematė, ligoninėje trise negalėjo atverti akies voko. Iš tos akies ir dabar dar „žaibuoja“. Gydytoja sakė, kad pažeistas nervas. Ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 15 000 Lt civilinį ieškinį prašo tenkinti ir priteisti.
Liudytoja J. K. parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) name, pirmame aukšte, t.y. tame name, kur ir kaltinamasis gyvena.
2014-09-20 po pietų ji iš pradžių išgirdo keiksmažodžius iš buto, kuriame gyvena kaltinamasis. Išėjo į balkoną, suprato, kad koliojosi kaltinamasis. Matė, kaip kieme esantis vaikas mindė plastikinius butelius nuo alaus. Po to ji grįžo į butą. Po kiek laiko išgirdo klyksmą. Išėjusi į balkoną, pamatė nukritusią ant žemės močiutę, o nuo jos nueidinėjo vyras. Vaikas nuo jos stovėjo apie 30 metrų atstumu, jis buvo sveikas. Ji nematė, kaip kaltinamasis spardė močiutę. Vaikas stovėjo sveikas, neverkiantis. Kai vyras nuėjo, vaikas pradėjo verkti.
J. K. negirdėjo, kad močiutė būtų koliojusi kaltinamąjį. Girdėjo, kaip močiutė pasakė: „ aš nieko, tik pasakiau vaikui, kad padėtų butelius, iš kur paėmė“. Taip pat girdėjo, kaip kaltinamasis, gįžęs namo, iš savo balkono sakė, kad dar ne taip bus.
Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamasis jai nepažįstamas. Nukentėjusioji yra jos kaimynė.
Tai buvo šeštadienis. V. B. išgirdo kaimynės balsą, girdėjo, kad kažkas barasi kieme. Išėjo į balkoną. Girdėjo, kaip nukentėjusioji kaimynė sakė: „kodėl tu atnešei?“ Rankose ji laikė butelį, kurį ji atnešė ir numetė. Po to, kaip suprato liudytoja, į balkoną išėjo vaiko tėvai. Kaip ji matė, vaikas buvo 20-30 metrų atstumu nuo močiutės. Išėjus į balkoną vaiko tėvams, prasidėjo barnis. Tai močiutei vyras sakė, kad ji mušė jo vaiką. Taip pat ir moteris buvo išėjusi į balkoną, bet leido kalbėti vyrui. Įvyko baisus barnis, kaltinamasis keikė močiutę baisiais žodžiais. Močiutė keiksmažodžių nesakė. Po to vyras dingo iš balkono. V. B. matė, kaip daugiau kaimynių išėjo į balkoną. Po to pamatė, kaip tas vyriškis priėjo prie močiutės. Močiutė turėjo rankose dėžutę. Kaltinamasis pradėjo kolioti močiutę, rankom mojuodamas grasino, po to trenkė kumščiu jai į veidą. Močiutė nukrito. Tuomet jis spyrė močiutei į galvą, į kaklą. Dar pakėlė koją, po to apsigalvojo.
V. B. matė, kad močiutė rankose turėjo dubenėlį nuo žuvies, tačiau nematė, kad ji kaltinamajam būtų sudavusi tuo dubenėliu.
Liudytoja D. M. atsiuntė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šiuo metu ji yra šeštą mėnesį nėščia, dėl gresiančio persileidimo ji gulėjo ligoninėje, todėl jos sveikatos būklė šiuo metu yra griežtai prižiūrima gydytojų. Prašo bylą nagrinėti, jai nedalyvaujant (b.l. 112).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d., buvo pagarsinti liudytojos D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2014-09-20 apie 18.30 val. jai būnant tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), per balkoną pamatė kaip iš Kovo 11-osios g. namo (duomenys neskelbtini) (antro aukšto) per balkoną vyriškis mėto ant žolės plastikinius butelius. Kartu su juo buvo ir moteris. Lauke prie minėto balkono stovėjo mažametis vaikas, iš bendravimo ji suprato, kad minėtų asmenų sūnus. Tuo metu kieme kačių pašerti išėjo D. tėvų kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) trečioje laiptinėje, antrame aukšte (po dešine puse). Pamačiusi mėtomus į kiemą butelius, ji būdama prie laiptinės šūktelėjo vaikui, kad surinktų tėvų išmėtytus butelius. Prie vaiko ji net nebuvo priėjusi. Tada vyriškis iš balkono išvadino moteriškę „sena kūrva, sterva, eik namo, nes kaip išeisiu tau bus blogai“. Maždaug už 5 min. minėtas vyriškis atėjo į kiemą, apšaukė minėtą moterį, sakydamas, kad „ką tu aiškini, tu neturi teisės nieko reguliuot mano vaikui“ ir smogė moteriai į veido sritį. Nuo smūgio moteris nukrito ant žemės. Vyriškis tada spyrė į kairį šoną, po to vieną kartą į krūtinės sritį ir vieną kartą į veidą. Moteris pradėjo stipriai kraujuoti, o vyriškis nuėjo. Tuo metu, kai vyriškis spardė moterį D. M. per balkoną sušuko, kad jis liautusi, bet vyriškis nereagavo. Mažametį vyriškio vaiką ji matė dieną belakstantį kieme su vaikais, o sumušta moteris tikrai prie jo net nebuvo priėjusi. (b.l. 12.13.)
Iš K. P. protokolo –pareiškimo matyti, kad 2014-09-20 ji kreipėsi į Kauno apskrities VPK Dainavos PK, pranešdama, kad apie 18 val. Kaune, Kovo 11-osios g. namo (duomenys neskelbtini) kieme ji buvo sumušta. (b.l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėtas planas-schema (b.l. 5-7).
Iš specialisto išvados Nr. G1739/14(02) matyti, kad K. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kaktoje, kairės akies vokuose, pereinanti į skruostą, žandą, pažandę ir pasmakrę, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštinė žaizda kairiame antakyje, kairės akiduobės medialinės sienelės ir dugno bei kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosies kaulų lūžiai, minkštųjų audinių kraujosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trijų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl kairės akiduobės medialinės sienelės ir dugno bei kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosies kaulų lūžio K. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Kairės akiduobės medialinės sienelės ir dugno bei kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosies kaulų lūžiai, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kaktoje, kairės akies vokuose, pereinanti į skruostą, žandą, pažandę ir pasmakrę, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštinė žaizda kairiame antakyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, minkštųjų audinių kraujosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose galėjo būti padaryti ir spiriant koja, vieno trauminio poveikio pasekoje (b.l. 20.21).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo A. Z. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.
BK 138 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį.
Kaltinamasis A. Z. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad nukentėjusioji K. P. sudavė jos sūnui, todėl jis supykęs ir jai sudavė per veidą, be to, nukentėjusioji jį koliojo necenzūriniais žodžiais, sudavė jam dubenėliu, jis nukentėjusiosios nespardė.
Tačiau teismas šiuos kaltinamojo A. Z. parodymus vertina kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta neginčijamai nustatyta, kad A. Z. nusikalstamos veikos buvo padarytos viešoje vietoje –daugiabučio gyvenamojo namo kieme, apie 18 val., stebint aplinkiniams, kuriuos, kaip matyti iš apklaustų liudytojų V. B., J. K., D. M. parodymų, toks A. Z. elgesys paveikė neigiamai, dėl ko jos jautė psichologinį diskomfortą, buvo išsigandusios. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninės rimtį ir tvarką. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltinamojo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą bei atliko vandališkus veiksmus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kaltinamojo veiksmus kaip fizinio smurto panaudojimą vertina kaip įžūlius, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padarinių – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko daugiabučio gyvenamojo namo kieme, dienos metu, tai stebėjo aplinkiniai, o šios vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Taigi kaltinamojo veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (fizinio smurto panaudojimu bei vandališkais veiksmais), padariniais (visuomenės rimties sutrikdymu) – atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, veika kvalifikuota tinkamai.
Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kilus konfliktinei situacijai tarp kaltinamojo A. Z. ir nukentėjusiosios K. P. dėl to, kad, A. Z. teigimu, K. P. sudavė jo sūnui, A. Z., priėjęs prie K. P., smogė jai į veidą, o šiai nuo smūgio nukritus, kelis kartus jai įspyrė. Kaltinamojo A. Z. parodymus, kad K. P. sudavė jo sūnui, todėl jis užpyko, jis K. P. nespyrė, paneigia ne tik pati nukentėjusioji K. P., kuri nurodė, kad vaiko net nelietė ir stovėjo prie jo kelių metrų atstumu, bet ir liudytojos D. M., V. B.. Tokia kaltinamojo A. Z. nurodyta priežastis vertintina kaip menkavertė, t.y. kaltinamasis A. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatą K. P. be jokios aiškios priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir tokie jo elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį, todėl A. Z. elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pažymėtina, kad ir pagal teismų praktiką BK 138 str. dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Pažymėtina, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 str. 1 d. apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 str. 1 d. ir 135 str. ar 138 str. atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju tai, kad A. Z. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. požymius, kurie atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas.
Teismas kaltinamojo A. Z. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, vertina kaip nenuoseklius, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, 2014-09-21 apklaustas įtariamuoju nurodė, kad pilnai prisipažįsta, jog 2014-09-20 apie 18 val., kieme prie namo esančio Kovo 11-osios g. 90, Kaune, ranka sudavė nepažįstamai moteriai į galvą. Gulinčios nemušė, nespardė. Pripažįsta, kad ją keikė. (b.l. 72).
Apklaustas papildomai įtariamuoju 2015-01-24, A. Z. kaltu pilnai prisipažino bei nurodė, kad 2014-09-20 apie 18 val. jis buvo namie adresu (duomenys neskelbtini), buto balkone. Pamatė, kad nepažįstama moteris jo 6 metų sūnui sudavė ranka per veidą. Tai pamatęs jis įsiuto per balkoną ėmė rėkti ant moters, ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, ką tiksliai sakė, nepamena. Moteriškė jam atgal kažką pasakė, taip pat jį išplūdo negražiais žodžiais. Jį tai labai įsiutino ir jis nuėjo į kiemą. Jam priėjus prie moteriškės tarp jų kilo konfliktas, moteris rankoje turėjo bliūdelį, su kuriuo ėmė jį daužyti. Jis supykęs sudavė jai kumščiu į veidą bei ji nukrito ant žemės. Jai nukritus ant žemės, įspyrė jai porą kartų, į įvairias kūno vietas.bc Matė, kad moteriškei iš nosies bėga kraujas.(b.l. 94.)
Teismo nuomone ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis A. Z. sudavė nukentėjusiajai K. P., o šiai nukritus, ją pradėjo spardyti. Būtent jo veiksmų pasėkoje buvo sukeltos pasekmės, kurios vertinamos kaip sužalojimai sveikatai.
Taigi baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo A. Z. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis A. Z. kaltas ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamajam A. Z. skirtinos bausmės-laisvės atėmimas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., numatytų sankcijų ribose.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Z. padarė tyčinius baigtus vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kaltu prisipažino iš dalies, dėl padarytų nusikaltimų visiškai nesigaili, dirba, anksčiau neteistas (b.l. 40), baustas administracine tvarka (b.l. 42-43), nuo 2010-04-23 įrašytas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė-(duomenys neskelbtini) (b.l. 51),5 kartus gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą-nuo 2004-01-25 iki 2004-03-02 )b.l. 56), VTPT prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 83 TPK-433/2014 duomenimis A. Z. prieš 2014-09-20 konstatuojami psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini); jis galėjo suvokti savo veiksmus, kitų veiksmus nukreiptus prieš jį ir juos valdyti.; 2014-09-20 nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojami psichikos sutrikimai (duomenys neskelbtini). Jis galėjo suvokti savo veiksmus, kitų veiksmus nukreiptus prieš jį ir juos valdyti.; Šiuo metu A. Z. konstatuojami psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Jis gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. (b.l. 77.78.)
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, t.y. taikytinos BK 75 str. 1 d. nuostatos.
Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios K. P.
Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinyį dėl 498,40 Lt atlyginimo už nukentėjusiosios K. P. gydymą (b.l. 27-28..)
Nukentėjusioji K. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant jį iš kaltinamojo A. Z..
LR BPK 109 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Specialisto išvada Nr. G1739/14(02) nustatyta, kad K. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kaktoje, kairės akies vokuose, pereinanti į skruostą, žandą, pažandę ir pasmakrę, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštinė žaizda kairiame antakyje, kairės akiduobės medialinės sienelės ir dugno bei kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosies kaulų lūžiai, minkštųjų audinių kraujosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trijų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl kairės akiduobės medialinės sienelės ir dugno bei kairio žandinio ančio medialinės sienelės ir nosies kaulų lūžio K. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Taigi, akivaizdu, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji K. P. patyrė didelį fizinį skausmą. Be fizinio skausmo, kurį sukėlė kūno sužalojimai, ji taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, pablogėjo gyvenimo kokybė. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atsirado fizinio ir dvasinio pobūdžio neturtinė žala ir ji privalo būti atlyginta.
Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertintinos aukščiau aptartos nusikalstamos veikos pasekmės, atsižvelgtina į kaltinamojo kaltę bei jo turtinę padėtį.
Galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esant tokiems fiziniams sužalojimams, kurių padariniai iš karto nepašalinami, be išgyvenimų dėl sužalojimų, prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai, susiję su susirūpinimu būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Jei patirtas sužalojimas turi liekamųjų padarinių, jų šalinimas asmeniui sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo padarinių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl K. P. padarytų sužalojimų jai jokių liekamųjų reiškinių nėra.
Pagal teismų praktiką vertinant kaltininko turtinę padėtį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. Z. dirba, turi šeimą, auginą vieną vaiką, yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, jokios fizinės negalios neturintis žmogus, tai yra turintis galimybių pagerinti savo turtinę padėtį.
Remdamasis aukščiau išvardintais motyvais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodoma 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra mažintinas, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo A. Z. 1500 €.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo A. Z..
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti :
pagal BK 284 str. 1 d. –laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 138 str. 2 d. 8 p –laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str.1 d. , 5 d. 1 p., subendrinus apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. Z. 144,34 € (498,40 Lt).
Nukentėjusiosios K. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš A. Z. 1500 € (5179,2 Lt) neturtinės žalos atlyginimo
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.