Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-23 · Administracinė byla Nr. A-756-768-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-23
Bylos Nr.
A-756-768-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Trečiasis asmuo
R. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Aukštaičių šeimos klinika“
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-768/2010Procesinio sprendimo kategorija 6.8. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G.,atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei K. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Aukštaičių šeimos klinika“ ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Aukštaičių šeimos klinika“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R. G. dėl sprendimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Aukštaičių šeimos klinika“ kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (11.3)I-887 „Dėl patikrinimo akto“ ir VSDFV Panevėžio skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktą Nr. N15-574. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius patikrino Aukštaičių šeimos klinikos išduotų nedarbingumo pažymėjimų (serija D) Nr. 4094310 ir Nr. 4094448 už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. išdavimo, tęsimo ir užbaigimo pagrįstumą. Atlikus patikrinimą buvo surašytas VSDFV Panevėžio skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktas Nr. N15-574, kuriame konstatuota, kad apdraustajam E. Š. nedarbingumo pažymėjimai Nr. 4094310 ir Nr. 4094448 už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. buvo tęsti pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 ir 41.1 punktus ir kad toks pažeidimas padarė VSDF biudžetui 963,22 Lt žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiomis patikrinimo akto išvadomis, padavė skundą VSDFV. Tačiau VSDFV 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (11.3)I-887 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, skundžiami patikrinimo aktas ir VSDFV sprendimas yra nepagrįsti. Nurodytu laikotarpiu nedarbingumo pažymėjimas E. Š. buvo tęsiamas, nes tuo metu buvo taikomas ambulatorinis gydymas nespecifiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), pacientui buvo nurodyta ir jis savarankiškai lankė reabilitacines procedūras bei gydomosios mankštos procedūras. Buvo siekiama atstatyti E. Š. darbingumą. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Vadovaujantis šiuo Taisyklių punktu, asmens medicininiuose dokumentuose taip pat turi būti nurodomas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), išduoto ar tęsiamo pažymėjimo serija ir numeris, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data. Skundžiamame patikrinimo akte nėra nurodyta, kokiu būdu gydytojas pažeidė aukščiau nurodytas Taisyklių 18 punkto nuostatas. Vadovaujantis Taisyklių 41.1 punktu, darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau – ir NDNT) (išskyrus Taisyklių 42 ir 43 punktuose numatytus atvejus) ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad: „Kai darbingo amžiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, 41 punkte numatyti terminai netaikomi ir šie asmenys į NDNT nesiunčiami. Šiais atvejais tęsiant pažymėjimo galiojimo laiką ilgesniais terminais, nei numatyta Taisyklių 41 punkte, asmens sveikatos būklė bei darbingumas vertinami GKK posėdyje dalyvaujant VSDFV ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (gydytojui). Jeigu GKK pripažįsta asmenį ir toliau laikinai nedarbingu, pažymėjimas tęsiamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais“. Nagrinėjamu atveju gydytojas nepažeidė Taisyklių 41.1 punkto, nes, vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, turėjo teisę po GKK apžiūros, kuri įvyko 2008 m. rugsėjo 16 d., vėl tęsti nedarbingumo pažymėjimą 122 dienas. Gydytojo sprendimo tęsti nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. pagrįstumą patvirtina ir gydytojo - traumatologo 2008 m. spalio 8 d. išvada. Be to, gydytojas nedarbingumo laikotarpį tęsė ne savavališkai, o vadovaudamasis GKK 2008 m. rugsėjo 16 d. apžiūros rezultatais ir išvada. Šiame GKK posėdyje dalyvavo ir VSDFV atstovas. Siųsti pacientą į NDNT būtent 2008 m. gruodžio 2 d. nusprendė ne šeimos gydytojas, o GKK.

Atsiliepimas

Atsakovai VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, ligos pašalpos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas gauti apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Pagal Taisyklių 17 punktą, nedarbingumo pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo duodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki NDNT nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį. Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, GKK siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į NDNT (išskyrus Taisyklių 42 ir 43 punktuose numatytus atvejus) ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad šių Taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti VSDFV ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai (gydytojai). Pagal VSDFV Panevėžio skyriaus ir VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos 2005 m. gruodžio 29 d. pasirašytos sutarties „Dėl teisės duoti ir tęsti nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus“ Nr. F20-17 (toliau – ir Sutartis) 6.1 punktą, žala VSDF biudžetui yra laikomos ligos ir motinystės pašalpų sumos, kurios išmokėtos iš VSDF biudžeto pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos nepagrįstai ir/ar neteisėtai išduotus ir/ar tęstus nedarbingumo pažymėjimus ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus. Pagal Sutarties 6.1.8 punktą, neteisėtais veiksmais laikomi atvejai, kai nustatoma, kad asmuo, kurio darbingumas vertintas GKK dėl nukreipimo į NDNT vėlesniais terminais nei nustatyta Taisyklėse nedarbingumo pažymėjimo tęsimui, pripažintas nedarbingu, iš dalies darbingu ar darbingu. Įvertinus įrašus apdraustojo E. Š. medicininiuose dokumentuose bei nedarbingumo pažymėjimuose, nustatyta, kad jis laikinai nedarbingu dėl buityje patirtos traumos ir jos liekamųjų pasekmių (padarinių) buvo pripažintas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. (iš viso 195 kalendorines dienas nepertraukiamai). Aukštaičių šeimos klinikoje jis buvo gydomas nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki 2008 m. liepos 16 d. ir nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. (nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. jis gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose). 2008 m. rugsėjo 16 d., t. y. po 118 dienų, apdraustasis buvo nukreiptas į GKK, kuri rekomendavo nukreipti jį ortopedo konsultacijai ir konstatavo, kad jis nedarbingas dar apie 1 mėnesį, tačiau gali būti išleistas į darbą su apribojimais per GKK. Gydytojo traumatologo 2008 m. spalio 8 d. išvadoje nurodyta, kad po operacinio gydymo E. Š. būklė yra gera. E. Š. 2008 m. spalio 10 d. parašė prašymą nukreipti jį į NDNT. Tačiau jis buvo nukreiptas į NDNT tik 2008 m. gruodžio 2 d. ir nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami iki 2008 m. gruodžio 3 d. Pagal įrašus E. Š. asmens sveikatos istorijoje, jau iki 2008 metų spalio mėnesio buvo panaudotos visos galimos medicininės priemonės darbingumui atstatyti, geresnis rezultatas nebuvo pasiektas ir jo sveikatos būklė atitiko darbingumo lygio nustatymo kriterijus. Iki 2008 m. gruodžio 2 d. E. Š. būklė iš esmės nepasikeitė – šią aplinkybę patvirtina traumatologo - ortopedo išvada ir gydytojo R. G. įrašai paciento kortelėje. Pareiškėjo skunde teigiama, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas, nes buvo taikomas ambulatorinis gydymas nespecifiniais vaistais nuo uždegimo, reabilitacinės bei gydomosios mankštos procedūros. Tačiau jokių duomenų apie gydymą šiais vaistais, paciento nukreipimą į minėtas procedūras, jų lankymą ir gydymo rezultatus medicininiuose dokumentuose nėra. Atsakovų nuomone, Aukštaičių šeimos klinikos gydytojas R. G., neatsižvelgdamas į GKK 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, tęsė E. Š. nedarbingumo pažymėjimą ilgiau nei buvo rekomenduota GKK ir nustatyta Taisyklių 41 punkte, todėl pašalpa apdraustajam buvo mokama nepagrįstai. Tokiu būdu VSDFV biudžetui buvo padaryta 963,22 Lt žala.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino VSDFV 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (11.3)I-887 bei VSDFV Panevėžio skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktą Nr. N15-574. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš VSDFV Panevėžio skyriaus 100 Lt išlaidų atlyginimą ir grąžino pareiškėjui 28 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad E. Š. po traumos buvo laikinai nedarbingas nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d., nedarbingumo pažymėjimus jam išdavė ir tęsė Aukštaičių šeimos klinikos gydytojas R. G. (b. l. 13-15, 33-38, 58). 2008 m. rugsėjo 16 d. E. Š. buvo apžiūrėtas GKK, pripažintas ir toliau laikinai nedarbingu, dėl ko nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas (b. l. 13, 34, 57). 2008 m. gruodžio 2 d. E. Š. buvo nukreiptas į NDNT (b. l. 14, 58). 2008 m. gruodžio 3 d. jam buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas (b. l. 19). Skundžiamu patikrinimo aktu konstatuota, kad nedarbingumo pažymėjimų tęsimas E. Š. nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. kelia abejonių ir kad Aukštaičių šeimos klinikos gydytojas R. G., tęsdamas šiuos nedarbingumo pažymėjimus, pažeidė Taisyklių 18 ir 41.1 punktus. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Vadovaujantis šiuo Taisyklių punktu, asmens medicininiuose dokumentuose taip pat turi būti nurodomas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), išduoto ar tęsiamo pažymėjimo serija ir numeris, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data. Iš pateiktos E. Š. asmens sveikatos istorijos matyti, kad gydytojas R. G. atliko visus Taisyklių 18 punkte išvardintus veiksmus bei padarė šiame punkte nurodytus įrašus. To neginčija ir atsakovai. Todėl skundžiamame patikrinimo akte nepagrįstai konstatuota, kad R. G. pažeidė Taisyklių 18 punktą. Taisyklių 41.1 punktas nustato, kad darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, GKK siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į NDNT (išskyrus Taisyklių 42 ir 43 punktuose numatytus atvejus) ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai. Minėtas punktas nustato pareigą ir teisę GKK spręsti, ar iki sueinant maksimaliam nustatytam terminui (122 kalendorinėms dienoms) buvo išnaudotos visos galimos medicininės priemonės ir asmens sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus. Šią savo funkciją GKK ir realizavo 2008 m. rugsėjo 16 d. pateikdama išvadą, kad E. Š. ir toliau yra laikinai nedarbingas, o jam skirtas gydymas tęstinas (b. l. 34, 57). Laikytina, kad GKK šiuo atveju vadovavosi Taisyklių 42 punktu, t. y. konstatavo, jog GKK apžiūros metu E. Š. darbingumo sutrikimas buvo laikinas ir jo sveikatos būklė neatitiko darbingumo nustatymo kriterijų. GKK 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdyje dalyvavo VSDFV Panevėžio skyriaus atstovas, kaip to reikalauja Taisyklių 42 punktas. Atsakovai sutinka su GKK 2008 m. rugsėjo 16 d. išvada ir jos neginčija. Iki sueinant nustatytam 122 dienų terminui gydytojas R. G. pasiuntė E. Š. į GKK, po minėtos GKK išvados nedarbingumo pažymėjimus E. Š. tęsė neviršydamas Taisyklių 41.1 punkte nustatyto termino, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė Taisyklių 41.1 punktą. Atsakovų teigimu, GKK savo 2008 m. rugsėjo 16 d. išvadoje nurodė, kad E. Š. yra laikinai nedarbingas dar apie mėnesį laiko, todėl, atsakovų nuomone, gydantis gydytojas negalėjo tęsti nedarbingumo pažymėjimo ilgesnį laiką negu nurodė GKK. Tačiau šis atsakovų argumentas yra nepagrįstas. Taisyklių 18 bei 41.1 punktai nereglamentuoja nedarbingumo pažymėjimų tolesnio tęsimo tvarkos GKK pripažinus asmenį ir toliau laikinai nedarbingu. Todėl šiuo atveju taikytinas Taisyklių 42 punktas. Šis Taisyklių punktas nustato nedarbingumo pažymėjimo tęsimo ilgiau kaip 122 dienas pagrindus ir tvarką, tačiau nenumato prievolės GKK, įvertinus asmens sveikatos būklę bei darbingumą, nustatyti ir terminą, kurį ateityje asmuo bus laikinai nedarbingas. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad po GKK posėdžio, pripažinus asmenį ir toliau laikinai nedarbingu, nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas Taisyklėse nustatytais terminais, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Be to, GKK 2008 m. rugsėjo 16 d. išvadoje nustatė tik apytikslį 1 mėnesio terminą. Todėl laikytina, kad GKK nurodytas 1 mėnesio terminas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Spręsti, ar nesibaigus Taisyklių 41 straipsnyje nustatytiems terminams asmenį reikia pasiųsti į GKK darbingumui įvertinti, yra gydančio gydytojo prerogatyva. Pagal Taisyklių 41 punkto nuostatas, GKK asmenį siunčia į NDNT darbingumo lygiui nustatyti tuo atveju, jeigu panaudotos visos galimos medicininės priemonės ir jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus. Byloje esantys įrodymai nepaneigia gydytojo R. G. paaiškinimų, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 16 d. buvo siekiama atstatyti paciento darbingumą, buvo skirtos reabilitacinės priemonės, medikamentai, pacientas kai kurias reabilitacines procedūras lankė savarankiškai. Tokius gydytojo paaiškinimus patvirtina ir liudytoju teismo posėdyje apklausto gydytojo ortopedo - traumatologo E. A. parodymai. Teismas padarė išvadą, kad VSDFV 2009 m. vasario 11 d. sprendime Nr.(11.3)-I-887 ir VSDFV Panevėžio skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte Nr. N15-574 nepagrįstai konstatuota, jog gydytojas R. G., tęsdamas E. Š. nedarbingumo pažymėjimus nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d., pažeidė Taisyklių 18 ir 41.1 punktus ir tuo padarė žalą VSDF biudžetui. Šie atsakovų priimti aktai grindžiami abejonėmis, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas sprendime nurodė, kad ABTĮ 44 straipsnis numato proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašė priteisti sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus du mokėjimo nurodymus (b. l. 59, 60). ABTĮ 39 straipsnyje yra nustatytas 100 Lt žyminis mokestis už kiekvieną paduotą skundą. Pareiškėjas sumokėjo 128 Lt, todėl jam grąžinti 28 Lt (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). O iš atsakovo pareiškėjui priteistina 100 Lt. Kadangi pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė VSDFV Panevėžio skyriaus priimtas patikrinimo aktas, turėtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus. Pareiškėjo 2009 m. vasario 25 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymuose nurodyta mokėjimo paskirtis nepatvirtina, kad šios sumos buvo skirtos advokato pagalbai apmokėti. Be to, atstovavimo sutartis su advokate L. S. buvo sudaryta tik 2009 m. balandžio 21 d. (b. l. 45). Todėl laikytina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti pareiškėjas nepagrindė pridedamais dokumentais, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas VšĮ „Aukštaičių šeimos klinika“ prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus 1 300 Lt išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus 50 Lt išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, jog mokėjimo nurodymuose yra pažymėta, kad šios sumos mokamos advokatei L. S.. Tą aplinkybę, kad pareiškėjo turėtos 1 300 Lt išlaidos yra susijusios su advokato pagalbos apmokėjimu, patvirtina ir pridedamos advokatės L. S. išrašytų sąskaitų kopijos: 2009 m. vasario 20 d. sąskaitos Nr. 17 ir 2009 m. balandžio 21 d. sąskaitos Nr. 40. Pareiškėjas sumokėjo advokatei L. S. 500 Lt už skundo teismui surašymą ir 800 Lt už atstovavimą Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Dėl sutarties su advokate L. S. sudarymo pareiškėjas nurodo, kad pirmiausia advokatė paruošė jiems skundą, o po to, kai pareiškėjas apsisprendė, kad jam reikės ir atstovavimo teisme paslaugų, 2009 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Už atstovavimą buvo sumokėta jau vykstant bylos procesui. Pareiškėjas pažymi, kad Aukštaičių šeimos klinika neturi teisininko, todėl turėjo naudotis advokato paslaugomis. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis yra protingas.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į pareiškėjo VšĮ „Aukštaičių šeimos klinika“ apeliacinį skundą atsakovai VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyrius prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai nurodo, kad Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje numatyta, jog klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kas laikoma advokatų teikiamomis teisinėmis paslaugomis: tai teisinės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą ir kt. Pareiškėjas nepateikė teismui teisinių paslaugų teikimo sutarties, pagrindžiančios 500 litų išlaidas, susijusias su skundo teismui surašymu. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šios išlaidos nėra pagrįstos pridėtais dokumentais. Be to, pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus dokumentus, kuriais bando pagrįsti turėtas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas, t. y. 2009 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 17 ir 2009 m. balandžio 21 d. sąskaita Nr. 40. Iš pateiktų dokumentų surašymo datų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šie dokumentai jau buvo surašyti. Tačiau pareiškėjas dėl nežinomų priežasčių nepateikė jų pirmosios instancijos teismui. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, teismas apskritai turėtų atsisakyti vertinti papildomai pateiktus dokumentus.

IV.

Apeliaciniu skundu atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas nurodo, kad iš įrašų E. Š. medicininiuose dokumentuose matyti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nurodomi gydymo rezultatai, o nuo 2008 m. spalio 16 d. įrašai buvo daryti pažeidžiant Taisyklių 18 punkto reikalavimus. Įrašuose buvo pateikiami subjektyvūs duomenys, apsiribojama įrašais „judesiai riboti, skausmingi“, skausmas nebuvo vertinamas balais, o peties ir rankos pakėlimas ir atvedimas – laipsniais, kaip tai buvo daroma ankstesniuose įrašuose. Įrašuose nurodoma, kad pacientui yra skirta gydomoji mankšta, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad skiriant mankštą buvo konsultuojamasi su reabilitologu, ar pacientas buvo nukreiptas pas jį konsultacijai, kaip to reikalauja sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.4 punktas. Įrašuose taip pat nėra duomenų apie nukreipimą į paminėtas procedūras, apie jų lankymą ir jų poveikio rezultatą. Teismo posėdžio metu gydytojas R. G., teigdamas, kad po 2008 m. spalio 8 d. ortopedo konsultacijos E. Š. lankė gydomosios mankštos ir purvo procedūras, negalėjo nurodyti kiek laiko truko reabilitacinis gydymas. E. Š. teisme paaiškino, kad nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. gydytojas R. G. paskyrė jam procedūras, kad siuntimo jis neturėjo ir lankėsi privačioje klinikoje. Tačiau E. Š. nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (procedūrų apskaitos žiniaraščių, procedūrų apmokėjimo kvitų ir pan.). R. G. 2008 m. spalio 31 d. darytame įraše nenurodytas nedarbingumo pažymėjimo numeris; 2008 m. lapkričio 14 d. įraše ne tik nenurodytas nedarbingumo pažymėjimo numeris, bet ir neįrašyta diagnozė bei gydymas; 2008 m. lapkričio 21 d. įraše nenurodyta diagnozė ir nedarbingumo pažymėjimo numeris; 2008 m. lapkričio 28 d. įraše nenurodytas paskirtas gydymas, kito atvykimo data, nepertraukiamo nedarbingumo trukmė, nedarbingumo pažymėjimo numeris, nenurodyta, jog pacientas nukreipiamas į 2008 m. gruodžio 2 d. GKK posėdį darbingumo vertinimui. Todėl, atsakovo nuomone, laikytina, kad gydytojas R. G. pažeidė Taisyklių 18 punktą. Atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad GKK nurodytas 1 mėnesio terminas nedarbingumo pažymėjimui tęsti yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų (toliau – ir GKK nuostatai) 1 punktą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ir ASPĮ) GKK yra kolegialus organas, sprendžiantis laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduodantis asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus. GKK yra steigiama ASPĮ vadovo įsakymu ir jos posėdžiai organizuojami pagal ASPĮ vadovo patvirtintą grafiką ir darbo reglamentą (GKK nuostatų 3 ir 9 punktai). Vadovaujantis GKK nuostatų 10.1 punktu, GKK priima sprendimus dėl ligonių siuntimo į NDNT, užtikrina jų siuntimą laiku ir reikiamą ištyrimą bei gydymą. Todėl, atsakovo nuomone, GKK sprendimai asmenį gydančiam gydytojui yra privalomi vykdyti. Tačiau nagrinėjamu atveju gydytojas R. G., neatsižvelgdamas į GKK 2008 m. rugsėjo 16 d. išvadas, tęsė E. Š. nedarbingumo pažymėjimą dar 1,5 mėnesio. Atsakovas pažymi, kad patikrinimo metu 2008 m. gruodžio 10 d. pateiktame VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės Konsultacijų poliklinikos 2008 m. spalio 8 d. išraše iš medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a) gydytojas traumatologas ortopedas E. A., aprašydamas E. Š. sveikatos būklę, nieko nepažymėjo apie jo laikinąjį nedarbingumą bei reabilitacinio gydymo tęsimą 1-1,5 mėnesio. Tuo tarpu gydytojas R. G. pateikė VSDFV ir teismui minėto išrašo kopiją, kurioje yra gydytojo E. A. įrašas apie laikinąjį nedarbingumą bei reabilitacinio gydymo tęsimą. Todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, kad gydytojo E. A. papildomas įrašas buvo padarytas po patikrinimo. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė į prieštaravimus, esančius R. G. ir E. A. paaiškinimuose apie šio papildomo įrašo atsiradimo aplinkybes. Atsakovas taip pat pažymi, kad po patirtos traumos E. Š. taikius operacinį, reabilitacinį ir kitus gydymo metodus, jo sveikatos būklė nesikeitė ir atitiko darbingumo lygio kriterijus. Todėl tęsiant nedarbingumo pažymėjimą ilgiau nei nurodė GKK savo 2008 m. rugsėjo 16 sprendime, E. Š. nepagrįstai ir neteisėtai buvo mokėta ligos pašalpa pagal gydytojo R. G. tęsiamus nedarbingumo pažymėjimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą pareiškėjas VšĮ „Aukštaičių šeimos klinika“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Savo prašymą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimu į atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atsakovas VSDFV prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas VSDFV savo prašymą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais yra grindžiamas atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus apeliacinis skundas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akto Nr. N15-574, kuris Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (11.3)I-887 buvo paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.

VSDFV Panevėžio skyriaus patikrinimo akte padarytos tokios išvados: 1) apdraustajam E. Š. nedarbingumo pažymėjimai Nr. 4094310 ir Nr. 4094448 už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. tęsti pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 ir 41.1 punktus; 2) dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 ir 41.1 punktų pažeidimo nustatyta VSDF biudžetui padaryta 963,22 Lt žala (b. l. 10-11). VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2009 m. vasario 11 d. sprendimu konstatavo, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius, nustatydamas pažeidimus, teisės normas, reglamentuojančias nedarbingumo pažymėjimų išdavimą ir tęsimą, taikė tinkamai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Taip pat asmens medicininiuose dokumentuose turi būti nurodomas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), išduoto ar tęsiamo pažymėjimo serija ir numeris, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data.

Nei VSDFV Panevėžio skyriaus patikrinimo akte, nei VSDFV sprendime nenurodyta, kokius konkrečiai Taisyklių 18 punkto reikalavimus pažeidė nedarbingumo pažymėjimus Nr. 4094310 ir Nr. 4094448 tęsęs VšĮ „Aukštaičių šeimos klinika“ gydytojas R. G.. Patikrinimo akte yra tik įrašyta, jog pagal gydytojo R. G. įrašus asmens sveikatos istorijoje šių nedarbingumo pažymėjimų tęsimas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. kelia abejonių. Ginčijamame VSDFV sprendime dėl Taisyklių 18 punkto nuostatų pažeidimo nepasisakyta iš viso. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų dokumentuose nepagrįstai konstatuota, jog gydytojas R. G. pažeidė Taisyklių 18 punktą, visiškai teisinga. VSDFV Panevėžio skyriaus apeliaciniame skunde nurodyti pažeidimai ir trūkumai gydytojui R. G. darant įrašus E. Š. medicininiuose dokumentuose nuo 2008 m. spalio 16 d. nenagrinėtini, nes tokie pažeidimai nebuvo užfiksuoti skundžiamuose atsakovų aktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių naujų aplinkybių (pažeidimų ir trūkumų) nurodymas tik apeliaciniame skunde reiškia bandymą apeliacinės instancijos teisme kokybiškai pakeisti (papildyti) faktinį skundo pagrindą, suformuluotą ir išnagrinėtą pirmosios instancijos teisme. Tai neleistina, nes priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas išeitų už tų ribų, kuriose byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Taisyklių 41.1 punkte (2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-321/A1-125 redakcija) nurodyta, kad darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, GKK siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į NDNT (išskyrus Taisyklių 42 ir 43 punktuose numatytus atvejus) ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai. Pagal Taisyklių 42 punktą (2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-721/A1-245 redakcija) kai darbingo amžiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, 41 punkte numatyti terminai netaikomi ir šie asmenys į NDNT nesiunčiami. Šiais atvejais tęsiant pažymėjimo galiojimo laiką ilgesniais terminais nei numatyta Taisyklių 41 punkte, asmens sveikatos būklė bei darbingumas vertinami GKK posėdyje dalyvaujant Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (gydytojui). Jeigu GKK pripažįsta asmenį ir toliau laikinai nedarbingu, pažymėjimas tęsiamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Š. dėl traumos ir traumos liekamųjų reiškinių nuo 2008 m. gegužės 22 d. buvo pripažintas laikinai nedarbingu. Neviršijant Taisyklių 41.1 punkte nustatyto termino, 2008 m. rugsėjo 16 d. jis buvo nukreiptas į VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos gydytojų konsultacinę komisiją, kuri, tos pačios dienos posėdyje, dalyvaujant ir VSDFV Panevėžio skyriaus vyr. specialistui, pripažino E. Š. laikinai nedarbingu (b. l. 13). Iš įrašo medicininiuose dokumentuose matyti, kad GKK padarė išvadą, jog E. Š. ,,būtina nukreipti ortopedo konsultacijai, ligonis dirba administracinį darbą, darbas ne fizinis, todėl dar nedarbingas apie 1 mėnesį, toliau, galvojame, galėsite išleisti į darbą, jei reikia su apribojimais per GKK“ (b. l. 34). Taigi, spręstina, kad GKK padarė išvadą, jog E. Š. darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jo sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų.

Iš medicininių įrašų taip pat matyti, kad gydantis gydytojas E. Š. 2008 m. spalio 8 d. nukreipė gydytojo ortopedo konsultacijai, o nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas iki 2008 m. gruodžio 3 d. E. Š. į NDNT buvo nukreiptas 2008 m. gruodžio 2 d. (b. l. 14) ir nuo 2008 m. gruodžio 3 d. jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 19). Atsakovų administraciniuose aktuose nurodyta, kad tęsiant nedarbingumo pažymėjimą ilgiau, nei buvo nurodyta 2008 m. rugsėjo 16 d. GKK sprendime, E. Š. nuo 2008 m. spalio 16 d. nepagrįstai mokėta ligos pašalpa, ir dėl to valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta 963,22 Lt žala.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų 1 punktą asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija yra kolegialus organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus. GKK priima sprendimus dėl ligonių siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, užtikrina jų siuntimą laiku ir reikiamą ištyrimą bei gydymą (10.1 p.); teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl nedarbingumo pažymėjimų tęsimo ligoniams, kurių darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų (10.2 p.) (2008 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-593 redakcija).

Teisėjų kolegija pažymi, kad GKK 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdyje priėmė sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo tęsimo E. Š., nenurodydama konkretaus tęsimo termino (apie 1 mėnesį). Kita vertus, ne gydantis gydytojas, o būtent GKK pagal minėtus teisės aktus turi teisę ir pareigą priimti sprendimą dėl ligonių siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei užtikrinti jų siuntimą laiku. Minėtame 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendime GKK dėl E. Š. siuntimo į NDNT po mėnesio ar kito termino nepasisakė iš viso. Taisyklių 18, 41.1 punktai, kurių pažeidimu kaltinamas VšĮ Aukštaičių šeimos klinika gydytojas R. G., taip pat nereglamentuoja nedarbingumo pažymėjimų tolesnio tęsimo tvarkos ir terminų. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų argumentai, jog tęsiant E. Š. nedarbingumo pažymėjimą po 2008 m. spalio 16 d. buvo pažeistos Taisyklių 18, 41.1 punktų nuostatos, nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, šiuo atveju esminės reikšmės neturi ir atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo motyvai dėl gydytojo ortopedo E. A. įrašo medicininiame išraše apie E. Š. laikinojo nedarbingumo bei reabilitacinio gydymo tęsimą 1-1,5 mėnesį atsiradimo aplinkybių.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ir dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus apeliacinis skundas atmestinas.

VI.

Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, tokiu atveju pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios rekomendacijos buvo patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjui šioje byloje atstovavo advokatė L. S. (b. l. 44, 134). Pareiškėjo pateiktos mokėjimo nurodymų, teisinių paslaugų sutarčių ir advokatės L. S. išrašytų sąskaitų kopijos patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo šiai advokatei iš viso 1 300 Lt: 800 Lt už atstovavimą Panevėžio apygardos administraciniame teisme ir 500 Lt už skundo paruošimą (b. l. 59-60, 86-87). Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, prašymai dėl išlaidų atlyginimo iš šių išlaidų pagrindimas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl ta aplinkybė, kad dalį dokumentų, papildomai pagrindžiančių turėtas išlaidas, pareiškėjas pateikė kartu su apeliaciniu skundu, savaime nėra pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė L. S., atstovaudama pareiškėjui, dalyvavo dviejuose Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžiuose: 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. gegužės 13 d. (b. l. 49-53, 68-75). Kolegijos nuomone, išnagrinėta administracinė byla yra pakankamai sudėtinga, todėl nagrinėjamu atveju gali būti taikomi maksimalūs užmokesčio dydžiai (koeficientai), numatyti Rekomendacijų 8 punkte. Tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18, 9 punktais ir atsižvelgiant į minėtų teismo posėdžių trukmę bei tuo metu galiojusią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, pareiškėjui priteistinas iš atsakovo 360 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu teismo posėdžio metu, atlyginimas. Pareiškėjo sumokėta suma už skundo paruošimą (500 Lt) neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijų 8.2 punkte. Todėl pareiškėjui priteistina ši suma. Taigi pareiškėjui priteistinas iš atsakovo 860 Lt teismo išlaidų, susijusių su atstovavimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas sumokėjo 128 Lt žyminio mokesčio (b. l. 8). ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai grąžino pareiškėjui 28 Lt sumokėto mokesčio, o 100 Lt priteisė iš atsakovo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 85). Tad, vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 2 dalimi ir 44 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina ir ši suma.

Iš viso pareiškėjui priteistina iš atsakovo 910 Lt suma, kurią sudaro 50 Lt žyminis mokestis ir 860 Lt suma, kurią pareiškėjas sumokėjo advokatei už teisinę pagalbą, teiktą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi teisines pasekmes pareiškėjui nagrinėjamu atveju sukėlė būtent atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus priimtas aktas, aukščiau nurodyta suma priteistina iš VSDFV Panevėžio skyriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, ir priteisti pareiškėjui viešėjai įstaigai „Aukštaičių šeimos klinika“ iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 910 Lt (devynis šimtus dešimt litų) išlaidų atlyginimui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėVaida Urmonaitė-Maculevičienė