Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-238-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-01-20Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
1A-331-238-2012
Teisminio proceso Nr.
1-98-1-00368-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. A.
Nukentėjusysis
E. J.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-238/2012;

Teisėjas S. Mikšys Proceso Nr. 1-98-1-00368-2010-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2012 m. kovo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų ir BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, prieš tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme – paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieškinį, iš R. A. priteista nukentėjusiajam E. J. 1200 Lt žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010-06-29, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), iš I. G. priklausančio gyvenamojo namo slapta pagrobė DVD grotuvą „LG“ 200 Lt vertės, priklausantį I. G..

Be to, R. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011-09-15, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į E. J. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė E. J. priklausančius motorinį pjūklą „Husgvarna“, 800 Lt vertės, motorinį pjūklą „Partner“, 400 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1200 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, panaikinti, priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti dėl vagystės iš E. J. gyvenamojo namo. Skunde nurodoma, jog apeliantas nevogė motorinių pjūklų iš E. J., o prisipažinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu buvo išgautas Jurbarko rajono policijos pareigūnams prieš jį panaudojus fizinį smurtą. Panaudoję fizinį smurtą, policijos pareigūnai liepė nuteistajam prisipažinti kaltu. Apie tai jis žodžiu pranešė Tauragės apskrities VPK areštinės viršininkui, tačiau į prašymą pristatyti jį į prokuratūrą nebuvo atsižvelgta.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas V. Gineika prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras J. Vitkauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis R. A. ginčija nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir prašo dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti. Nuteistojo teigimu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis buvo nepagrįstai nuteistas dėl to, kad byloje nesurinkta objektyvių kaltės įrodymų, o prisipažinimas dėl vagystės iš E. J. gyvenamojo namo ikiteisminio tyrimo metu buvo išgautas Jurbarko rajono policijos pareigūnams prieš jį panaudojus fizinį smurtą.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė R. A. už vagystę įsibrovus į E. J. gyvenamąjį namą bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti skundžiamą apkaltinamojo nuosprendžio dalį, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.

Nors R. A. ir neigė kaltę dėl vagystės iš E. J. gyvenamojo namo padarymo, tačiau šią nuteistojo versiją apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip nenuoseklią ir niekuo nepagrįstą jo gynimosi taktiką. Iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausose R. A. buvo pripažinęs kaltę dėl motorinių pjūklų vagystės. Apklausose, kuriose dalyvavo advokatas, apeliantas smulkiai papasakojo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. patekimo į gyvenamojo namo vidų būdą, laiką, priežastis, motorinių pjūklų markę, išvaizdą, laikymo ir paslėpimo vietas, dingimo iš slaptavietės faktą ir kt. specifines aplinkybes (b. l. 50, 54). Šie apelianto parodymai ne tik yra nuoseklūs ir tikslūs, bet sutampa su nukentėjusiojo E. J., liudytojų S. P., I. G. ir R. Š. parodymais. Be to, pats R. A. kaltę dėl vagystės iš E. J. gyvenamojo namo visiškai pripažino ne tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą (b. l. 59). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog įrodymais nepagrįsta R. A. versija, jog prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, taip pat yra tik siekis išvengti gresiančios atsakomybės ar gynimosi taktika. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas apie aptariamas aplinkybes pradėjo aiškinti tik nagrinėjant šią bylą teisme, nors akivaizdu, kad apie tai jis galėjo pranešti savo gynėjui, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas, ar buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ar paskelbus įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą.

Taigi, kolegija pažymi, kad teismas išsamiai ir plačiai nuosprendyje pasisakė dėl apelianto kaltės padarius vagystę iš E. J. gyvenamojo namo, apeliantas kaltas revizuojamo nusikaltimo padarymu. Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl R. A. kaltės.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sumažinti paskirtos bausmės laiką arba skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės nuteistajam skirtos teisingai, o atidėti jos vykdymą taip pat nebuvo įstatyminio pagrindo.

Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. A., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes - tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad R. A. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, vertino tai, kad jis teistas, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nesimoko, nedirba, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Visa tai įvertinęs, teismas sprendė, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, R. A. turi būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, veikų pavojingumą, kaltės formą bei, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo ir arešto bausmes, neviršijančias straipsnių sankcijose numatyto vidurkio.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos trys bausmės rūšys: areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes, jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Todėl daroma išvada, kad už vagystę iš E. J. gyvenamojo namo R. A. yra skirta teisinga bausmė, kurią švelninti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas