Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo J. P. 2021 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-254-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. U. Institucijos 2021 m. vasario 3 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas 1,38 promilių girtumas), 2021 m. sausio 30 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu, būdamas transporto priemonėje ,,Ford“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo trijų asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė minėto nutarimo 2.1.5.1 punkto reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

6. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

7. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Minėto straipsnio 4 numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 2.1.5.1. punkte buvo numatytas įpareigojimas asmenims viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas). Nagrinėjamu atveju K. U. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole inkriminuotu laiku ir vietoje buvo transporto priemonėje kartu su dar dviem draugais – E. K. ir B. M., t. y. iš viso buvo trise, tačiau, mano, jog administracinio nusižengimo nepadarė, nes jie visi priklauso tam pačiam vienam namų ūkiui.

9. Nepritardamas pirmiau nurodytam administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK nėra įtvirtintos šeimos narių sąvokos, todėl reikia vadovautis atitinkamomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, kurios numato, jog asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis). Sąvoka „namų ūkis“ nėra apibrėžta nei ANK, nei BPK, ši sąvoka taip pat neišaiškinta ir Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226. Vis dėlto, pagal Valstybinės lietuvių kalbos Konsultacijų banko išaiškinimą, taip pat kitus viešoje erdvėje prieinamus šios sąvokos išaiškinimus namų ūkis – tai atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis. Taigi, šiuo atveju kartu gyvenantys asmenys nebūtinai turi būti susiję giminystės ryšiais.

10. K. U. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai dėstė, kad E. K. gyvena kartu su juo tame pačiame bute, ką gali patvirtinti ir jų abiejų tėvai. Tuo tarpu B. M. yra E. K. pusbrolis, todėl priklauso tam pačiam šeimos ūkiui. Tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria. Visų pirma, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens su kitais dviem automobilyje buvusiais asmenimis nesieja jokie giminystės ryšiai, t. y. jie visi yra draugai, tačiau ne šeimos nariai. Antra, net jei tikėtume, jog įvykio metu E. K. iš tiesų pastoviai gyveno kartu su K. U. tame pačiame būste ir dalinosi bendromis išlaidomis, t. y. priklausė tam pačiam namų ūkiui, tačiau B. M. kartu su jais niekada negyveno (dėl šios aplinkybės ginčo nėra) ir jų namų ūkiui nepriklausė, todėl būti vienoje transporto priemonėje su šiuo asmeniu K. U. kartu su E. K. negalėjo. Nusižengimo užfiksavimo metu automobilyje buvo trys asmenys iš dviejų skirtingų namų ūkių, nors pagal inkriminuoto Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1. punktą galėjo būti tik du asmenys arba vienas namų ūkis, kurį sudaro daugiau nei du asmenys. Taigi, minėtas punktas buvo akivaizdžiai pažeistas.

11. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad tyčios padaryti nusižengimą neturėjo ir galiojusio teisinio reglamentavimo nesuvokė, t. y. sąžiningai klydo, manydamas, kad gali trise važiuoti vienoje transporto priemonėje, tačiau, apygardos teismo vertinimu, K. U. daromo administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę suvokė ir norėjo būtent taip elgtis. Šią išvadą pagrindžia paties pažeidėjo viso proceso metu duoti paaiškinimai, kurie akivaizdžiai yra pritaikyti prie nustatytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole K. U. pažymėjo, jog su nusižengimu nesutinka, nes su E. K. priklauso vienam šeimos ūkiui, o trečias asmuo yra pusbrolis. Administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime Nr. 52-ANR_N-254-2021 K. U. nurodė, jog su niekuo nesutinka, pasirašyti atsisako. Pirmosios instancijos teisme pažeidėjas įrodinėjo, kad, nors įvykio metu buvo trise, tačiau priklausė dviem šeimos ūkiams. Susipažinęs su apylinkės teismo nutartimi, kuria atmestas jo skundas ir išsamiai išaiškinta, jog nusižengimo padarymo metu dviejų namų ūkių asmenys negalėjo važiuoti viena transporto priemone, K. U. apeliaciniame skunde jau aiškino, kad jie visi trys priklauso vienam namų ūkiui, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pakeitė savo apylinkės teisme duotus parodymus ir pasirinko naują gynybinę versiją, tačiau ji šioje nutartyje jau aptarta ir įvertinta kritiškai.

12. Pažymėtina ir tai, jog K. U. dėl valstybėje galiojančio karantino apribojimų pažeidimo jau buvo baustas 2020 m. birželio 4 d. nutarimu. Nors apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus perkvalifikavo iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir paskyrė švelnesnę nuobaudą, tačiau tai nekeičia fakto, jog K. U. viešoje vietoje nedėvėjo kvėpavimo takus dengiančios apsaugos priemonės, nors tai daryti buvo privaloma, siekiant, kad visuomenėje neišplistų COVID-19 liga. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių, kad minėtu atveju jis buvo nubaustas nepagrįstai. Priešingai, ši nutartis liudija, jog K. U., kartą jau būdamas baustas už karantino reikalavimų nesilaikymą, privalėjo elgtis itin rūpestingai ir saugoti tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatą. Aplinkybė, kad nei vienas iš trijų automobilyje buvusių asmenų nesusirgo COVID-19 liga, nepaneigia fakto, jog buvo kilusi tokia grėsmė, juo labiau, kad visi asmenys buvo vartoję alkoholinių gėrimų, kaip pripažino pats K. U., jie šventė jo gimtadienį. Vadinasi, įvykio metu važiavimas automobiliu buvo susijęs su pramogomis, o ne su būtinumu, kas patvirtina, jog apeliantas yra nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad paskirtoji 500 eurų bauda yra per didelė, kadangi jis nedirba, pajamų neturi, todėl negalės jos susimokėti. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad K. U. yra paskirta minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bauda, nors, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tuo tarpu atsakomybę sunkina net dvi aplinkybės, numatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 ir 12 punktuose, t. y. administracinį nusižengimą K. U. padarė būdamas neblaivus ir šį nusižengimą jis padarė pakartotinai, nepraėjus metams laiko nuo ankstesnio nusižengimo padarymo ir paskirtos baudos sumokėjimo (ANK 40 straipsnis). Jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, išskirtinai teigiamai apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, nenustatyta, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas nesvarstytinas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nors ir jauno amžiaus, tačiau yra pilnametis, gim. 2001 m., duomenų, kad jis turėtų kokių nors rimtų sveikatos problemų, kas ribotų jo galimybę įsilieti į darbo rinką, bylos medžiagoje nėra, todėl įsidarbinti, sąžiningai užsidirbti ir sumokėti baudą yra visos galimybės.

14. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.