Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo D. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Č. – M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo D. Č. – M., gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose į bylos nagrinėjimą neatvyko. Jai procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti pagal 1965 m. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose arba komercinėse bylose įteikimo (toliau – Konvencija) (b.l. 45-78). Suinteresuotas asmuo D. Č. – M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame neprieštaravo pareiškimui bei prašė jį patenkinti. Nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės visiškai atitinka tikrovę bei prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad apie procesą suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas, byla išnagrinėta D. Č. – M. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. Č. yra gimęs A. Č. bei R. M. Č. šeimoje (e. b. l. 5,6 ). Pareiškėjo tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 11). Pareiškėjo motina R. M. Č. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties (e.l.b.l. 11). (duomenys neskelbtini) mirė R. M. Č. (el.b.l. 31). Po jos mirties VĮ Registrų centro duomenimis liko turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais (sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). (e.l.b.l. 8-10). Suinteresuotas asmuo D. Č. – M. yra pareiškėjo sesuo (b.l. 28-29). Ginčo dėl palikimo tarp įpėdinių nėra. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja brolio pateiktam pareiškimui. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po motinos mirties pareiškėjas toliau tvarkė ir rūpinosi turtu, pasiėmė motinos asmeninio naudojimosi daiktus (relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, papuošalus), turtu rūpinosi kaip savu, nes mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą. Tai įrodo byloje pateikti mokėjimo patvirtinimai (el. b. l. 9-25). Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (el.b. l. 12). Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po palikėjo mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės nuoseklios, neprieštaraujančios tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjas yra palikėjos jo motinos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmos eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiškia, byloje nėra duomenų, kad R. M. Č. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys, palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo motinos mirties.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).

Iš pareiškėjo, kaip asmens, kuris inicijavo procesą, priteistinos 14,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po motinos R. M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė, pradėdamas faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti iš pareiškėjo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,65 Eur (keturiolika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Duomenis apie išlaidų sumokėjimą (kvitą) pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.