- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 1-1533-1079/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. 2018 m. gegužės 31 d., apie 23.50 val., Joniškio mieste, Sidabros poilsio zonos aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo M. D. Š. priklausantį automobilį „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,80 promilių etilo alkoholio koncentracijai kraujyje.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią D. S. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis D. S. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad įvykio vakarą, t. y. 2018 m. gegužės 31 d., su draugais išgėrinėjo – buvo išgėręs alaus ir degtinės, vėliau jo močiutės automobiliu, kurį vairavo jo draugė I. K., atvažiavo į Sidabros poilsio zonos aikštelę, esančią Joniškio mieste. Minėtoje aikštelėje buvo merginų, jis norėdamas prieš merginas pasirodyti, nusprendė mašina aikštelėje pravažiuoti ratą ir taip atkreipti merginų dėmesį. Važiuojant mašina jis iš po mašinos ratų pakėlė akmenukus ir pataikė į merginas, kurios ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis minėtoje poilsio zonos aikštelėje, būdamas neblaivus vairavo automobilį, nes norėjo pasirodyti prieš paneles. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas, o kraujyje rasta 1,80 promilių alkoholio. Važiuodamas automobiliu ir pakeldamas akmenukus, apgadino kitą automobilį, automobilio savininkui padarytą žalą atlygino. Automobilio saugojimo išlaidų nėra sumokėjęs, bet padengs. Pirmosios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną atsisakė duoti parodymus, nes jam buvo labai gėda ir buvo išsigandęs, net negalėjo kalbėti, o antros apklausos metu pripažino savo kaltę, tačiau yra neiškalbus, todėl ir nedavė parodymų. Nors nuo pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną su juo kartu dalyvavo gynėja, tačiau jis vis tiek nedavė parodymų, nes jam buvo labai gėda ir sunku. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jam yra labai gėda, pasižada teismui, kad daugiau tai nebepasikartos. Vieną kartą yra baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. 2018 m. birželio 1 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, o 2018 m. birželio 7 d. padarė naują administracinį nusižengimą – vairuodamas automobilį viršijo leistiną maksimalų greitį. Šiuo metu transporto priemonės nebevairuoja, į studijas ir iš jų į namus važinėja su traukiniu ir autobusu. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį mamos R. Š. atsakomybei. Jo santykiai su mama R. Š. yra geri, jis klauso mamos, ji gali jam daryti įtaką. Gyvena kartu su mama ir seneliais, jiems padeda. Močiutė serga onkologine liga, jis ją veža pas gydytojus. Šiek tiek ūkininkauja, turi nedidelį savo ūkį. Baigęs mokyklą bandys stoti į Lietuvos kariuomenę, o po to bandys stoti į kolegiją.
Laiduotoja R. Š. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad yra kaltinamojo mama. Ji prašo perduoti kaltinamąjį D. S. pagal laidavimą jos priežiūrai. Jos ir kaltinamojo santykiai yra geri, jie bendrauja vienas su kitu, vienas kitam padeda. Mano, kad gali įtakoti sūnaus elgesį ir jo priimamus sprendimus. Sūnus priimdamas sprendimus klausia jos nuomonės. Nurodė, jog vienu metu D. labai nebenorėjo mokytis mokykloje ir baigti 12 klasių, bet jos įtakos dėka, jis baigė vidurinę mokyklą, įstojo į profesinę mokyklą, net galvoja apie studijas kolegijoje. Kaltinamasis labai pergyveno dėl padarytos nusikalstamos veikos, jam buvo gili depresija, jau po truputi atsigauna. Jai sunku suprasti, kaip kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, niekada nėra buvę, kad D., būdamas neblaivus, sėstų prie automobilio vairo. Jei teismas atleistų D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotų jį jos atsakomybėn, ji galėtų jį įtakoti savo patarimais, pamokymais. Imtų paskolą užstatui, jei teismas nuspręstų taikyti laidavimą su užstatu, nes jos pajamos yra mažos, gauna apie 400 Eur darbo užmokestį, kurio pakanka tik mėnesiui išgyventi. Ji turi teisę vairuoti, tačiau šiuo metu po operacijos jai sunku valdyti ranką. Transporto priemonė yra registruota jos mamos M. D. Š. vardu. Transporto priemonė buvo įgyta prieš 2 metus, ji buvo nupirkta D. S., kad šis galėtų vežioti senelius. D. S. mašina naudodavosi tik močiutės leidimu.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo D. S. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:
2018 m. birželio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Žydrūno Griciaus tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 1 d., apie 00.02 val., buvo gautas pranešimas, kad neblaivūs vaikinai, kurie atvyko automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai važinėjosi keldami dulkes, dabar stovi šalia Baseino aikštelės, poilsio zonoje. Nuvykus į Joniškio Sidabros poilsio zoną, aikštelėje pastebėjo stovintį minėtą automobilį, prie automobilio stovėjo trys vaikinai ir viena mergina. Automobilių aikštelėje stovėjo pranešėja A. T. ir jos dvi draugės R. K. ir G. N., kurios nurodė, kad „BMW“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje dideliu greičiu važinėjo, vairuotojo vietoje atsisėdęs tamsiai apsirengęs vaikinas, šalia priekyje keleivio vietoje sėdėjo mergina, kiti du vaikinai stovėjo aikštelėje. Vaikinas su mergina didindami greitį sukosi ratu (piešdami saulę), taip sukeldami dulkes, bei nuo asfalto akmenukus, kurie apgadino A. T. tėvui priklausantį automobilį „T. R. 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį ant variklio dangčio matėsi įskelti akmenukų žymės. Nuėjus prie „BMW“ markės automobilio ir pagal apibūdinimą buvo sulaikytas D. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0114, nustatyta 1,60 prom. girtumas (1 t., b. l. 15);
2018 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti Sidabros poilsio zonos automobilių stovėjimo aikštelėje, Joniškyje, kur matosi stovintis lengvasis automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17–22);
2018 m. birželio 4 d. VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos paskaičiavimu Lietuvoje, iš kurio matyti, kad lengvojo automobilio „BMW 320d“, 2000 metų, kaina su PVM yra 1760 Eur (1 t., b. l. 37);
asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, iš kurios matyti, kad 2018 m. birželio 1 d., 00.16 val., D. S. alkotesteriu buvo nustatytas 1,60 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 38);
specialisto išvada Nr. T-A 5638/2018(01), kurioje nurodyta, kad D. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 41);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. T. parodymais, kur ji parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d., apie 23.30 val., ji kartu su draugėmis R. K. ir G. N. susitiko Joniškio mieste esančioje poilsio zonoje. Kai atvyko, poilsio zonos automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo vienas juodas „BMW“ markės automobilis. Joms sustojus ir kalbant, minėtas automobilis „BMW“ pradėjo automobilių stovėjimo aikštelėje dideliu greičiu važiuoti, chuliganiškai suko ratus, staiga stabdydamas, „piešdamas saules“, taip aikštelėje keldamas dulkes ir akmenis. Automobiliui sustojus, jos pasipiktinusios nuėjo prie sustojusio automobilio ir pamatė, kaip iš automobilio vairuotojo vietos išlipo žemo ūgio vaikinas, tamsiai apsirengęs, o automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo mergina. Ji su draugėmis pradėjo vairuotojui priekaištauti dėl jo pavojingo vairavimo, tačiau visi trys vaikinai tik juokėsi, šaipėsi iš jų. Joms pasirodė, kad jie gali būti išgėrę, nes rankose vaikinai laikė alų. Apie įvykį ji pranešė policijai (1 t., b. l. 44–45);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G. N. parodymais, kurie iš esmės yra analogiški liudytojos A. T. duotiems parodymams (1 t., b. l. 48–49);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. K. parodymais, kurie iš esmės yra analogiški liudytojos A. T. duotiems parodymams (1 t., b. l. 52–53);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. K. parodymais, kur ji parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d., apie 23 val., ji susirašinėjo su savo draugu D. S., kuris paprašė atvažiuoti jam priklausančiu automobiliu „BMW 320D“ ir paimti jį su draugais bei važiuoti pasivažinėti į Joniškio miestą. Ji nuvažiavo pas draugą į namus ir paėmė jį su draugais S. J. ir Žilvinu Jarošiūnu, kurie su savimi turėjo alkoholio. Vėliau jie nuvyko į Joniškio poilsio zoną, esančią prie tvenkinio. Nuvykus į aikštelę vaikinai automobilyje vartojo alkoholį, bendravo, rūkė. Vaikinams pamačius aikštelėje merginas, jie išlipo į lauką parūkyti. Jos draugas nusprendė prasukti ratus. Įsėdęs neblaivus prie automobilio vairo, draugas užvedė automobilį, ji į automobilį įsėdo taip pat. Draugas pradėjo sukti ratus, liaudiškai tariant „piešti saules“. Apsukęs pora ratų automobilį užgesino ir jiems išlipus iš automobilio prie jų priėjo merginos ir pradėjo jos draugą barti dėl tokio važiavimo ir kad akmenukais apgadino jų automobilį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jos draugui nustatė 1,60 prom. girtumą (1 t., b. l. 57–58);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. J. parodymais, kur jis parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį, datos tiksliai nepamena, jis nuo 18 val. laiką leido su D. S., Žilvinu Jarošiūnu ir I. K.. Jie važinėjosi automobiliu „BMW“, kurį vairavo I. K.. Tarp 22 val. ir 23 val. jie nuvažiavo į Sidabros poilsio zonos aikštelę. Vienu metu jam suskambo telefonas ir jis nuėjo pakalbėti prie vandens tvenkinio, toliau nuo automobilio. Kalbantis išgirdo, kad aikštelėje kažkas garsiai važinėja ir atsisukęs pamatė, kad D. S. automobilis aikštelėje greitai suka ratus, vadinamas „saules“. Kadangi toks vairavimas sukėlė daug dulkių aikštelėje, jis nematė, kas tuo metu sėdėjo už „BMW“ automobilio vairo. Kai jis priėjo prie minėto automobilio, visi jau buvo išlipę iš automobilio ir jis nematė, kas jį vairavo. Atvykus policijos pareigūnams nepažįstama mergina nurodė, kad automobilį „BMW“ vairavo D. S. (1 t., b. l. 62–63);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Žilvino Jarošiūno parodymais, kur jis parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d., vakare laiką leido su D. S., S. J. ir Irma, kurios pavardės nežino. Jie važinėjosi automobiliu „BMW“, kuris priklausė D. S. močiutei, o jį vairavo Irma. Tą vakarą jie gėrė brendį, alų, Irma negėrė, nes vairavo. Apie 22 val. jie nuvažiavo į Sidabros poilsio zoną, Joniškio mieste. Visi išlipo iš automobilio, jis nuėjo parūkyti, pasitraukė toliau nuo automobilio, prie automobilio liko D. S. ir Irma, kur buvo S. J. jis nematė. Tada pastebėjo, kad „BMW“ automobilis greitai pradėjo sukti ratus aikštelėje, kitaip dar vadinamas „saules“. Kas tuo metu sėdėjo už vairo negali pasakyti, bet automobilyje buvo Irma ir D. S., nes jų lauke nebebuvo. Kuris vairavo ir iš kurios automobilio salono vietos po to išlipo, jis nematė, nes automobilis sukdamasis sukėlė didelius debesis dulkių. Tuoj po to prie jų prisistatė viena iš aikštelėje buvusių merginų, kuri D. S. pradėjo priekaištauti už tokį jo chuliganišką vairavimą. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai, D. S. neneigė pareigūnams, kad jis neblaivus vairavo automobilį (1 t., b. l. 69–70);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos M. D. Š. parodymais, kur ji parodė, kad D. S. yra jos anūkas. Ji jam leidžia pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi, bet automobilį įsigijo, kad ją dukra ar vaikaitis vežiotų pas gydytojus ir kitais reikalais. 2018 m. gegužės 31 d., vakare D. S. paprašė jos pasinaudoti automobiliu, sakė, kad nori nuvažiuoti prie tvenkinio išsimaudyti, ji jam davė automobilį. Ryte sužinojo, kad D. S. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis jai priklausantį automobilį „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75–76);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Žydrūno Griciaus parodymais, kur jis nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir savo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 81–82).
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio. Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo D. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. D. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi D. S. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Byloje yra pateiktas R. Š. prašymas atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą R. Š. yra kaltinamojo mama. Ji paaiškino, kad ją su sūnumi sieja labai artimi santykiai, kai sūnus mokosi Klaipėdoje, jie bendrauja telefonu, o sūnui grįžus į namus abu tvarkosi jų ūkyje, pasitardami priima sprendimus ir pan. Jos sūnus labai pergyveno dėl padarytos nusikalstamos veikos, ji net norėjo kreiptis pagalbos į medikus dėl psichinės sūnaus būklės. Ji viena pati augina sūnų, gyvena kartu su jos tėvais, jos mama serga onkologine liga, todėl tenka nuolat lankytis pas gydytojus, o tėvas yra garbaus amžiaus, todėl jam taip pat reikalinga pagalba. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nes šeimos pajamos minimalios, ji gauna 400 eurų darbo užmokestį, sumokėti užstatui būtų priversta imti paskolą. Mano, jog gali daryti sūnui teigiamą įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. Š. neteista, nebausta administracine tvarka, dirba valstybės įmonėje Registrų centras.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prieštaravo prašymui atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, jog bylos aplinkybės buvo aiškios nuo bylos iškėlimo dienos ir prokuroras būtų prašęs palaikyti mamos prašymą, t. y. atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu ne kaltinamojo pozicija, kad jis 2018 m. birželio 1 d. apklausiamas pas tyrėją atsisakė duoti parodymus, o dar kartą kviestas pas tyrėją prieš duodamas paaiškinimus paprašė susipažinti su byla. Teigė, jog tokio pobūdžio bylos praktikoje išnagrinėjamos per 2-3 savaites, t. y. kol atliekamas kraujo tyrimas, o šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tris mėnesius, kaltinamajam trukdant procesui. Nurodė, jog kaltinamasis nėra vertas teismo pasitikėjimo nes po nusikalstamos veikos padarymo du kartus baustas administracine tvarka.
Teismas spręsdamas ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi įvertinti ar yra įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kaltinamasis D. S. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo mamos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. D. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo; yra atlyginęs kitai transporto priemonei padarytą žalą, ką patvirtina susitarimas dėl žalos atlyginimo, nurodė atlyginsiąs byloje susidariusias proceso išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis D. S. galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, nes niekada nėra buvęs teismas, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, už mažareikšmį administracinį nusižengimą 2018 m. balandžio 20 d. buvo pareikšta žodinė pastaba, po nusikalstamos veikos padarymą kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Kaltinamojo mama, kuri siekia būti laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, kritiškai vertina tokį savo sūnaus poelgį, iš kaltinamojo ir jos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui.
Nors bylos nagrinėjimo metu prokuroras nurodė, jog kaltinamasis neduodamas byloje parodymų vilkino bylos tyrimą, teismas su tokia prokuroro pozicija nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė 2018 m. gegužės 31 d. apie 23.50 val., po ko buvo sulaikomas ir 2018 m. birželio 1 d. 04.14 val. uždaromas į areštinę (t. 1, b. l. 134), apklausiamas apie nusikalstamą veiką buvo 2018 m. birželio 1 d. apie 13.30 val. (t. 1, b. l. 116-118), t. y. po devynių valandų, kas galėjo įtakoti pasimetimą ir išgąstį. Po 2018 m. birželio 1 d. apklausos antrą kartą duoti parodymų kaltinamasis buvo kviestas tik 2018 m. liepos 23 d., nors 2018 m. birželio 5 d. jam buvo paskirta papildoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, o kraujo tyrimas toksikologijos laboratorijoje buvo baigtas 2018 m. birželio 12 d. Byloje nėra duomenų, jog D. S. buvo kviestas pas tyrėją anksčiau, vengė atvykti ar kitaip trukdė ikiteisminiam tyrimui. Įstatymas suteikia įtariajam teises, kuriomis D. S. naudojosi ir teismo nuomone tai nelaikytina ikiteisminio tyrimo vilkinimu.
Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis D. S. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, yra jauno amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), mokyklos charakterizuojamas teigiamai, planuoja tarnauti Lietuvos kariuomenėje, ūkininkauja, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jam labai gėda dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ateityje žada gyventi ir elgtis dorai, nebenusikalsti, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad D. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo mama R. Š., atsižvelgus į jos asmenines savybes, jos ir kaltinamojo tarpusavio santykius, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
D. S. kaltinamas itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymu, t. y., kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,80 promilių alkoholio, už kurį numatyta net baudžiamoji atsakomybė; į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas; siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, saugaus elgesio kelyje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas įvertinęs tai, kad D. S. prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam nustatytinas baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas tarp įstatyme nurodyto poveikio priemonės termino minimumo ir vidurkio.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo močiutei M. D. Š. priklausančią transporto priemonę „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas M. D. Š. vardu, tačiau jis buvo nupirktas naudotis D. S., kad šis galėtų senelius, mama vežioti pas gydytojus ar kitais jų reikalais, šeimoje be D. S. daugiau niekas nevairuoja, iš D. S. konfiskavus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamasis neturėtų iš ko sumokėti jos, nes šiuo metu mokosi, o ūkininko veiklą pradėjo tik nuo 2018 m. vasario mėnesio, todėl teismo vertinimu, atleidus D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga poveikio priemonė, todėl transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 140–141, 143–144, 146–147), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo D. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01186757 perduotinas VĮ „Regitra“, o traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas Nr. 0180957 perduotinas Joniškio žemės ūkio mokyklai, t. y. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančioms institucijoms, suteikusioms šią teisę.
Apribojimai, taikyti automobiliui „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimais grąžintiems savininkei M. D. Š., paliktini galioti iki transporto priemonės konfiskavimo. Apie priimtą sprendimą praneština M. D. Š..
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas susijusias su automobilio nuvežimu ir saugojimu aikštelėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis), todėl šios išlaidos – 30 Eur (be PVM) už automobilio nuvežimą bei 1,24 Eur (be PVM) išlaidos už 3 parų saugojimą, iš viso su PVM 37,80 Eur (1 t., b. l. 26–31), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. S. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 103 straipsnio 5,6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. ir laiduotojai R. Š. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
D. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. Š. atsakomybei, vienerių metų ir šešių mėnesių terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti D. S. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius;
konfiskuoti D. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu ir saugomą M. D. Š..
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01186757 perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. S. vardu išduotą traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas Nr. 0180957 perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai Joniškio žemės ūkio mokyklai.
Apribojimus, taikytus automobiliui „BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio dokumentams, kurie perduoti saugoti savininkei M. D. Š., palikti galioti iki automobilio konfiskavimo ir apie tai pranešti M. D. Š..
Pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 37,80 Eur (trisdešimt septynių eurų 80 ct) išlaidas už automobilio „BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą bei saugojimą ir priteisti jas iš D. S. Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui, j. a. k. 190521648, nurodant priteistą sumą pervesti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT03 7044 0600 0789 9142, esančią AB SEB banke.
Išaiškinti D. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojai R. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.