Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos J. Z. įgaliotam atstovui K. T. , atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. M. , 2010 m. spalio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. (pareiškėjo V. Z. teisių perėmėjos) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2009-10-14 sprendimo Nr. 2.1-362-(1.14) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-01-04 nutartimi teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės 2009-10-14 sprendimą Nr. 2.1-362-(1.14), kuriuo nuspręsta neatkurti T. K. , kurio testamentinis paveldėtojas yra pareiškėjas V. Z. , nuosavybės teisių į P. K. turėtą žemę ir įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą (b.l. 24-25, 37).

2010-02-18 nutartimi byla sustabdyta iki paaiškės mirusio pareiškėjo V. Z. teisių perėmėjai bei iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas V. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-1460/2008 (b.l. 57-58).

2010-08-02 nutartimi administracinė byla atnaujinta, pareiškėjo V. Z. teisių perėmėja nutarta laikyti J. Z. , ją byloje atstovauja jos įgaliotas asmuo K. T. , atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija pakeista jos teisių perėmėja nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje - Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prie bylos prijungta Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2329-386/2007 (b.l. 88-90).

Skundo reikalavimai grindžiami tuo, kad šiuo atveju, pareiškėjos teigimu, atsakovė nuosavybės teisių atkūrimo klausimą turėjo spęsti vadovaudamasi ne Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, o šio straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams - turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Taip pat nurodo į 2007-02-28 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. K. po savo dukters P. K. žūties (duomenys neskelbtini) paveldėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą: 1 ha 1837 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį Biliūno g. 5 – S.Neries g. 5-2, Palangoje. Paaiškina, kad T. K. 1991 m. kreipėsi į institucijas dėl nuosavybės teisių į P. K. turtą – ginčo žemės sklypą – atkūrimo, tačiau tuo metu jis negalėjo žinoti juridinio fakto, kad tikrasis žemės savininkas buvo ne P. K. , o jos ir jo tėvas J. K. . V. Z. vardu pareiškimas dėl T. K. nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą buvo paduotas 2008 metais, t.y. jau po minėto juridinio fakto nustatymo. Pažymi, kad nors T. K. (duomenys neskelbtini) metais mirė, jis (duomenys neskelbtini) testamentu visą jam priklausantį turtą paliko V. Z. , todėl T. K. atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą dabar paveldėjimo teisės pagrindu pereitų jam (b.l. 24-25).

Pareiškėja J. Z. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėja informuota tinkamai, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl viešojo administravimo subjekto 2009-10-14 sprendimo Nr. 2.1-362-(1.14) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. K. turėtą žemę“ (toliau – ir sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą iš naujo. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, nurodant, jog atsakovė neturi duomenų, apie tai, kad J. K. po mirties savo turtą testamentu paliko T. K. . Atsakovės sprendime taip nurodyta, kad T. K. nėra J. K. testamentinis įpėdinis, todėl jis negali pretenduoti į P. K. turėtą žemę Palangoje, tai prieštarauja galiojantiems įstatymams ir poįstatyminiams teisės aktams. Sprendime nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas jį priėmusio asmens (b.l. 26-27).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytinais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad Palangos miesto valdybos 1992-05-29 raštas Nr. 193, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-08-11 pažymėjimas Nr. 05-884-K, Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1931 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas, Žemės reformos valdybos nutarimas Nr. Č.5240, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001-11-16 pažymėjimas Nr. T-3029-K patvirtina, kad žemės nacionalizacijos dienai ginčo žemės savininke buvo P. K. (toliau – ir P. K. ) (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-2329-386/2007, b.l. 159-160). P. K. žuvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15, 26-27). Jos tėvas J. K. (toliau – ir J. K. ) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). J. K. sūnus T. K. (toliau – ir T. K. ) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). T. K. (duomenys neskelbtini) testamentu visą jam priklausantį turtą paliko V. Z. (b.l. 12-13). V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 49, 51), jis (duomenys neskelbtini) testamentu visą jam priklausantį turtą paliko J. Z. (b.l. 73).

2010-02-25 Skuodo rajono notarų biuro liudijime nurodyta, kad J. Z. (pareiškėja) yra mirusiojo V. Z. testamentinė įpėdinė, jos paveldimą turtą sudaro ir nespėta paveldėti J. K. , mirusio (duomenys neskelbtini) žemė, esanti Palangos mieste, kurio turto įpėdinis – sūnus T. K. , nespėjęs paveldėti sau priklausiusį visą turtą (duomenys neskelbtini) testamentu, registro Nr. 136, buvo palikęs jos sutuoktiniui V. Z. (b.l. 74).

Iš skunde išdėstytų aplinkybių, skundo reikalavimų turinio darytina išvada, kad pareiškėja, kaip mirusio sutuoktinio V. Z. testamentinė įpėdinė bei jo teisių perėmėja, po jo mirties byloje iš esmės siekia, kad mirusiajam T. K. būtų atkurtos nuosavybės teisės į P. K. turėtą žemę, adresu Biliūno g. 5 - S.Neries g. 5-2, Palangoje, kurią po P. K. žūties (duomenys neskelbtini) paveldėjo T. K. tėvas J. K. . Pareiškėja iš esmės nesutinka, jog vien tai, kad J. K. , kaip ginčo žemės sklypo savininkas, savo sūnui T. K. nepaliko testamentu turto, atsakovės vertinamas kaip pagrindas neatkurti T. K. nuosavybės teisių į ginčo žemę. Be to, pareiškėja T. K. teisę į ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą grindžia ir Palangos miesto apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. K. tėvas J. K. po savo dukros P. K. žūties, (duomenys neskelbtini) paveldėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą: 1 ha 1837 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį Biliūno g. 5 - S.Neries g. 5-2, Palangoje (b.l. 33-34). Pažymėtina, kad minėtu teismo sprendimu juridinis faktas nustatytas tikslu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tačiau, nurodytas teismo sprendimas bei faktinės bylos aplinkybės nesudaro juridinio pagrindo konstatuoti, kad T. K. būdamas gyvas realizavo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą.

Sutiktina su pareiškėjos atstovo argumentais, kad J. K. iš esmės nebuvo galimybių kreiptis į valdžios institucijas ir (ar) kitaip realizuoti nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą dėl sudėtingos pokario situacijos Lietuvoje. Tačiau aplinkybė, jog J. K. sūnus T. K. gyveno jau ir atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę (mirė (duomenys neskelbtini)), akivaizdu, kad visas juridines galimybes tinkamai realizuoti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir (ar) kitą tėvui priklausantį turtą, jis turėjo.

Vertinant išdėstytas faktines ir juridines ginčo situacijos aplinkybes, konstatuotina, kad T. K. Atkūrimo įstatymo (byloje taikytina ginčui aktuali Atkūrimo įstatymo redakcija, žr. Valstybės žinios, 1997-07-09, Nr. 65-1558) nustatyta tvarka nėra įgyvendinęs nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Aplinkybės, jog juridinis faktas dėl ginčo žemės sklypo paveldėjimo nustatytas 2007-02-28 teismo sprendimu, o prašymą dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkūrimo T. K. vardu kompetentingai institucijai 2008 m. padavė jo testamentinis įpėdinis V. Z. , įrodo, kad T. K. nustatytais terminais ir tinkamai savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdamas gyvas neišreiškė, o V. Z. kreipėsi į kompetentingą instituciją jau akivaizdžiai praleidęs Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A6-186-2001, taikant ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas, buvo suformuluota taisyklė, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, nurodytus Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Panašiai minėto įstatymo nuostatos buvo aiškinamos ir kitose bylose, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A2-38-2001). Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, jog testamento nebuvimas iš esmės sudaro juridinę kliūtį T. K. realizuoti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagrįsta vertinama skundžiamo sprendimo motyvacija Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, nustatančia, kad „Nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“. Nėra duomenų, jog T. K. yra J. K. testamentinis įpėdinis, to neginčijama ir skundu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog T. K. ar V. Z. , ar J. Z. buvo atnaujintas terminas pateikti prašymui ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą.

Teismas, nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad skundžiamas 2009-10-14 sprendimas Nr. 2.1-362-(1.14) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. K. turėtą žemę“ iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog byloje įrodyta, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas atmestinas, nesant skundžiamo akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrindų (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 89 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos J. Z. (pareiškėjo V. Z. teisių perėmėjos) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.