Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-467-890/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
1-467-890/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39058-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Robertas Skėrys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-467-890/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39058-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,nukentėjusiajam R. B.,vertėjai Liudmilai Martinkienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra jis 2022 m. spalio 12 d., apie 14.00 val., vairuodamas keleivinį miesto autobusą „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ties H. Manto g. 84, Klaipėdoje, viešojo transporto stotelėje „Universiteto stotelė“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, turėdamas galimybę per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėti iš autobuso išlipančią keleivę I. B., dėl nerūpestingumo jos nepastebėjo ir pradėjo važiuoti, dėl ko užsidariusios autobuso durys prispaudė I. B. ranką ir autobuso pajudėjimo momentu ji neišsilaikydama pargriuvo ant asfalto, o autobusas dešiniuoju galiniu ratu pervažiavo jos dešinę koją. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų (lūžių) I. B. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Šiais neatsargiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 101 punkto (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 151-155), tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte viskas teisingai parašyta, tą dieną jis dirbo trečiame maršrute, atvažiavo iki Universiteto stotelės. Kai žmonės išlipo, priėjo moteris įsigyti bilietą. Jis pažiūrėjo į veidrodėlį, nieko nematė, paspaudė mygtuką uždaryti autobuso duris, tada priėjo nepatenkinta moteris, kad jis netinkamai jai atidavė grąžą už bilietą. Jis vėl pažiūrėjo ir ant mygtukų matėsi, kad durys neužsidarė, tada vėl paspaudė mygtuką uždaryti duris, bet matomai tuo momentu nepažiūrėjo į veidrodėlį. Autobuse iš vidaus yra automatinė sistema, kad kai įlipimo/išlipimo metu durys neužsidaro autobusas nevažiuoja, o jeigu, durys užsirakina, mygtukai užgęsta. Jis neįsitikino, kad ten nieko nėra ir pradėjo judėti. Tas autobusas buvo senas, kaip liudytojai sakė, tarp durų pateko nukentėjusiosios ranka, paskui išgirdo žmonių riksmus, sustojo, pažiūrėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad guli moteris. Jis iššoko, pažiūrėjo, jam pasirodė, kad autobusas stovi ant tos moters, jis dar žmonių klausė, ką jam daryti, ar pavažiuoti į priekį ar atgal, bet žmonės jau traukė moterį. Paskui jis paklausė, ar iškviesta greitoji bei policija. Greitąją pagalbą ir policiją jau buvo iškvietę įvykio liudininkai. Greitoji atvyko labai greitai, nukentėjusiąją išvežė į ligoninę, paskui atvyko policija. Jis liudytojų paklausė, kaip įvyko įvykis, jie pasakė, kad moters ranka pateko tarp durų. Po įvykio neteko bendrauti su nukentėjusiosios šeimos nariais. Jam labai skaudu, kad jis yra tokios baisios nelaimės priežastis, kad atnešė tokią nelaimę nukentėjusiosios šeimai, prašo atleidimo, jis savęs neteisina, yra profesionalus vairuotojas, neturėjo jokių autoįvykių gyvenime. Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Nežino, kiek dar gyvens Lietuvoje, jo leidimas gyventi yra iki (duomenys neskelbtini). Jis dėkingas Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms, kad turi darbą (duomenys neskelbtini), motyvuoja jį čia dirbti ir gyventi, (duomenys neskelbtini) šiuo metu labai sunku su darbais. H. K. yra jo dukterėčia, su ja jį sieja glaudus ryšys.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis bei kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 7 d. parodė, kad I. B. yra jo mama. Ji gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su jo seserimi K. B. ir tėvuku A. B. Jis 2022 m. spalio 11 d. paskutinį kartą su mama kalbėjo telefonu. Vėliau išsiaiškino, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 13.00 val., jo mama išėjo iš namų ir apie 14.30 val. planavo susitikti su savo seserimi B. Universiteto stotelėje. Mama dažnai važinėja miesto autobusais, turėdavo nuolatinį Klaipėdos transporto elektroninį bilietą, nuo jos namų artimiausia autobusų stotelė yra (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 12 d., apie 14.53 val., jis iš tetos B. V. sužinojo, kad mama galimai pateko į eismo įvykį Universiteto stotelėje, kad ją galimai pervažiavo ar kliudė ir sužalojo autobusas, daugiau aplinkybių nežinojo, nes teta, atvykusi į minėtą stotelę 14.30 val. susitikti su jo mama, jos nesulaukusi, prie stotelės pamatė sustojusį miesto autobusą Nr. 3 ir daug kraujo. Iš pareigūnų sužinojo, kad į autoįvykį, kurio metu autobusas kliudė moterį, galimai pateko jo mama. Vėliau tai pasitvirtino, kai susisiekė su Klaipėdos universitetine ligonine ir pareigūnais,mama buvo paguldyta į reanimacijos skyrių, patyrė politraumą, buvo atliekama operacija. Po autoįvykio kelis kartus lankė mamą, jos būklė buvo sunki. Tik 2022 m. spalio 15 d., kai lankė mamą, ji buvo sąmoninga, trumpai su ja kalbėjosi, ji dar pasakė, kad ją autobusas pervažiavo, jis atsakė, kad viską žino, tačiau dėl jos sunkios sveikatos būklės daugiau jos apie autoįvykį neklausinėjo. 2022 m. spalio 19 d., apie 18.00 val. ir 20.15 val., jis skambino į ligoninę, jį informavo, kad mama yra operacinėje ir jos būklė yra sudėtinga. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gavo informaciją, kad mama mirė. Kadangi eismo įvykio situacija jiems buvo iki galo neaiški, todėl 2022 m. spalio 20 d. Facebook skiltyje „Klaipėdos Reidas II“ patalpino prašymą atsiliepti, kas matė minėtą eismo įvykį. Į prašymą atsiliepė moteris, kuri nurodė, kad važiavo kartu su jo mama miesto autobusu Nr. 3 ir matė eismo įvykį, vėliau matė jo mamą Klaipėdos universitetinės ligoninės priimamajame, nes ji ten irgi vyko. Taip pat atsiliepė dar viena moteris vardu L., kuri nurodė, kad tiesiogiai įvykio nematė, tačiau spėjo pabendrauti su įvykyje buvusiais liudytojais. Iš atsiliepusių liudytojų pasakojimo suprato, kad įvykio metu Universiteto stotelėje mama lipo iš autobuso, autobuso durys užsidarė, privėrė mamai ranką ar tai rūbus ir autobusas pradėjo važiuoti, galimai ją pervažiavo. Autobuse žmonės pradėjo šaukti, tačiau autobuso vairuotojas nesuprato žmonių perspėjimo, nes galimai nesuprato lietuvių kalbos. Jo mama kažkokių koordinacijos ar judėjimo problemų neturėjo, tačiau buvo senyvo amžiaus, turėjusi rankos peties lūžį, dėl ko būdavo atsargesnė ir autobuse stengdavosi „nesigrūsti“, išleisti kitus ir tik tada atsargiai išlipti. Mama buvo palaidota jų šeimos bendromis lėšomis. Dėl mamos I. B. žūties jam ir jo šeimai padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti, prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Jis ir jo šeima kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šis klausimas nėra išspręstas iki galo, todėl šiuo metu jis negali pasisakyti, ar jis ir ar jo šeima teiks civilinį ieškinį kaltininkui, šiuo metu civilinio ieškinio neteikia, o šiuo klausimu pasisakys vėliau (1 t., b.l. 43-46; 54-57).

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jo žmona. Jie gyveno kartu su dukra K. B. 2022 m. spalio 12 d., apie 12 val., jis paskutinį kartą su žmona bendravo prie namų, ji nuėjo nupirkti maisto į parduotuvę, o jis autobusu išvyko į sodą. 2022 m. spalio 12 d., apie 16.00 val., pas jį savo automobiliu atvyko jų sūnus R. B. ir jį pasiėmė iš sodo. Tik vėliau jiems parvykus namo vaikai jam apie žmoną pasakė, kad ji pakliuvo į autoįvykį, kad yra sužalota ir yra ligoninės reanimacijoje. Žmonai buvo atliekamos operacijos. Jų į reanimaciją neleido, tik vieną sūnų, nes ligoninės reanimacijoje leido lankyti žmoną tik vienam asmeniui iš artimųjų. Dėl eismo įvykio aplinkybių nieko negali pasakyti, nes nematė, tik iš kitų aplinkinių artimųjų žino, kad tą dieną žmona miesto autobusu išvyko iš namų susitikti su savo seserimi B. V. Universiteto autobusų stotelėje, kur išlipančią iš autobuso ją sužalojo, pervažiavo autobusas. Jo žmona sveikatos, koordinacijos ar judesio problemų neturėjo, tiesiog buvo atsargesnė, lėtesnė, judesiai buvo lėtesni atsižvelgiant į jos amžių. Žmona dažnai būdavo namuose, prižiūrėjo dukrą K. B., kuri turi fizinę negalią. 2022 m. spalio 19 d. jis su dukra buvo (duomenys neskelbtini) klinikose, kur dukrai buvo atlikta operacija, jo žiniomis (duomenys neskelbtini) vėlai vakare iš Klaipėdos ligoninės sūnų informavo, kad žmona mirė, po ko sūnus apie tai pranešė jam. Žmona buvo palaidota jų šeimos bendromis lėšomis. Dėl žmonos žūties jam padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti (1 t., b.l. 60-63).

Nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jos mama, su kuria ir tėvu A. B. gyveno kartu. Jos ir mamos santykiai buvo labai artimi ir labai geri, mama ją prižiūrėjo, nes ji turi fizinį neįgalumą, slaugą. 2022 m. spalio 12 d. ji buvo namuose. 2022 m. spalio 12 d., apie 13.30 val., ji paskutinį kartą su mama bendravo prieš jai išeinant iš namų. Mama buvo minėjusi, kad važiuos autobusu Nr. 3 susitikti su savo seserimi B. V. prie PC „Studlendo“. Kiek žino, mama miesto autobusu išvyko nuo Juodkrantės stotelės. Mama dažnai važinėjo miesto autobusais, turėdavo nuolatinį Klaipėdos transporto elektroninį bilietą. Mama neplanavo ilgai užtrukti, jai pasakė, kad greitai grįš. 2022 m. spalio 12 d., apie 14.00 val., jai telefonu skambino mamos sesuo B. V. ir klausė, kur yra mama, ji jai atsakė, kad mama išvyko su ja susitikti. Po to jai telefonu paskambino mamos draugė, kuri nurodė, kad negali susisiekti su jos mama, tada ji vėl perskambino tetai B. V. ir tada jau ji pasakė, kad mama yra ligoninėje, reanimacijoje. Viskas vyko greitai, į namus grįžo tėtis ir atvažiavo brolis R. B. ir tada sužinojo, kad mama pateko į autoįvykį ir buvo sužalota autobuso. Visą informaciją apie mamos sveikatą žinojo per brolį R. B.. 2022 m. spalio 16 d. ji su tėčiu išvyko į (duomenys neskelbtini), jai buvo atliekama operacija. Jos žiniomis, (duomenys neskelbtini) vėlai vakare, apie 22.00 val., jos brolį R. B. (duomenys neskelbtini) ligoninė informavo, kad mama mirė. Mama buvo palaidota jų šeimos bendromis lėšomis. Dėl mamos žūties jai padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti (1 t., b.l. 76-79).

Nukentėjusioji B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jos sesuo, su kuria buvo labai geri tarpusavio santykiai, su seserimi bendraudavo kiekvieną dieną, susiskambindavo net kelis kartus per dieną ir dažnai susitikdavo. 2022 m. spalio 12 d. su seserimi buvo susitarusios paimti puokštę ant tėvų kapų ir susitikti apie 14.20 val. prie Universiteto autobusų stotelės, Klaipėdoje. Jai žinoma, kad sesuo turėjo atvažiuoti į Universiteto autobusų stotelę iš namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stotelės, (duomenys neskelbtini) miesto autobusu, jos buvo susiskambinusios telefonu tą dieną apie 11 val. Ji tą dieną iš darbo (duomenys neskelbtini) atvyko miesto autobusu Nr. 4 14.20 val. priešais Universiteto stotelę į Parko autobusų stotelę. Tada pamatė, kad Universiteto autobusų stotelėje stovi tuščias miesto autobusas Nr. 3 ir, kad stotelėje stovi policijos mašina. Ji perėjo į tą pusę, į Universiteto autobuso stotelę ir pamatė, kad sesers dar nėra, pamanė, kad ji vėluos. Stotelėje ant grindinio pamatė kraujo balą, greitosios nebebuvo, suprato, kad įvykis galimai įvyko anksčiau. Tada ji palaukė dviejų „3“ autobusų, sesuo neišlipo, ji tada jai paskambino į telefoną, ši neatsiliepė. Ji pradėjo nerimauti, priėjo prie policijos mašinos ir klausė pareigūnų, kas čia buvo. Jie atsakė, kad čia įvyko incidentas, moterį išvežė su greitąja į ligoninę. Tada ji dar paskambino sesers dukrai K. B. ir ši patvirtino, kad mama senai išvažiavo iš namų. Pradėjo nerimauti, paskambino sesers sūnui R. B. ir pasakė, kad galimai mamai atsitiko nelaimė. Jis, perskambinęs į ligoninę, patvirtino, kad sesuo yra reanimacijoje. Tik vėliau iš artimųjų sužinojo, kad sesei išlipant iš autobuso, autobuso durys prispaudė jos ranką ir ji nukrito autobusui po ratais, Jai žinoma, kad sesuo važinėdavo miesto autobusais, turėdavo nuolatinį Klaipėdos transporto elektroninį bilietą. Jos sesuo jokių judesio ar koordinacijos, ar kitų žymesnių sveikatos problemų neturėjo, tik sirgo cukralige, turėjo problemų su sąnariais, todėl lėčiau vaikščiodavo. (duomenys neskelbtini), iš sesers sūnaus R. B. gavo žinutę, kad seseriai atliekama dar viena kojos operacija, lyg amputavo galūnę, o apie 22.00 val. ji mirė ligoninėje. Sesuo I. B. buvo palaidota šeimos bendromis lėšomis. Dėl sesers žūties jai padaryta labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti (1 t., b.l. 92-95).

Nukentėjusioji A. J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jos sesuo. Su ja tarpusavio santykiai buvo labai geri ir artimi, su I. B. bendraudavo kiekvieną dieną telefonu. I. B. turėjo neįgalią dukrą K. B., dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) ligoninėse, dažnai apsistodavo pas ją (duomenys neskelbtini). Sesuo I. B. buvo be galo šiltas, geras žmogus. 2022 m. spalio 12 d. ryte ji su seserimi I. B. kalbėjo telefonu, ji minėjo, kad buvo sutvarkiusi dokumentus dėl dukros K. B., kuri turėjo gultis į (duomenys neskelbtini). I. B. planavo pagyventi pas ją, kol jos dukrai K. B. bus atliekama operacija ir gydymas (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 12 d., apie 14.15 val., jai paskambino kita jos sesuo B. V. ir pranešė apie nelaimę, dėl eismo įvykio, į kurį pateko I. B. Seserys tada turėjo susitikti Klaipėdoje, todėl B. V. nuvykusi susitikti su I. B. į Universiteto autobusų stotelę, išsiaiškino, kad jų sesuo I. B. jau buvo pakliuvusi į autoįvykį su autobusu ir buvo išvežta į ligoninę. Po autoįvykio sesuo I. B. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) apie savaitę. Seserimi I. B. rūpinosi jos sūnus R. B. ir joms pranešdavo visą informaciją apie sesers sveikatos būklę. Sesuo I. B. (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje. Kitos dienos rytą I. B. sūnus R. B. atvyko į (duomenys neskelbtini), nes kaip tik tuo metu K. B. po operacijos gulėjo (duomenys neskelbtini), gijo ir buvo išrašoma iš ligoninės, o A. B. kaip tik tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) pas ją. Sesuo I. B. (duomenys neskelbtini) buvo palaidota šeimos bendromis lėšomis, ji dalyvavo sesers laidotuvėse. Dėl sesers I. B. žūties jai padaryta labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti (1 t., b.l. 108-111).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 14.00 val., ji važiavo miesto autobusu Nr. 3 į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę. Ji važiavo nuo Kauno gatvės stotelės. Autobuse buvo žmonių, tačiau jis nebuvo perpildytas, sėdimų vietų buvo ir laisvų, ir užimtų. Įlipusi į autobusą, ji atsisėdo netoli vidurinių durų, atsisukusi į priekį, jai matėsi autobuso priekinės ir vidurinės durys, matėsi kaip išlipa bei įlipa žmonės. Privažiavus Klaipėdos universiteto stotelę, H. Manto gatvėje, Klaipėdoje, autobusas sustojo išleisti keleivių. Ji matė, kaip iš autobuso, pro antras (vidurines) duris, dešinėje pusėje, išlipo tikrai daugiau kaip vienas keleivis. Tuo pat metu matė, kaip pro priekines (pirmas) duris įlipo keleiviai ir pastebėjo, kad keleivis ar keleiviai buvo priėję prie vairuotojo ir jį kalbino. Trumpai matė, kaip pro antras duris, lyg paskutinė, išlipa senyvo amžiaus moteris. Moteris atrodė smulki, neaukšto ūgio, atrodė labai tvarkinga, apsirengusi šviesiais rūbais, per petį buvo persijuosusi apvalios formos rankinę, ryškios spalvos, lyg rožinės su geltona, buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Po to ji trumpam nukreipė žvilgsnį ir staiga išgirdo kitos autobuse buvusios keleivės šauksmą, kad: „prispaudėt moteriai ranką“, tuo pat metu pamatė kaip autobuso antros durys prispaudė tai pačiai močiutei, kuri paskutinė išlipinėjo iš autobuso, ranką. Autobuso durys buvo uždarytos ir matėsi, kad močiutės ranka iki alkūnės buvo prispausta durimis ir kyšojo autobuso vidinėje dalyje, o pati močiutė (visas kūnas) buvo išorėje. Tuo metu autobusas pajudėjo iš vietos. Autobuse visi žmonės pradėjo šaukti, kad vairuotojas stotų. Ji bėgo prie durų ir pamatė, kad tos rankos nebėra, ir per durų stiklą močiutės nebesimatė. Autobusas tuo momentu pajudėjo apie vieną metrą, pajautė lyg autobusas būtų pervažiavęs per duobę, panašus pojūtis buvo, jai pasirodė, kad močiutę autobusas pervažiavo. Po ko autobusas sustojo ir vairuotojas atidarė antras duris, tuo metu ji iš karto bėgo į lauką ir pamatė, kad močiutė guli šonu, galva nukreipta į šaligatvį, ji gulėjo už paskutinio, dešinės pusės, autobuso rato, močiutės apatinė kūno dalis buvo po autobusu, močiutė buvo visa kraujyje, matėsi atviros žaizdos. Ji bėgo prie močiutės, ši atrodė sąmoninga, tačiau nieko nekalbėjo. Autobuso trys keleiviai ištraukė močiutę iš po autobuso. Girdėjo, kaip kita keleivė kvietė greitąją pagalbą, ji skambino du kartus į greitąją. Visiems buvo šokas. Greitosios laukė apie 10 minučių, močiutę skubiai išvežė į ligoninę. Kitu autobusu nuvažiavo į ligoninę, kur nuvykusi matė, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninės priimamajame buvo pristatyta ir minėta pervažiuota močiutė. Vėliau pastebėjo, kad autobusas sustojo ne prie pat šaligatvio, nes matėsi, kad reikėjo išlipant koją dėti žemiau ant važiuojamosios kelio dalies, o ne ant šaligatvio. Iš pradžių buvo keista, kad vairuotojas iš karto nesureagavo į žmonių šaukimą sustoti ir, kad prispaustas žmogus, nes šaukė ir „stop“, „stok“ ir sakydami pilnais sakiniais, tik vėliau pamatė, kad vairuotojas galimai nekalba lietuviškai, yra kitatautis, įvykio metu visiškai nekalbėjo, nepasakė nė žodžio. Vėliau po įvykio ji atsiliepė į Facebook-o „Klaipėdos Reidai II“ grupėje prašymą dėl minėto įvykio ir bendravo su močiutės sūnumi, paliko savo kontaktinius duomenis (1 t., b.l. 129-132).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d., 14.02 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame pranešta, jog H. Manto g. Klaipėdoje, prie Universiteto stotelės, universiteto pusėje, autobusas partrenkė moterį. Įvykio vietoje rastas stovintis maršrutinis autobusas, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažymėtas Nr. 3. Nustatyta, kad autobuso vairuotojas A. B. (blaivus). A. B. nurodė, kad su autobusu pradėjus judėti, autobuse kilo sumaištis ir žmonės pradėjo šaukti. A. B. nurodė, kad nesuprato, kas įvyko ir iškart sustojo. Sustojęs pamatė, kad lauke prie galinio autobuso rato ant asfalto guli žmogus. Jis nurodė, kad pagal žmonių pasakojimus sužalotas žmogus kišo tarp galinių autobuso durų ranką. Nukentėjusioji iki atvykus policijos pareigūnams iš įvykio vietos buvo išvežta. 2022 m. spalio 13 d. 14.20 val. iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gauta informacija, kad reanimacijos skyriuje paguldyta I. B., kurios būklė sunki, nustatyta daug lūžių, tikslesnė informacija negauta (1 t., b.l. 1-4).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo eismo įvykyje patirtų sužalojimų (daugybinių lūžių, sepsio) mirė I. B. (1 t., b.l. 10).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose bei papildomos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko H. Manto g. 84, Klaipėdoje, ties viešojo transporto stotelė „Universiteto stotelė“, kur stovi keleivinis miesto autobusas „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) virš autobuso priekinio stiklo švieslentėje matosi užrašas „3 LIGONINĖS“. Dešiniajame autobuso šone už galinio rato ant asfalto ir pėsčiųjų tako yra raudonos spalvos didelė dėmė, panaši į kraujo. Ant galinio autobuso rato viršuje yra gelsvos spalvos pėdsakai, panašūs į žmogaus minkštųjų audinių likučius. Papildomos apžiūros metu apžiūrimas autobusas „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, stovi Jūrininkų pr. 16, Klaipėdoje, gale esančioje stovėjimo aikštelėje. Autobusas stovi galutinėje stotelėje, pasibaigus maršrutui. Autobuse keleivių nėra. Autobusas be priekabos (neprailgintas). Autobuso dešiniajame šone yra sudvejintos priekinės ir galinės durys. Sėdint vairuotojo vietoje, per autobuso kairį galinio vaizdo veidrodį - visu ilgiu matomas kairys autobuso šonas, per autobuso dešinį galinio vaizdo veidrodį - visu ilgiu matomas dešinys autobuso šonas. Autobuso pavarų dėžė automatinė. Esant uždarytoms šoninėms durims, išjungtam rankiniam stabdžiui, įjungus priekinę pavarą - autobusas pradeda važiuoti į priekį. Neišjungus pavaros, nuspaudus stabdžių pedalą, autobusas stovi. Esant tokioje padėtyje atidarius galines duris, atleidus stabdžių pedalą ir nuspaudus akseleratoriaus pedalą, autobusas į priekį nevažiuoja (blokuojami ratai). Laikant nuspaustą akseleratoriaus pedalą, paspaudus galinių durų uždarymo mygtuką, galinės durys užsidaro, o visiškai užsidarius galinėms durims, autobusas pradeda riedėti (važiuoti) į priekį. Esant užvestam autobuso varikliui, esant atidarytoms galinėms durims, apie 100 kg sveriančiam asmeniui atsistojus atidarytų galinių durų tarpduryje - durys užsidarinėja, tačiau atsirėmusios į žmogaus kūną (pajutusios pasipriešinimą) - atsidaro. Tai rodo, kad daviklių, įspėjančių apie tarpduryje esantį asmenį, nėra (arba jie neveikia), tačiau davikliai, reaguojantys į pasipriešinimą užsidarančioms durims, veikia tinkamai, nors iki suveikiant durų pasipriešinimo davikliams, durys pastumia ir apie 100 kg sveriantį žmogų. Užsidarant durims, įsijungia garsinis, pypsintis, signalas. Galinių autobuso durų vidinėje pusėje yra turėklai, į kuriuos įsikimbama įlipimo ar išlipimo iš autobuso metu. Ties galinėmis autobuso durimis stovint autobuso išorėje, esant atidarytoms autobuso durims, įsikibus į galinių durų vidinėje pusėje esančius turėklus - sąlyginai lengvai laikantis apie 100 kg sveriančiam vyriškiui - durys neužsidaro, jas laikant suveikia pasipriešinimo davikliai. Ant durų laiptelio pastačius vieną koją, įlipimo į autobusą padėtyje, durims įsirėmus į šlaunį, suveikia pasipriešinimo davikliai ir durys atsidaro. Stovint autobuso išorėje ir į tarpdurį įkišus ranką, užsidarant durims, tarp durų esančios gumos deformuojasi, apspaudžia ranką, o pačios durys užsidaro. Žmogaus ranka lieka įstrigusi tarpduryje, o autobusas turi galimybę pradėti važiuoti. Priklausomai nuo plaštakos padėties, ranką, suspaustą tarpduryje, ištraukti pavyksta ne visada. Tarpduryje, užsidarius durims, nesuveikus pasipriešinimo davikliams, suspaudžiama tiek vyriška, tiek moteriška ranka. Durų užsidarymo metu durų vidinėje pusėje esantys turėklai kartu su durimis užsisuka į automobilio salono vidų, todėl, nesant pakankamos fizinės jėgos durų užsidarymo pasipriešinimui, esant autobuso išorėje, išsilaikyti už turėklų fiziškai neįmanoma (1 t., b.l. 19-29, 33-40).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d. dirbant ekipaže „L1112“ kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK RS 2-ojo poskyrio tyrėju B. K., 14.03 val. iš OVS buvo gautas pranešimas, jog H. Manto g., Klaipėdoje, prie Universiteto stotelės, universiteto pusėje autobusas partrenkė moterį apie (duomenys neskelbtini) metų, kuri stipriai kraujuoja. Pranešėja buvo praeivė. 14.12 val. atvykus į įvykio vietą, H. Manto g., Klaipėdoje, prie Universiteto stotelės rastas stovintis autobusas, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažymėtas Nr. 3. Nustatyta, kad automobilio vairuotojas buvo A. B.. A. B. nurodė, kad sustojus stotelėje, jis pasižiūrėjo per autobuse esančius veidrodėlius, kad gale prie autobuso durų nebūtų žmonių ir prie jo priėjo žmogus pirkti bilietą. Autobuso durys užsidarė ir, jam pradėjus judėti, autobuse kilo sumaištis, žmonės pradėjo šaukti. A. B. nurodė, kad nesuprato, kas įvyko ir iškart sustojo. Sustojęs pamatė, kad lauke prie galinio autobuso rato ant asfalto guli žmogus. Jis nurodė, kad pagal žmonių pasakojimus sužalotas žmogus kišo tarp galinių autobuso durų ranką. A. B. patikrinus alkotesteriu, nustatyta, kad jis buvo blaivus. Prie pareigūnų buvo priėję du asmenys: L. S. ir D. P.. L. S. nurodė, kad pačio įvykio nematė, tačiau nurodė, kad įvykį matė du žmonės, kurie prieš atvykstant policijos pareigūnams išvyko iš įvykio vietos. D. P. nurodė, kad įvykio nematė, bet pamatęs moterį ant žemės, puolė padėti moteriai ir atvažiavusiems medikams. Tiesioginių įvykio liudytojų įvykio vietoje nenustatyta. Atvykus į įvykio vietą sužalotos moters įvykio vietoje nebebuvo, ji buvo išvežta į ligoninę. 14.45 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad į priėmimo skyrių iš eismo įvykio pristatyta I. B. Jai nustatyta politrauma ir moteris paguldyta į reanimaciją. Autobuso vidus filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Filmuota „Body“ kameromis, kurių Nr. B0F1EC6195C8, B0F1EC619750 (1 t., b.l. 138-139).

Policijos įvykio išklotinėse ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d., 14.02 val., gautas pranešimas, jog prie Universiteto stotelės, universiteto pusėje autobusas partrenkė apie (duomenys neskelbtini) metų moterį, kuri stipriai kraujuoja. Pranešė praeivė. 14.45 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad į priėmimo skyrių iš eismo įvykio pristatyta I. B. Jai nustatyta (duomenys neskelbtini) ir paguldyta į reanimaciją. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad I. B. ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė (1 t., b.l. 140-145, 148-149).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad maršrutinis autobusas „Man“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Išorinių transporto priemonės apgadinimų nenustatyta, ant dešinės pusės galinio rato matosi pėdsakai, panašūs į žmogaus audinių likučius. Sukant vairą jo judesys į abu ratus persiduoda, vairas veikia sklandžiai, spaudžiant kojinį (pagrindinį) stabdį girdisi ABS oro išėjimas, palaipsniui stabdis sunkėja ir veikia. Apšvietimo priekiniai žibintai veikia, stiklai ir veidrodžiai švarūs. Gedimų neaptikta (1 t., b.l. 152-156).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS duomenyse užfiksuota, kad transporto priemonė „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimu apdrausta „BTA ADB filiale Lietuvoje nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. Techninė apžiūra galioja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 9 d. (1 t., b.l. 160-161).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gautos vaizdo medžiagos tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t., b.l. 179).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d. 13.59 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono (duomenys neskelbtini), o 2022 m. spalio 12 d. 14.02 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono (duomenys neskelbtini). Teikia skambučių skaitmenines kopijas (1 t., b.l. 195).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad išanalizavus iš Klaipėdos keleivinio transporto gautus duomenis apie keleivius nustatyta, jog 2022 m. spalio 12 d. autobusu „Man“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galėjo važiuoti M. M. Jo tėvo V. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat autobusu važiavo H. S., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. Paskambinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė jos motina V. N., kuri paaiškino, kad jos dukra į autobusą įlipo centre. Įvykio nematė. Paskambinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė J. N., kuri paaiškino, kad į autobusą įlipo Juodkrantės st., o išlipo Arenos st. (2 t., b.l. 8).

Kitų objektų ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad žuvusioji I. B. eismo įvykio metu vilkėjo šviesios spalvos rūbus, avėjo geltonos spalvos batelius ir su savimi turėjo geltonos spalvos rankinę (2 t., b.l. 16-30).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte užfiksuota, kad I. B. nustatyta diagnozė: politrauma, dešinio žastikaulio lūžis, dešinės blauzdos atviras lūžis, anemija, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (2 t., b.l. 40). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte užfiksuota, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini) dėl patirtos politraumos ir daugybinių lūžių (2 t., b.l. 46).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 448/2022 (03) konstatuojama, kad I. B. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sukelto sunkaus trauminio hemoraginio šoko, kas remiantis 2003-05-23 sveikatos surikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Mirusiosios I. B. kūne rasti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: masyvi poodinė kraujosruva dešinėje rankoje išsidėsčiusi per visą dešinio žasto užpakalinį išorinį paviršių, visos dešinės alkūnės, viso dešinio dilbio ir visos dešinės plaštakos srityse su muštinėmis plėštinėmis žaizdomis dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, skeveldriniu dešinio žastikaulio apatinio galo lūžiu, skeveldriniu dešiniu alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžiu, dešinio stipinkaulio galvutės lūžiu tipinėje vietoje ir dešinės plaštakos III ir IV delnakaulių galvučių lūžiais, masyvi kraujosruva dešiniame klubo šone bei dešinėje kojoje, išsidėsčiusi visos dešinės šlaunies dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityse iki dešinės čiurnos, išplitusi į tarpvietės ir dešinės išorinės lytinės lūpos sritį, su daugybiniais rato padangos protektoriaus raštą primenančiais odos nubrozdinimais dešinės šlaunies išoriniame ir priekiniame paviršiuose, masyvia muštine - plėštine žaizda dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje, susiformavusia masyvia poodine kišene dešinės blausos išoriniame paviršiuje ir atvirais skeveldriniais dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio kūnų lūžiais bei dešinio klubakaulio sparno lūžių, odos nubrozdinimai kairio kelio priekiniame vidiniame paviršiuje. Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi. Visi žalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus dešinės rankos, dešinio klubo šono ir dešinės kojos sritis, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Kadangi visi sužalojimai yra išsidėstę dešinėje kūno pusėje, todėl galima teigti, kad trauminį kontaktą I. B. patyrė iš dešinės pusės kūno atžvilgiu į dešinės rankos, dešinio klubo šono ir dešinės kojos sritis. 2022 m. spalio 12 d. 14.48 val. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paimtas I. B. kraujas etilo alkoholio nustatymui, kurį 2022 m. spalio 14 d. ištyrus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje, etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo rezultatas - 0,02 ‰, kas rodo, kad atvežus į ligoninę, I. B. buvo blaivi (2 t., b.l. 56-63).

BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.

Šiuo atveju iš pareikšto kaltinimo matyti, kad kaltinamasis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET „Bendros eismo dalyvių pareigos“ 9 p.) ir, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad KET 9 punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą, o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl šis punktas iš A. B. pareikšto kaltinimo šalintinas kaip perteklinis.

Kaltinamasis A. B. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai, pripažino, kad pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, vairuodamas keleivinį miesto autobusą „Man“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, turėdamas galimybę per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėti iš autobuso išlipančią keleivę I. B., dėl nerūpestingumo jos nepastebėjo ir pradėjo važiuoti, dėl ko užsidariusios autobuso durys prispaudė I. B. ranką ir autobuso pajudėjimo momentu ji neišsilaikydama pargriuvo ant asfalto, o autobusas dešiniuoju galiniu ratu pervažiavo jos dešinę koją. I. B. mirė (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų.

Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiųjų R. B., A. B., K. B., B. V., A. J. R. parodymai, liudytojos R. M. parodymai, įvykio vietos apžiūrų protokolai, kiti rašytiniai įrodymai, taip pat ir teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina, kad I. B. mirė dėl patirtos politraumos ir daugybinių lūžių, patirtų įvykio metu. Tarp minėtų sužalojimų ir I. B. mirties yra priežastinis ryšys. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, vairavo specifinį padidinto pavojaus šaltinį – keleivinį miesto autobusą, turėjo pareigą įsitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo žmogus. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryšys, teismas daro išvadą, kad A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl gailėjosi, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios artimųjų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

H. K. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja H. K. paaiškino, kad pateikė prašymą dėl laidavimo, nes ji ir A. B. labai artimi giminaičiai, jų giminystės ryšys labai artimas. Jie ne tik giminaičiai, bet ir geri draugai. Jie nuolat bendrauja. Kai atsitiko šis įvykis, ji žinojo, kad A. B. labai skaudžiai išgyvena. Jų šeimai tai buvo labai didelis smūgis. Ji yra neteista ir nėra padariusi jokių nusižengimų, dirba, todėl pasisiūlė jam padėti. Ji ištekėjusi už Lietuvos Respublikos piliečio, nuolat gyvena Lietuvoje. Šiuo metu neketina išvykti iš Lietuvos, turi mažą vaiką, mokosi lietuvių kalbos. Supranta, kad bus atsakinga už kaltinamąjį, sutinka daryti jam teigiamą įtaką. Jeigu reikės sumokėti užstatą, jie sumokės užstatą, jos pajamos tik 360 Eur, jos vyras turi įmonę, vyro pajamos daugiau negu 1 500 Eur, kartu augina mažametį vaiką. A. B. klauso jos patarimų, jie dažnai bendrauja, kartą per savaitę būtinai susitinka gyvai ir aptaria rūpimus klausimus.

Iš byloje esančių duomenų ir iš H. K. paaiškinimų teisme matyti, jog ji yra neteista ir nebausta administracine tvarka, darbe charakterizuojama labai teigiamai, jos ryšys su kaltinamuoju A. B. yra itin artimas. H. K. Lietuvoje yra sukūrusi šeimą, augina mažametį vaiką, gyvena Lietuvoje. Įvertinęs H. K. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja H. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. B..

Byloje nustatyta, kad A. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tik vieną kartą 2022 m. rugsėjo 21 d. baustas administracine tvarka už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui (geltonam signalui), tačiau bauda sumokėta, kaltinamasis dirba. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė velionės I. B. artimųjų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipėsi į kaltinamojo vairuotą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusią draudimo bendrovę „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (2 t., b.l. 69,75). Aptarti duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos H. K. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. B. nutraukti.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu ar be jo. Atsižvelgiant į laiduotojos šeiminę (augina mažametį vaiką) bei turtinę (gauna nedideles pajamas) padėtį, teismas užstato šioje byloje laiduotojai neskiria.

Kiti klausimai

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertina kaltinamojo A. B. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET reikalavimų pažeidimu, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, turėdamas galimybę per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėti iš autobuso išlipančią keleivę I. B., dėl nerūpestingumo jos nepastebėjo ir pradėjo važiuoti, dėl ko užsidariusios autobuso durys prispaudė I. B. ranką ir autobuso pajudėjimo momentu ji neišsilaikydama pargriuvo ant asfalto, o autobusas dešiniuoju galiniu ratu pervažiavo jos dešinę koją, o dėl įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų nukentėjusioji I. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau neteistas, tik kartą baustas administracine tvarka, kitų administracinių nusižengimų (taip pat ir susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais) per paskutinius 5 metus nėra padaręs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu kaltinamasis A. B. keleivinį autobusą vairavo blaivus, kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino ir nuoširdžiai dėl įvykio apgailestauja. Byloje nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad šis kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, bet dėsningas atvejis jo gyvenime, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti – I. B. daiktai (rūbai, avalynė, rankinė, akiniai), supakuoti į pakuotę ir saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje bei Klaipėdos transporto elektroninis bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris saugomas voke prie bylos 3-iojo tomo), grąžintini velionės I. B. sūnui nukentėjusiajam R. B., o du kompaktiniai diskai, esantys voke prie 3-iojo bylos tomo, paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas – jau buvo panaikintos 2023 m. birželio 15 d. teismo nutartimi (3 t., b.l. 94-95).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos H. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, neskiriant užstato.

Baudžiamąją bylą A. B. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai H. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs A. B. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. B., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – I. B. daiktus (rūbus, avalynę, rankinę, akinius), supakuotus į pakuotę ir saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje pagal 2023 m. kovo 6 d. kvitą (serija BBB Nr. 043574) bei Klaipėdos transporto elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos 3-iojo bylos tomo, grąžinti nukentėjusiajam R. B., o du kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė