- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 2-13394-889/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10831-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dėl apmokėjimo už papildomą darbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6933,19 Eur sumą už atliktą papildomą darbo sutartimi nesulygtą darbą. Nurodo, kad 2012-04-10 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams. Darbo santykiai pasibaigė 2017-01-06. Darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. sausio ieškovei buvo pavedamas dirbti darbo sutartimi nesulygtas darbas ir už jį nebuvo sumokėta. Ieškinio dalykas – apmokėjimas už papildomą darbą, atliktą 2015 m. rugpjūčio – 2016 m. sausio mėnesiais, todėl ginčo sprendimui taikytina teisė, galiojusi papildomo darbo atlikimo metu, t. y. Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926, normos. 2015-10-19 UAB „Renginių centras“ pareiškė ieškinį (duomenys neskelbtini) dėl ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso rezultatų panaikinimo ir ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1627-265/2015 pagal bendrovės ieškinį, ieškovė parengė šiuos dokumentus: 2015-10-28 atskirąjį skundą dėl 2015-10-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2015-10-28 atsiliepimą į ieškinį, 2015-10-28 prašymą dėl procesinių veiksmų atlikimo, 2015-11-05 dokumentų pagal teismo paklausimą pateikimas, 2015-11-18 tripliką į dubliką, 2015-12-02 atsiliepimą į 2015-11-17 atskirąjį skundą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių), 2016-01-19 atsiliepimą į UAB „Renginių centras“ 2016-01-04 apeliacinį skundą. Šiuos dokumentus turėjo rengti (duomenys neskelbtini) juristas, nes tik jo vieno pareigybės aprašyme yra ši funkcija. Kadangi ieškovei buvo pavesta atlikti darbo sutartimi nesulygtą darbą ir ieškovė jį atliko, už jį atlygintina rinkos kainomis. Už procesinių dokumentų parengimą prašo apmokėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Šeši procesiniai dokumentai buvo rengti 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais (2015 metų ketvirtasis ketvirtis), todėl užmokesčiui už jų parengimą apskaičiuoti turi būti taikomas 2015 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 713,90 Eur, užmokesčiui už 2016-01-19 atsiliepimą į apeliacinį skundą turi būti taikomas 2015 metų trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 735,10 Eur. Ieškovės paskaičiuota suma už procesinių dokumentų parengimą – 4 739,30 Eur turėtų būti mokama advokatui. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų advokatui mokėtinos sumos, tai būtų 3 791,44 Eur. Prašo apmokėti už šį papildomą darbą, nesulygtą darbo sutartimi ir kurį pagal savo pareigybę turėjo atlikti juristas. Taip pat nurodo, kad ieškovei buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos metu įsigyto turto (baldų ir įrangos) komplektavimą. Darbas pavestas 2015-11-25 įsakymu, komplektų aprašai patvirtinti 2015-12-29 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (pabaigti 2016-01-08, tačiau vyr. finansininkės A. S. pageidavimu buvo apiforminti ankstesne data). Ilgalaikio materialiojo turto pajamavimą, įskaitant ir komplektavimą, reglamentuoja 12 – asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas (VSAFAS). (duomenys neskelbtini) specialusis reikalavimas - VSAFAS žinojimas ir taikymas darbe numatytas vyriausiojo finansininko, vyr. finansininko pavaduotojo, buhalterio, buhalterio kasininko pareigybių aprašymuose, bet jo nėra vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigybės aprašyme. Kadangi šešias savaites papildomai dirbo darbą, kurį pagal kompetenciją privalėjo atlikti keturi (duomenys neskelbtini) buhalterijos darbuotojai, prašo apmokėti už papildomą darbą, nesulygtą darbo sutartimi, (duomenys neskelbtini) buhalterijos keturių darbo užmokesčio už šešias savaites (1,5 mėn.) sumą – 3 141,75 Eur: sumos paskaičiavimas – koeficientai nuo 2015 m. rugsėjo mėn.: vyr. finansininkė S. S. – 19,00, vyr. finansininko pavaduotoja J. B. – 15,00, buhalterė – kasininkė L. V. – 11,00, buhalterė B. K. – 14,00, vieno mėnesio koeficientai – 59,00, dviejų savaičių arba pusės mėnesio koeficientai – 29,50, iš viso 88,50; bazinė mėnesinė alga – 35,50 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas neginčija, kad ieškovė rengė prašyme nurodytus procesinius dokumentus. Atsakovas su ieškovės argumentais, kad rengdama procesinius dokumentus atliko papildomą darbą už kurį turi būti sumokėta, nesutinka, nes ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams, jos pareigybės aprašymo 5.16. punkte nurodyta, kad ,,Atstovauja ((duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldos institucijose ir įstaigose bei kitose institucijose pagal kompetenciją“. Ieškovė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Toks specialus reikalavimas darbuotojui einančiam tokias pareigas nustatytas pareigybės aprašymo 4.1 punkte „turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities ekonomikos, vadybos arba teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį)“. (duomenys neskelbtini) vadovas, vadovaudamasis pareigybės aprašymu ir žinodamas, kad ieškovė (pavaduotoja) turi teisinį išsilavinimą ir gerai žino bei išmano Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius (duomenys neskelbtini) veiklą, paslaugų teikimą, biudžetinių įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą bei dokumentų rengimo taisykles, kaip nurodyta pareigybės aprašymo 4.3 punkte, pavedė ieškovei paruošti visus reikiamus dokumentus minėtoje civilinėje byloje. Pažymi, kad ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso vykdymo metu ieškovė buvo konkurso vykdymo komisijos pirmininkė bei nuo 2015-03-30 iki 2015-09-20 vadovaujantis 2015-03-30 LR kultūros ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo V. T. eiti pareigas“ ėjo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, jai buvo žinoma konkurso organizavimo eiga ir susijusių sprendimų priėmimas. O UAB „Renginių centras“ ieškinys – tęstinė konkurso vykdymo pasekmė. Ieškovė parengti visus reikiamus procesinius dokumentus ne tik, kad sutiko ir tam neprieštaravo, bet pasisiūlė pati. Ji puikiai žinojo, kad juristo (duomenys neskelbtini) neturi. Jei ieškovė būtų pareiškusi, kad nesutinka parengti procesinių dokumentų ar neturi tam reikiamos kompetencijos, (duomenys neskelbtini) būtų samdęs advokatą šiems dokumentams parengti. Ieškovė, įvertinti savo atliktus darbus, vadovaujantis maksimaliais rekomenduotinais advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžiais, neturi jokio teisinio pagrindo, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir nebuvo nei advokate, nei advokato padėjėja. Todėl toks reikalavimas nepagrįstas. Pažymi, kad įranga ir baldai buvo įsigyti vykdant valstybės investicinio projekto (VIP) ir Europos sąjungos bendrai finansuojamo projekto sutartis, todėl turėjo būti užpajamuoti kaip ilgalaikis turtas, kurio vertė negalėjo būti mažesnė kaip 500 Eur, o tai ir sąlygojo įsigyto turto komplektavimo būtinumą (pvz.: viename kabinete esantys baldai 2 stalai, 5 kėdės ir 2 spintos sudarė kabineto baldų komplektą). Nors pareigybės aprašyme įsakmiai nenurodyta, kad pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams privalo atlikti įsigytų baldų ir įrangos komplektavimą, tačiau vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigos ir funkcijos apima visus ūkinius ir bendruosius klausimus. Taip pat pažymi, kad daugelis baldų ir įrangos buvo įsigytą ieškovei laikinai einant (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Jei ieškovė manė, kad tokio darbo pagal savo kompetenciją atlikti negali arba kaip teigia, kad tai nenurodyta jos pareigybės aprašyme, vadovaudamasi pareigybės aprašymo 5.2 punktu „galėjo paskirstyti užduotis pavaldiems darbuotojas ir kontroliuoti kaip jos atliekamos“ arba vadovaujantis pareigybės aprašymo 6.2 punktu „turėjo teisę atsisakyti vykdyti užduotis ir nurodymus, jei jos manymu, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimams“. Atsakovas neginčija, kad ieškovė atliko baldų ir įrangos komplektavimą, t. y. sudarė komplektų aprašus, tačiau laiko, kad tokio pobūdžio darbo atlikimas įeina į vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams kompetenciją. Baldų ir įrangos komplektavimas nėra buhalteriniai registrai, tai tiesiog turto suskirstymas į komplektus arba įsigytos įrangos sudedamųjų dalių, kurios negali funkcionuoti viena be kitos, komplekto sudarymas. Ieškovė teigia, kad atliko 4 buhalterijos darbuotojų darbą, tačiau atlikti buhalterinius veiksmus ji neturėjo nei galimybių, nei kompetencijos. Viso (duomenys neskelbtini) apskaita yra registruojama finansų valdymo ir apskaitos informacinėje sistemoje FVAIS, prie kurios gali prisijungti tik buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus darbuotojai. Ieškovė prisijungimo prie apskaitos programos neturėjo ir tokių veiksmų atlikti ne tik, kad negalėjo, bet ir neturėjo jokios galimybės. Atsakovas teigia, kad jis ieškovės nereikalavo atlikti darbą, kuris nebūtų sulygtas darbo sutartimi. O jei ieškovė manė, kad atlieka papildomą darbą, kuris nesulygtas darbo sutartimi, tai turėjo aptarti su atsakovu ir sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo atlikimo ir apmokėjimo už jį. Tačiau tarp ieškovės ir atsakovo tokių susitarimų nebuvo. Ieškovė puikiai žinojo, kad (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka“ darbuotojams už papildomai atliktus darbus ar padidėjusį darbo krūvį, būdavo skiriami papildomi priedai, priemokos ar vienkartines išmokos prie darbo užmokesčio. Šių priedų ir priemokų skyrimo klausimus svarstydavo vadovo įsakymu sudaryta Priedų, priemokų ir vienkartinių išmokų darbuotojams skyrimo klausimams svarstyti komisija, kurios narė buvo ir ieškovė. Komisija, atsižvelgdama į darbuotojų, skyrių vadovų pateiktus prašymus, tarnybinius pranešimus ar teikimus, įvertindavo atliktus darbus ir teikdavo (duomenys neskelbtini) vadovui siūlymus dėl priedų, priemokų ar vienkartinių išmokų skyrimo. (duomenys neskelbtini) vadovas, įvertinęs komisijos siūlymus, išleisdavo įsakymą dėl priemokų skyrimo darbuotojams. Tokia apmokėjimo už papildomus darbus tvarka ieškovei buvo gerai žinoma, nes ji buvo komisijos narė, ir net pirmininkė. Be to, laikinai einant (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, ieškovė pati leisdavo įsakymus dėl priemokų prie darbo užmokesčio skyrimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Pažymi, kad ieškovė, kai manė, jog dirba darbus, nesulygtus darbo sutartimi, pati teikdavo vadovui prašymus dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus (2013-09-11, 2014-03-25 ieškovės prašymai dėl apmokėjimo už darbą) ir bendra tvarka apsvarsčius pateiktus prašymus, už papildomus darbus ieškovei būdavo skiriamos papildomos priemokos prie darbo užmokesčio, kurios buvo skiriamos atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį, o ne kaip dabar reikalauja ieškovė, atsižvelgiant į rinkos kainas. Nors ieškovei ir buvo žinoma priedų už papildomus darbus skyrimo tvarka, per laikotarpį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. sausio jokių prašymų dėl apmokėjimo už papildomą darbą ji nebuvo pateikusi. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, eidama (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, pasinaudodama tarnybine padėtimi, 2015-09-14 išleido (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų nustatymo ir (duomenys neskelbtini) etatų sąrašo ir vardinio etatų sąrašo pakeitimo“, kuriuo nuo 2015-09-01, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ 4, 5¹ punktais, nustatė pavaduotojai ūkio ir bendriesiems klausimams V. T. tarnybinio atlyginimo koeficientą - 18,8. Mano, kad ieškovė pasididindama savo darbo užmokestį, įsivertino savo atliekamų darbų apimtis, nes vadovaujantis 2015-06-19 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-677 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“ IX skyriaus pastabų 1 punktu maksimalus tarnybinio atlyginimo koeficientas - 18,8 nustatomas specialistams įgijusiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kai įstaigoje dirba tik vienas specialistas. Ieškovė žinodama, kad (duomenys neskelbtini) kito teisininko nėra, (duomenys neskelbtini) tik ji viena turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir gali atlikti teisininko kvalifikacijos reikalaujančias užduotis, nusistatė sau maksimalų tarnybinio atlyginimo koeficientą ir pasididino savo darbo užmokestį nuo 18 BMA iki 18,8 BMA. Todėl mano, kad procesinių dokumentų rengimas ir turto (baldų ir įrangos) komplektavimo aprašų parengimas, pilnai patenka į pavaduotojos ūkio ir bendriesiems klausimams darbo funkcijas, už kurių atlikimą buvo pilnai atsiskaitoma mokant darbo užmokestį. Taip pat nurodo, kad ieškovės darbo santykiai nutrūko bendru šalių susitarimu. Susitarimo sąlygas siūlė pati ieškovė. Derinat susitarimo sąlygas bei piniginės kompensacijos dydį buvo pilnai įvertintas ieškovės indėlis per darbo laikotarpį pas atsakovą, įvertinti visi atlikti darbai ir ieškovei buvo išmokėta 5 000 Eur piniginė kompensacija, kas sudarė beveik dešimties mėnesių ieškovės darbo užmokestį.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir Kultūros ministerijos kompetencijas (duomenys neskelbtini) vidaus veikloje, Kultūros ministerija nėra įgaliota vertinti (duomenys neskelbtini) vidaus veiklą. Už (duomenys neskelbtini) vidaus veiklą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) vadovas ir būtent jis sprendžia, kiek ir kokių darbuotojų reikia teatro veiklai vykdyti. Ieškovė su ieškiniu nepateikė dokumentų, įrodančių, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis advokato veikla arba yra įrašyta į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad ieškovė, apskaičiuodama darbo užmokestį už atliktą papildomą darbo sutartimi nesulygtą darbą, negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti. Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nustatyta, kad 2012-04-10 ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams (t. 2, b. l. 87-88). (duomenys neskelbtini) 2017-09-07 pažymoje nurodyta, kad ieškovei mėnesinis vidutinis darbo užmokestis priskaičiuotas 667,38 Eur (t. 2, b. l. 89). 2013-09-11, 2014-03-25 atsakovui pateikti ieškovės prašymai dėl apmokėjimo už darbą (t. 2, b. l. 93-94). 2015-03-30 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo V. T. eiti pareigas“ pavesta V. T. laikinai, nuo 2015-03-30 iki konkurso tvarka bus paskirtas (duomenys neskelbtini) vadovas, eiti (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, mokant jai tarnybinio atlyginimo skirtumą (t. 2, b. l. 90-91). Ieškovė, eidama (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, 2015-09-14 išleido (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų nustatymo ir (duomenys neskelbtini) etatų sąrašo ir vardinio etatų sąrašo pakeitimo“, kuriuo nuo 2015-09-01, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ 4, 5¹ punktais, nustatė pavaduotojai ūkio ir bendriesiems klausimams V. T. tarnybinio atlyginimo koeficientą - 18,8 (t. 2, b. l. 92). 2016-01-04 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos priedų, priemokų, vienkartinių išmokų darbuotojams skyrimo klausimams svarstyti sudarymo“ sudarė komisiją priedų, priemokų, vienkartinių išmokų darbuotojams skyrimo klausimams svarstyti, kurios viena iš narių paskyrė ieškovę (t. 2, b. l. 95).
Pagal (duomenys neskelbtini) juristo pareigybės aprašymo 5.1 punktą šias pareigas einantis darbuotojas atstovauja (duomenys neskelbtini) teismuose, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, ruošia teismams (duomenys neskelbtini) vardu pareiškimus, ieškinius, atsiliepimus į ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kitus procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 7-8). Nors (duomenys neskelbtini) etatų sąraše yra numatytas juristo etatas, tačiau (duomenys neskelbtini) savo juristo nuo ieškovės priėmimo į darbą ir ginčo laikotarpiu neturėjo (t. 3, b. l. 156-163).
2012-04-16 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl juristo funkcijų vykdymo ir priemokos už papildomą darbą skyrimo“ vadovo pavaduotojai ūkio ir bendriesiems klausimams V. T. buvo pavesta vykdyti juristo funkcijas nuo 2012-04-16 iki kol bus priimtas juristas, paskyrė jai 70 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2012-04-16 iki kol bus priimtas juristas, bet ne ilgiau kaip iki 2012-06-30 (t. 2, b. l. 145). 2012-04-27 (duomenys neskelbtini) vadovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo 2012-03-16 įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl juristo funkcijų vykdymo ir priemokos už papildomą darbą skyrimo“ papildymo“ nustatė, kad ieškovė dalį papildomo darbo – juristo – darbo gali atlikti kitose negu darbovietė vietose (t. 6, b. l. 175). 2012-07-04 (duomenys neskelbtini) vadovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 70 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą – juristo funkcijų vykdymą – nuo 2012-07-01 iki kol bus priimtas juristas, bet ne ilgiau kaip iki 2012-12-31 (t. 2, b. l. 146-147). 2012-12-31 sutikimu dėl papildomo darbo ieškovė informavo atsakovą, kad sutinka atlikti papildomą juristo darbą (t. 2, b. l. 148-149). 2013-01-21 (duomenys neskelbtini) vadovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. skyrimo“ paskyrė ieškovei 70 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 (t. 2, b. l. 150-151). 2013-07-01 (duomenys neskelbtini) vadovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. skyrimo“ paskyrė ieškovei 70 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 (t. 2, b. l. 153-154). 2013-10-28 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo 2013-07-01 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. skyrimo“ dalinio pakeitimo“ iš dalies keitė (duomenys neskelbtini) vadovo 2013-07-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. skyrimo“ paskirtą priemokos dydį ir nustatė, kad nuo 2013-10-01 ieškovei skiriama 60 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą, šio dydžio priemoka mokama iki 2013-12-31 (t. 2, b. l. 156-157). 2014-01-06 (duomenys neskelbtini) vadovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 60 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30 (t. 2, b. l. 158-159). 2014-07-01 (duomenys neskelbtini) vadovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 60 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 (t. 2, b. l. 160-161). 2015-01-02 (duomenys neskelbtini) vadovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 50 procentų juristo pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2015-01-02 iki 2015-06-30 (t. 2, b. l. 167-168). 2015-04-29 ieškovė, laikinai einanti (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos už papildomą darbą mokėjimo nutraukimo“ atšaukė 2015-01-02 įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ vykdymą, pavedė Buhalterinės apskaitos ir atsiskaitomybės padaliniui neskaičiuoti ir nemokėti priemokos ieškovei už papildomą juristo darbą nuo 2015-04-01 (t. 3, b. l. 168-169).
2015-11-25 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu „Dėl pavestų darbų atlikimo terminų nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta baldų komplektaciją atlikti iki lapkričio 30 d. (imtinai), įrangos komplektaciją atlikti iki gruodžio 7 d. (imtinai); atsakingi asmenys – vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T., ūkio dalies vedėja A. S., vyriausiasis energetikas R. R. (t. 1, b. l. 43-44). 2015-12-07 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu „Dėl pavestų darbų atlikimo terminų nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas Klaipėdos dramos teatro vadovo 2015-11-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavestų darbų atlikimo terminų nustatymo“ 1.4 punktas ir nustatytas naujas baldų ir įrangos komplektacijos terminas - gruodžio 15 d. (įskaitytinai); už baldų komplektaciją atsakingi asmenys vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T., ūkio dalies vedėja A. S., vyriausiasis energetikas R. R.; už įrangos komplektaciją atsakingas asmuo - vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T. (t. 1, b. l. 45). 2015-12-15 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu „Dėl pavestų darbų atlikimo terminų nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad baldų ir įrangos komplektacijos terminas pratęsiamas iki 2015-12-18; už baldų komplektaciją atsakingi asmenys - vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T., ūkio dalies vedėja A. S., vyriausiasis energetikas R. R.; už įrangos komplektaciją atsakingas asmuo - vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T. (t. 1, b. l. 48). 2015-12-29 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu „Dėl baldų ir įrangos apskaitymo buhalteriniuose dokumentuose“ Nr. (duomenys neskelbtini) priimti tolesnei buhalterinei apskaitai baldų ir įrangos komplektų aprašai, taip pat pridedami baldų ir įrangos komplektų aprašai (t. 1, b. l. 49-154; t. 2, b. l. 2-77).
Šalių darbo santykiai nutrūko bendru šalių susitarimu, paskutinė ieškovės darbo diena – 2017-01-06, šalys susitarė, kad ieškovei bus išmokėta 5 000 Eur piniginė kompensacija (t. 2, b. l. 96-97). 2017-02-03 ieškovei buvo išmokėta 5 140,64 Eur (t. 7, b. l. 2-3). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2017-07-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovės V. T. prašymą atsakovui BĮ (duomenys neskelbtini) dėl apmokėjimo už papildomą darbą ir nusprendė ieškovės prašymą atsisakyti nagrinėti (t. 2, 78-79).
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atliktų darbų laikymo papildomu darbu ir jo apmokėjimo.
Dėl juristo funkcijų atlikimo
Sudarydami darbo sutartį darbdavys ir darbuotojas susitaria, kokį konkretų darbą dirbs arba kokias pareigas eis darbuotojas ir kaip jam už tai bus atlyginama (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926, galiojęs ieškovės priėmimo į darbą pas atsakovą metu, 93 straipsnis). Jei darbuotojui pavedama atlikti darbo sutartimi nesulygtą darbą, už jį turi būti mokama papildomai (DK 197 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovė, dirbdama pas atsakovą vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems reikalams, parengė (duomenys neskelbtini) vardu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1627-265/2015 pagal UAB „Renginių centras“ ieškinį šiuos dokumentus: 2015-10-28 atskirąjį skundą dėl 2015-10-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2015-10-28 atsiliepimą į ieškinį, 2015-10-28 prašymą dėl procesinių veiksmų atlikimo, 2015-11-05 dokumentų pagal teismo paklausimą pateikimas, 2015-11-18 tripliką į dubliką, 2015-12-02 atsiliepimą į 2015-11-17 atskirąjį skundą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių), 2016-01-19 atsiliepimą į UAB „Renginių centras“ 2016-01-04 apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 17-42).
Ieškovė mano, kad rengdama procesinius dokumentus atliko papildomą darbą, kuris nebuvo sulygtas darbo sutartimi ir prašo, kad atsakovas už tai jai sumokėtų 3791,44 Eur sumą. Šią sumą ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi rekomenduojamomis rinkos kainomis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnį fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis atitinka nustatytus kriterijus: 1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis; 2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą); 3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą; 4) yra nepriekaištingos reputacijos; 5) moka valstybinę kalbą; 6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą, dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, - jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą; 7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų.
Ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis advokato veikla arba yra įrašyta į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, apskaičiuodama darbo užmokestį už atliktą papildomą darbo sutartimi nesulygtą darbą, neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Darbo teisiniams santykiams taikytinos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios papildomai atliktą darbą ir jo apmokėjimą.
Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad nuo ieškovės priėmimo į darbą jos atliekamos juristės funkcijos buvo pavedamos dirbti atskirais darbdavio įsakymais ir jai už tai buvo mokama papildomai - laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2015-04-29 ieškovei buvo skiriamos priemokos už šį darbą. 2015-01-02 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 50 procentų juristo pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2015-01-02 iki 2015-06-30 (t. 2, b. l. 167-168). 2015-04-29 ieškovės, laikinai einančios (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos už papildomą darbą mokėjimo nutraukimo“ atšaukė 2015-01-02 įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ vykdymą, pavedė Buhalterinės apskaitos ir atsiskaitomybės padaliniui neskaičiuoti ir nemokėti priemokos ieškovei už papildomą juristo darbą nuo 2015-04-01 (t. 3, b. l. 168-169). Ieškovės pareigybės aprašyme nėra numatyta, kad ieškovė turėjo atstovauti (duomenys neskelbtini) teismuose, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, ruošti teismams (duomenys neskelbtini) vardu pareiškimus, ieškinius, atsiliepimus į ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kitus procesinius dokumentus. Bylos duomenimis, tokias funkcijas turėjo atlikti juristas, kurio atsakovė tuo metu neturėjo. Įvertinus aplinkybę, kad nuo ieškovės priėmimo į darbą pradžios jos sutikimu atliktas juridinio pobūdžio funkcijas darbdavys laikė papildomu darbu ir už jį papildomai apmokėdavo, konstatuotina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2016-01-19 atsakovo vardu rengdama teismui procesinius dokumentus taip pat atliko papildomą darbą. Byloje nėra jos sutikimo atlikti šiuos darbus, tačiau darbdaviui atsirado pareiga atlyginti ieškovei už papildomą darbą – juristo funkcijų atlikimą.
Atsakovas nurodo, kad šalims susitariant dėl darbo nutraukimo bendru sutarimu ir darbdavio mokėtinos kompensacijos ieškovei, darbdavys įvertino visą ieškovės darbo laiką, krūvį ir atliktas funkcijas bei su ja pilnai atsiskaitė, tačiau ieškovė šių teiginių nepatvirtino, nurodydama, kad kompensacijos sumos dydį ji nurodė, atsižvelgdama į savo amžių bei galimybę įsidarbinti. Ieškovė nurodė, kad sąmoningai nesutiko su siūloma susitarimo sąlyga, jog ji neturinti daugiau pretenzijų darbdaviui, tačiau dėl psichologinio streso tuo metu nusprendusi klausimą dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus atidėti vėlesniam laikui. Darbdavys turi įstatyme nustatytą pareigą tinkamai įforminti dokumentus, susijusius su šalių darbo santykiais ir atsiskaitymu su atleidžiamu darbuotoju. Įstatymas nedraudžia darbuotojui kreiptis į teismą dėl apmokėjimo už darbą ir po darbo santykių pasibaigimo, šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Įvertinus aplinkybę, kad ginčas yra tarp darbdavio ir darbuotojo, nesant kitų įrodymų, teismas situaciją vertiną darbuotojo naudai ir laiko, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovei nutraukiant darbo santykius jai buvo sumokėta už papildomai atliktas juristo funkcijas 2015-10-28 – 2016-01-19 laikotarpiu (CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad paskutiniu 2015-01-02 (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ ieškovei buvo paskirta 50 procentų juristo pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2015-01-02 iki 2015-06-30 (t. 2, b. l. 167-168), kadangi (duomenys neskelbtini) neturėjo savo juristo ir byloje nėra duomenų, kokia juristo pareiginė alga, laikytina, kad ieškovei turi būti atlyginta už papildomą jos dirbtą juristo darbą išmokant 50 procentų nuo jos gautos algos laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2016-01-19.
Pagal atsakovės 2017-11-13 pažymą apie ieškovei paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. 6, b. l. 186) nustatyta, kad ieškovei 2015 m. spalio mėnesį už 22 darbo dienas buvo paskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas už 22 darbo dienų, ieškovė šį mėnesį papildomai juristės darbą nuo 2015-10-28 dirbo 3 dienas, todėl už šį mėnesį papildomai turėjo būti išmokėta 45,50 Eur. 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovei buvo paskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas, ieškovė visą šį mėnesį atliko papildomai juristo darbą, todėl jai turėjo būti išmokėtas papildomai 333,70 Eur atlyginimas. 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovei buvo paskaičiuotas 687,31 Eur atlyginimas, ieškovė visą šį mėnesį atliko papildomai juristo darbą, todėl jai turėjo būti išmokėtas papildomai 343,66 Eur atlyginimas. 2016 m. sausio mėnesį už 20 darbo dienų buvo paskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas, ieškovė šį mėnesį papildomai juristės darbą iki 2016-10-19 dirbo 12 dienų, todėl už šį mėnesį papildomai turėjo būti išmokėta 200,22 Eur. Iš viso ieškovei laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2016-01-19 už papildomai atliktą juristės darbą turėjo būti išmokėta 923,08 Eur neatskaičius mokesčių, kuriuos pagal teisės aktus turi išskaičiuoti ir sumokėti darbdavys, ir ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo (DK 197 straipsnio 1 dalis).
Dėl finansininko (buhalterio) funkcijų atlikimo
Ieškovė teigia, kad papildomai atliko finansininko (buhalterio) funkcijas - vykdė ilgalaikio materialiojo turto (baldų ir įrangos) komplektavimą. Atsakovė neginčija, kad ieškovė atliko baldų ir įrangos komplektavimą, t. y. sudarė komplektų aprašus, tačiau laiko, kad tokio pobūdžio darbo atlikimas įeina į vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams kompetenciją. Atsakovė paaiškino, kad įranga ir baldai buvo įsigyti vykdant valstybės investicinio projekto (VIP) ir Europos sąjungos bendrai finansuojamo projekto sutartis, todėl turėjo būti užpajamuoti kaip ilgalaikis turtas, kurio vertė negalėjo būti mažesnė kaip 500 Eur, o tai ir sąlygojo įsigyto turto komplektavimo būtinumą. Baldų ir įrangos komplektavimas nėra buhalteriniai registrai, tai tiesiog turto suskirstymas į komplektus arba įsigytos įrangos sudedamųjų dalių, kurios negali funkcionuoti viena be kitos, komplekto sudarymas. Pavaduotojos ūkio ir bendriesiems klausimams pareigybės aprašyme įsakmiai nenurodyta, kad pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams privalo atlikti įsigytų baldų ir įrangos komplektavimą, tačiau vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigos ir funkcijos apima visus ūkinius ir bendruosius klausimus. Be to, nustatyta, kad daugelis baldų ir įrangos buvo įsigyta ieškovei laikinai einant (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Ieškovės pareigybės aprašyme nurodyta, kad ji gali paskirstyti užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoti kaip jos atliekamos (pareigybės aprašymo 5.2 punktas), arba vadovaujantis pareigybės aprašymo 6.2 punktu turi teisę atsisakyti vykdyti užduotis ir nurodymus, jei jos manymu, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimams. Ieškovė to nepadarė. Darbus dėl turto komplektavimo buvo pavesta atlikti ne tik ieškovei, bet ir kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams – ūkio dalies vedėja, vyriausiasis energetikas, nei vieno darbuotojo pareigybės aprašyme nėra numatyta tokia funkcija, bet tie žmonės atliko komplektavimo darbus.
Liudytoja B. K., dirbanti buhaltere pas atsakovą, paaiškino, kad ieškovės darbo laikotarpiu turėjo būti aprašytas atsakovės faktiškai turimas turtas ir tokiam komplektavimui buhalterinių žinių nereikėjo – gavę faktinius duomenis, buhalterės suvedė į apskaitą ir suklasifikavo atsakovės turtą. Atsakovės vyriausioji finansininkė, liudytoja A. S. taip pat nurodė, kad turto aprašų sudarymui specialiosios žinios nebuvo nereikalingos – reikėjo eiti į daiktų buvimo vietą ir juos surašyti. Liudytoja paaiškino, kad komplektavimas yra faktinis turto nustatymas, komplektus sudarant pagal funkcinę daiktų paskirtį, kad buhalterės galėtų paskaityti tą turtą. Komplektuojant turtą pagal projektą kaip ilgalaikį turtą, svarbiausia buvo tai, kad komplekte esančių daiktų vertė būtų ne mažesnė, nei 500 Eur. Ieškovė nesijungė prie buhalterinių sistemų – buhalterės atliko buhalterinius veiksmus – pagal gautus duomenis apskaitė turtą, paskaičiavo turto nusidėvėjimą ir suvedė į korteles. Ieškovė, nors ir baigiamosiose kalbose rėmėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015-16-12 įsakymu Nr. ĮV-382 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos konsolidavimo grupės įstaigų buhalterinės apskaitos vadovo patvirtinimo“ 2.3. p., 5 p., 11 p., 16 p., 23 p. 33 p., 155 p. ir 156 p. nuostatomis, reglamentuojančiomis apskaitos politiką ir organizavimą įstaigoje, tačiau negalėjo nurodyti, kokias konkrečiai specialiąsias ar buhalterines žinias konkrečiai ji turėjo panaudoti atlikdama daiktų komplektavimą. Bylos duomenimis, tokia konkreti funkcija, kaip daiktų komplektavimas, nebuvo numatyta nė vienam atsakovės darbuotojui. Pagal darbdavio pavesto atlikti darbo pobūdį ir įvertinus ieškovės, dirbusios vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems reikalams, pareiginiuose nuostatuose apibrėžtas funkcijas, konstatuotina, kad darbdavio nurodymas buvo pagrįstas ir nelaikytinas papildomu, darbo sutartyje nesulygtu darbu, nes pagal pareiginių nuostatų 5.20 punktą ji privalėjo atlikti ir kitus darbdavio nenuolatinio pobūdžio pavedimus.
Viso (duomenys neskelbtini) apskaita yra registruojama finansų valdymo ir apskaitos informacinėje sistemoje FVAIS, prie kurios gali prisijungti tik buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus darbuotojai. Ieškovė prisijungimo prie apskaitos programos neturėjo ir tokių veiksmų atlikti neturėjo jokios galimybės. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad ji atliko darbą priklausantį buhalterijos darbuotojams. Sukomplektuoto turto (baldų ir įrangos) pagal pateiktus turto aprašus apskaitą, vadovaujantis VSAFAS standartais, atliko buhalterijos darbuotojai.
Be to, ieškovės nurodytas apmokėjimo už papildomą darbą apskaičiavimas pagal keturių buhalterijos darbuotojų užmokestį neturi jokio pagrindo (CPK 185 str.).
Visi kiti šalių argumentai, susiję su ieškovės atliktais daiktų komplektavimo darbais, neturi esminės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui, todėl plačiau neanalizuotini. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl 3 141,75 Eur priteisimo dėl finansininko (buhalterio) funkcijų atlikimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju
Ieškovės atleidimo iš teatro metu galiojusiame Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, tačiau teismas privalo taikyti nurodytą nuostatą ir vertinti, ar neegzistuoja įstatyme nurodyti pagrindai.
Ieškovė žinojo, kad (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka“ darbuotojams už papildomai atliktus darbus ar padidėjusį darbo krūvį, būdavo skiriami papildomi priedai, priemokos ar vienkartines išmokos prie darbo užmokesčio, kadangi šių priedų ir priemokų skyrimo klausimus svarstydavo vadovo įsakymu sudaryta Priedų, priemokų ir vienkartinių išmokų darbuotojams skyrimo klausimams svarstyti komisija, kurios narė buvo ir ieškovė. Ieškovė, kai manė jog dirba darbus, nesulygtus darbo sutartimi, pati teikdavo vadovui prašymus dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus (2013-09-11, 2014-03-25 ieškovės prašymai dėl apmokėjimo už darbą) ir bendra tvarka apsvarsčius pateiktus prašymus, už papildomus darbus ieškovei būdavo skiriamos papildomos priemokos prie darbo užmokesčio, kurios buvo skiriamos atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį. Nors ieškovei ir buvo žinoma priedų už papildomus darbus skyrimo tvarka, per laikotarpį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. sausio jokių prašymų dėl apmokėjimo už papildomą darbą ji nebuvo pateikusi. Iš viso to darytina išvada, kad ieškovė dirbo ne papildomą darbą, o vykdė savo tiesiogines pareigas.
Ieškovė turėdama aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą bei išmanydama įstatymus, pati nesikreipė į atsakovą dėl visų jai priklausančių sumų išmokėjimo jos atleidimo iš darbo dieną, todėl laikytina, kad atsakovas atsiskaityti su ieškove uždelsė ir dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovė byloje tokio reikalavimo nereiškė, todėl, pagal įstatymą ieškovei jos vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų Valstybei priteisimo
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Valstybei pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje byloje už tenkintus ieškinio reikalavimus žyminis mokestis yra 28 Eur, kuris priteistinas mokestis Valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei V. T. iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 923,08 Eur darbo užmokestį už papildomai atliktą darbą neatskaičius mokesčių.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 28 Eur žyminį mokestį Valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.